Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-01-16 · Administracinė byla Nr. I-100-57/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-01-16
Bylos Nr.
I-100-57/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
M.A.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. I-100-57/2009
Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74. (S)Bylos kategorija 1.12KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui M.A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.A. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M.A. kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti Tauragės rajono policijos komisariato 2008-09-04 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-33 ir nustatyti, kad 2007-12-13 M.A. atsitikęs nelaimingas atsitikimas darbe yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika jo sveikatai;

2) įpareigoti Tauragės apskrities VPK išduoti M.A. siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Nurodo, jog 2007-12-13 apie 20²⁰ val. (duomenys neskelbtini) bute, tarnybos metu, kirviu bandant atidaryti minėto buto duris ir įėjus į butą nutraukti įsisiautėjusių jaunuolių neteisėtus veiksmus, trikdančius visuomenės rimtį ir tvarką, atsidarančios durys kliudė kirvį, kuris nukrito ant pareigūno dešinės rankos plaštakos tuo sužalodamas M.A. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas yra susijęs su tarnybiniu pareigų vykdymu, tačiau įvertintas kaip draudiminis įvykis, nes sužalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika, o veikiau su pačio M.A. neatsargumu. Pareiškėjas nesutinka su tokia tarnybinio patikrinimo išvada. Teigia, kad jis elgėsi nepažeisdamas Policijos veiklos įstatymo nuostatų, sąmoningai neleido šiam nelaimingam atsitikimui kilti, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad jam bandant atidaryti duris R.K. paleis kirvį, kuris sužalos pareigūno ranką. Pažymi, kad Tauragės rajono policijos komisariatas buvo paruošęs kitą Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurios data ir numeris galutinai buvo nenurodytas, tačiau pasiuntus šią išvadą suderinimui su Lietuvos Policijos departamento Vidaus tyrimo valdybos specialistu N.G. buvo nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog M.A. sužalojimo atveju įvykis buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika pareigūno sveikatai, todėl buvo surašyta kita, priešinga pirmajai Tarnybinio patikrinimo išvada. N.G. pats netyrė M.A. atsitikusio nelaimingo atsitikimo, neapklausė asmenų, mačiusių sužalojimo atvejį. Mano, kad 2008-09-04 Tarnybinio patikrinimo išvada dalyje, kurioje pripažintas M.A. neatsargumas dėl atsitikusio nelaimingo atsitikimo turi būti pripažinta negaliojančia, nustatant, kad M.A. padarytas sužalojimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika jo sveikatai, todėl Tauragės apskrities VPK turi būti įpareigotas išduoti siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymui.

Pareiškėjas skundą palaiko ir prašo jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo netenkinti M.A. skundo. Atsikirtimą grindžia tuo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta pačio pareiškėjo veiksmuose neatsargumo požymių. Administracinės teisės pažeidėjas neatliko tiesioginių aktyvių veiksmų prieš policijos pareigūno sveikatą ar gyvybę. O kai M.A. kirviu bandė atidaryti duris ir pajutęs, kad stipriau darant duris galima atsidaryti, tuomet turėjo galimybę apsaugoti savo sveikatą nuo pačio nekoordinuotų veiksmų, padavė kirvį šalia stovinčiam vyriškiui, neperspėjąs, staiga darė duris ir kliudė vyriškio, laikančio kirvį, ranką, iš vyriškio rankų išsprūdęs kirvis perkirto M.A. plaštaką. Šiuo atveju nebuvo nei vieno asmens tiesioginių aktyvių veiksmų M.A. atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad yra pačio M.A. neatsargumo požymiai ir sužalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika sveikatai, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir kompensacija neišmokėta (b.l. 22-23).

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo M.A. skundo netenkinti, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškėjas susižalojo dešinės rankos plaštaką, bandydamas atidaryti duris, panaudojant kirvį. Nurodo, kad Policijos veiklos įstatyme nėra nurodyta, kad policijos pareigūnas reaguodamas į piliečių pareiškimus dėl triukšmo gyvenamajame name turi teisę panaudojant durų atidarymui nepritaikytą instrumentą (kirvį) prieš buto savininko valią įeiti į butą. Toks policijos pareigūno elgesys prieštarauja nustatytam policijos pareigūno elgesio modeliui, todėl visos pasekmės ir atsakomybė dėl tokio elgesio tenka pareiškėjui. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose yra jo paties neatsargumo požymiai. Pareiškėjas turėjo numatyti, kokias pasekmes galėjo sukelti jo veiksmai atidarant duris kirviu. Nenustatęs aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, atsakovas negalėjo atlikti kitų veiksmų, susijusių su kompensacijos išmokėjimu nustatyta tvarka (b.l. 29-31).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Byla nagrinėjama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas ( ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p. ).

Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliktas tarnybinis patikrinimas dėl M.A. traumos, kurio metu nustatyta, kad 2007-12-13 KP ONTP vyr.tyrėjas M.A. dirbo operatyvinėje grupėje nuo 8 val. iki 20 val. Esant tarnybiniam būtinumui, viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas A.V. nurodė M.A. tęsti budėjimą toliau. Apie 20²⁰ val. buvo gautas telefoninis pranešimas kad (duomenys neskelbtini), visą dieną triukšmauja jaunuoliai, išgėrinėja alkoholinius gėrimus ir garsiai klausosi muzikos. Į įvykį išvyko KP ONTP vyr.tyrėjas M.A. ir viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės (toliau – AIVG) tyrėjas M.A. Nuvykus minėtu adresu informacija pasitvirtino, policijos pareigūnai bandė su jaunuoliais susitarti, prašė įsileisti į butą ir nutraukti triukšmą. Jaunuoliai ir buto savininkas nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, plūdo policijos pareigūnus ir koridoriuje esančius kaimynus necenzūriniais žodžiais. Įtikinėjimas su jaunuoliais tęsėsi apie pusvalandį. AIVG tyrėjas M.A. išėjo į kiemą stebėti, kad jaunuoliai nepabėgtų pro antro aukšto langą, o M.A. liko prie buto durų su antro aukšto gyventojais. Viena iš kaimynių M.A. padavė kirvį, kad galėtų atidaryti duris, nes visos įtikinimo priemonės jau buvo išnaudotos. KP ONTP vyr.tyrėjas M.A. perspėjo buto savininką, kad bus bandoma atidaryti duris prieš jo valią ir darė duris, užkišdamas kirvio ašmenis tarp durų ir durų staktos. M.A. supratęs, kad durys neužrakintos, o tik laikomos iš vidaus, staiga padavė kirvį šalia stovėjusiam vyriškiui ir stipriai darė duris. Atsidarančios durys kliudė kirvį ir krito M.A. į dešinės rankos plaštaką. Jaunuoliai buvo sulaikyti. M.A. buvo iškviesta medikų pagalba, nes kirstinė žaizda pradėjo smarkiai kraujuoti bei pareigūnui darėsi silpna. Tarnybinio patikrinimo 2008-05-15 išvadoje Nr. 30-IS-71 konstatuota, jog Tauragės r. PK KP ONTP vyr.tyrėjo M.A. sužalojimas tarnybos metu nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika jo sveikatai (b.l. 7-9).

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo tarnybinio patikrinimo išvada ir paaiškino, kad ranką susižalojo, atlikdamas tarnybines pareigas. Į butą reikėjo patekti, nes buvo vyko išgertuvės, muštynės, todėl neįėjus į butą nebuvo galima nustatyti kas jame vyksta.

Tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjo sužalojimo patyrimo faktinių aplinkybių. Šalių pozicijos skiriasi klausimu, ar šis sužalojimas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme buvo susijęs su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu, susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1344 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. sausio 1 d., Žin., 2007, Nr. 132-5352) 40 straipsniu siekiama suteikti papildomas garantijas pareigūnams, kurios yra didesnės už numatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tačiau tuo pat metu Statuto 40 straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurios riboja tokių kompensacijų mokėjimą. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog pareigūnui, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, jeigu jis buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta esant trims alternatyvioms sąlygoms: 1) atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, 2) arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, 3) arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Taigi įstatymų leidėjas išskyrė tris sąlygas, kurių trečioji yra priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Trečioji sąlyga, skirtingai nei pirmosios, nesieja tarnybinių pareigų atlikimo, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Atsakovas tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek atsiliepime į skundą nurodo, kad nustatytais duomenimis teigtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog M.A. susižalojimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika pareigūno sveikatai. M.A. sužalojimas tarnybos metu neatitinka išvardintų Statuto 40 str. 3 d. sąlygų, todėl esant tokiom faktinėm aplinkybėm jam kompensacija neišmokėtina teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat teigiama, kad yra pačio M.A. neatsargumo požymiai ir susižalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ( b.l. 8 ).Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato teiginiai, jog kompensacija pareigūnui dėl sužalojimo, susižalojimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo išmokama tik tuo atveju, kai tai įvyko dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei, nepagrįsti.

Minėta, jog kompensacija pareigūnui turi būti mokama ir kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso ( Statuto 40 str. 3 d. ). Dėl šios priežasties byloje svarbi sąvoka „ atliekant tarnybines pareigas“.

Iš pareiškėjo paaiškinimo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų atsiliepimų ir bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymu nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas įeina tirti gautus piliečių ir organizacijų, įmonių pareiškimus, skundus, atsako už tai, kad laiku ir kompetentingai būtų vykdomos pavestos užduotys, PK vadovybės nurodymu vykdo nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevenciją, nusikaltimų atskleidimą ir tyrimą, viešosios tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo, piliečių teisių, laisvių ir turto apsaugą, vykdo kitus PK vadovybės nurodymus ir pavedimus ( b.l. 73-77). Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2008-05-29 aktu Nr. 2 nustatyta, kad 2007-12-13 vyr, tyrėjas M.A. dirbo operatyvinėje grupėje nuo 8 val. ryto iki 20 val. Esant tarnybiniam būtinumui, viešosios policijos operatyvaus valdymo skyriaus specialisto A.V. nurodymu M.A. tęsė budėjimą ir apie 20 val. 20 min. kartu su tyrėju M.A. išvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur visą dieną triukšmauja jaunuoliai, išgėrinėja alkoholinius gėrimus. Kadangi jaunuoliai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, M.A., norėdamas patekti į butą, buto duris bandė atidaryti kirviu. Paaiškėjus, kad durys neužrakintos, o tik stipriai laikomos iš vidaus. M.A. kirvį padavė šalia stovėjusiam vyriškiui R.K. ir stipriai darė duris. Atsidarančios durys kliudė kirvį ir kirto M.A. į dešinės rankos plaštaką. Nelaimingo atsitikimo priežastimis pripažinta, kad M.A. atliekamos funkcijos susižalojimo o atveju buvo susijusios su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, nes pažeidėjas nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams, toliau tęsė teisės pažeidimą bei privertė pareigūnus imtis visų kraštutinių priemonių prieš pažeidėjo valią, kad nutrauktų daromą pažeidimą ( b.l. 53-54 ). Tauragės raj. PK, vadovaudamasis 2008-05-23 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu Nr. 2, surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą, kuria pripažino, kad M.A. patyrė traumą vykdydamas tarnybines pareigas ir buvo siūloma jam dėl sveikatos sutrikdymo CMEK nustačius sužalojimo mastą ir vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d. reikalavimais išmokėti pagal sužalojimo mąstą jo darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ( b.l. 47-48 ). Tauragės rajono policijos komisariato personalo poskyrio vidaus tyrimo grupė 2008-07, vadovaujantis nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados 2008-05-29 Nr. 85-IS-22 siūlomos dalies 5 p. atliko tarnybinį patikrinimą dėl M.A. sveikatos sutrikdymo, nustatant priežastinį ryšį tarp tarnybinių pareigų atlikimo ir sveikatos sutrikdymo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes, M.A. buvo sužalotas vykdant tarnybines funkcijas ir 2008-07 tarnybinio patikrinimo išvada pasiūlyta Tauragės r. PK KP ONTP vyr. tyrėjo M.A. sveikatos sutrikdymą pripažinti įvykusiu tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas ir jam dėl sveikatos sutrikdymo CMEK nustačius sužalojimo mastą ir vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d. reikalavimais išmokėti pagal sužalojimo mastą jo darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ( b.l. 10-12, 43-45, 52 ). Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada turi būti suderinama su Policijos departamentu prie LR VRM Finansų, Vidaus tyrimų ir teisės valdybomis, todėl 2008-07 tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo patvirtinta. Tauragės rajono policijos komisariato personalo poskyrio vidaus tyrimų grupė atliko kitą tarnybinį patikrinimą, kurį baigė 2008-09-04 surašius tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-33, kuria konstatavo, kad nebuvo nei vieno asmens tiesioginių aktyvių veiksmų M.A. atžvilgiu, todėl teigtina, kad yra pačio M.A. neatsargumo požymiai ir sužalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ir siūlytina pripažinti, kad Tauragės r. PKKP ONTP vyr. tyrėjo M.A. sužalojimas tarnybos metu nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika sveikatai, todėl neatitinka Statuto 40 str. 3 d. reikalavimų ir kompensacija neišmokama ( b.l. 7-9, 38-40 ). 2008-09-04 tarnybinis patikrinimas atliktas ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33, vadovaujantis tuo paties 2008-05-29 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 85-IS-22, kuria buvo nustatyta, kad M.A. patyrė traumą vykdydamas tarnybines pareigas ir jam dėl sveikatos sutrikdymo CMEK nustačius sužalojimo mąstą ir vadovaujantis Statuto 40 str. 3 d. reikalavimais išmokėti pagal sužalojimo mąstą jo darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ( b.l. 47-48 ). Iš pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos dėl M.A. sužalojimo matyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko M.A. atliekant tarnybines pareigas, tai patvirtina nelaimingo atsitikimo tyrimas ir jo pagrindu surašyta išvada, nelaimingo atsitikimo aktas ( b.l. 47-48, 53-54 ), M.A. tarnybinis pranešimas (b.l. 59 ), Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-05-06 nutarimas, kuriuo nustatyta, kad M.V. savo veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo ir įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą ( b.l. 80 ). Iš to seka, kad pareigūnas privalėjo imtis priemonių, kad nuraminti įsisiautėjusius jaunuolius. Atsakovas įrodymų paneigiančių, kad M.A. susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas nepateikė.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pripažįstama, kad M.A. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog M.A. minimaliai nesilaikė atsargaus elgesio taisyklių, todėl kirvio, kuriuo buvo prakirsta pareigūno dešinės rankos plaštaka, kritimo ir patirto sužalojimo negalima vertinti kaip jo paties didelio neatsargumo pasekmės. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos, leidžiančios pareiškėjo patirtą traumą laikyti įvykiu, atitinkančiu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą kompensacijų pareigūno sveikatos sutrikimo atvejais mokėjimo sąlygą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15 - 327/2005 konstatavo, jog sąvoka „eidamas tarnybines pareigas“ reiškia, kad kompensacija pareigūnui turi būti mokama, kai jis sužalojamas, susižaloja ar sutrikdoma jo sveikata tuo metu, kai pareigūnas ėjo tarnybines pareigas arba, kad pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybos, tai yra būtina nustatyti, jog egzistavo priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų ar atliekamų pareigų ir sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo. 2006 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A15 – 740/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies sąvokos „sužalotas“ turinį sudaro ir nelaimingi atsitikimai, kurių metu pareigūnai patiria sužalojimus. Teismas pažymėjo, kad jei taip nebūtų, įstatymo leidėjas, veikdamas protingai, nebūtų Statuto 40 straipsnio 7 dalyje numatęs atvejų, kai kompensacija gali būti nemokama ar sumažinama dėl to, jog pareigūnas susižalojo dėl savo paties didelio neatsargumo. Teismas 2005 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11 – 735/2005 pažymėjo, kad tai reiškia, jog aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje tarnauja) nurodymus arba patvarkymus.

Nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose taikyta Statuto originalioji redakcija (2003 m. balandžio 29 d., įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), kurios 40 straipsnio 3 dalis formuluojama sekančiai „pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija“. Nurodyta teisės norma savo lingvistiniu ir loginiu turiniu visiškai atitinka nagrinėjamoje byloje taikytiną Statuto 40 straipsnio 3 dalies 2007-12-04 redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2008-01-01. Tokios pat Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo nuostatos išdėstytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1641/2008. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnio „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“ (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 40 straipsnio (2003 m. balandžio 29 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), 14, 15 punktų (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui (2003 m. balandžio 29 d. redakcija), akcentavo tarnybos santykių tęstinumo principą ir pažymėjo, kad Statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui“.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, tai yra tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, todėl rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismas pažymėjo, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami, todėl šioje byloje remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

.Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo M.A. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Ginčijamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-09-04 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-33 dalis, kuria siūlyta pripažinti, kad Tauragės r. PK KP ONTP vyr.tyrėjo M.A. sužalojimas tarnybos metu nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika sveikatai, kaip neteisėta ir iš esmės savo turiniu prieštaraujanti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 daliai, todėl naikintina.

Atsakovas įpareigotinas išduoti pareiškėjui siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, remiantis Statuto 40 straipsnio 8 dalimi.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto (veiksmą arba neveikimą) sužinojimo dienos. Kadangi pareiškėjas tarnybinio patikrinimo pirminės išvados kopiją su Policijos departamento rezoliucija ir tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-33 kopiją gavo 2008-09-18, o skundas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2008-10-16 (b.l. 18), todėl laikytina, kad M.A. nepraleido įstatymo nustatyto termino skundui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl M.A. sužalojimo“ paduoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo M.A. skundą patenkinti. Pakeisti 2008-09-04 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-33 dalį, kuria pripažinta, kad M.A. sužalojimas tarnybos metu nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika sveikatai, ir nurodyti, kad pareiškėjo M.A. sveikata buvo sutrikdyta tarnyboje dėl tarnybinių pareigų atlikimo.

Įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui M.A. siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Irena Stulpinienė