Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorams Petrui Januliui ir Raimundui Binkiui, gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui, nukentėjusiajai civilinei ieškovei M. U., teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje Romutis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Biržų r. sav., Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 310 str.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis Romutis R. K., 2015 m. kovo 9 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), savo namų kieme, tyčia mušdamas pagaliu M. U. priklausantį šunį, padarydamas šuniui nukraujavimą į pilvo ertmę, žiauriai elgėsi su gyvūnu jį kankindamas, dėl ko gyvūnas žuvo.

Ši veika atitinka LR BK 310 str.

Kaltinamasis R. R. K. kaltu neprisipažino, su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko ir parodė, kad įvykyje nedalyvavo, nieko nematė, niekur nebuvo. Jis nežino ar buvo į kiemą užklydęs šuo, neprisimena ką tą dieną veikė. Kadangi yra prastos sveikatos, dienos metu gulinėja. Jam nustatytas širdies nepakankamumas, prastai mato ir girdi. Nukentėjusioji informavo kaimynus, kad jis užmušė šunį. Kitą dieną ryte rado priklijuotą prie jo namo sienos popieriaus lapą, kuriame buvo parašyta, kad jis užmušė šunį ir nudvės patvoryje. Atvykę pareigūnai pasakė, kad jis užmušė šunį. Su M. U. yra kaimynai. Su M. U. nesisveikina, nebendrauja, nesipyksta. Su broliu dalinasi jam priklausančia žemės valda. Su rašteliu nuėjo pas brolį pasikalbėti dėl to šuns.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės M. U. parodymais, kovo 9 d. apie 14 val. buvo namuose, išgirdo rėkiantį šūnį. Išbėgusi iš namo į lauką nubėgo link R. R. K. kiemo. Pribėgusi prie tvoros pamatė, kaip R. R. K. su pagaliu muša ir spardo kalytę. Jam sušuko, ką jis darantis ir išbėgo. Matė, kaip R. R. K. sužalotą kalytę permetė per tvorą. Labai išgyveno dėl sužalotos kalytės. Jai R. R. K. būtų atsiprašęs, būtų dovanojusi. Jų sklypus skiria aklina, medinė tvora. Medinės tvoros dydis virš jos akių. Ji pribėgusi ne prie savo tvoros, o prie vielos tinklo tvoros. Kalytė po pusvalandžio nugaišo, kalytę padėjo malkinėje. Apie įvykį pranešė pareigūnams. Pareigūnai liepė nuvežti kalytę pas vet. gydytoją, kad būtų atliktas skrodimas. Pareikštą civ. ieškinį sumai 30 eurų palaiko, prašo priteisti. Kaimynas yra keistas, tačiau konfliktų su juo nebuvo. Kaimynui parašė raštelį, kad ji matė, kaip kaimynas nužudė jos gyvulėlį, raštelyje nerašė jokių grasinimų. Parašė raštelį R. R. K., kadangi neketino pranešti policijai, todėl ir ėjo kelis kartus pas kaltinamąjį išsiaiškinti. Jei kaltinamasis būtų jos atsiprašęs, nebūtų pranešusi policijai. Raštelį parašė tik po to, kai kaltinamasis nenorėjo su ja kalbėtis, nors tikrai žinojo, kad jis yra namie. Raštelį priklijavo kitą dieną po įvykio. Šunelį prižiūrėjo tinkamai, laikė namie, išleisdavo į kiemą. Tačiau šunelis išlindo pro akmenėlių tvorą į gatvės pusę.

Liudytojas M. Š. paaiškino, kad atvykusi moteris paprašė atlikti šuns gaišenos skrodimą. Atsisakė, tada moteris išvyko. Po valandos moteris atvyko su policijos pareigūnais, kurių buvo paprašytas atlikti šuns gaišenos skrodimą. Skrodimą atliko. Šuns nukraujavimo priežastis buvo nukraujavimas į pilvo ertmę. Gaišena buvo visa permirkusi krauju. Šuo galėjo nukraujuoti nuo susidūrimo su automobiliu, mušimo buku daiktu, bet ne nuo kojos spyrio. Moteris paminėjo, kad kaimynas šunį permetė per tvorą.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad gyvena priešais kaltinamąjį, atstumas apie 50 metrų. Kai išėjo į kiemą su savo šuniuku, pamatė susijaudinusi kaimyną kieme. Po to įėjo atgal į vidų. Po 10-15 min., atėjo kaimynė M. pasakė, kad kaimynas užmušė šunį. Kiamynė sakė, kad matė, kaip R. šuniuką permetė per tvorą. Jis jokių šuns garsų negirdėjo. Teisėjas pagarsino liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34). 2015-03-27 d. J. M. kaip liudytojas apklausos protokole nurodė, kad R. K. pažįsta nuo vaikystės, su juo nebendrauja. Jo namas kitoje gatvės pusėje. Vieną dieną matė R. R. K. vaikščiojantį po kiemą pirmyn ir atgal, jam pasirodė, kad kaimynas buvo susinervinęs, nes paparastai taip niekada nevaikšto. O po 15 min atėjusi kaimynė verkdama pasakė, kad R. R. K. užmušė jos šuniuką, ji pati tai matė. Kad šuniukas būtų cypęs negirdėjo, nes tuo metu buvo įjungtas televizorius.

Liudytoja N. K. paaiškino, kad R. R. K. ir M. U. yra jos kaimynai, su kaimynais nesipyksta. Girdėjo, kad žuvo šuniukas, kokiomis aplinkybėmis nežino. Po trijų dienų kaimynė M. papasakojo, kad rado sužalotą šuniuką. M. U. dėl šuniuko kaltino savo kaimyną. Ji pati to nematė, neatsimena kokias aplinkybes apie šuniuko užmušimą minėjo kaimynė M. Apie kaimynų santykius nieko negalėtų pasakyti.

Be šių parodymų, kaltinamojo kaltę dėl žiauraus elgesio su gyvūnu įrodo kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

2015-03-12 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad R. R. K. 2015 m. kovo 9 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, t.y. R. R. K. savo namo kieme mušė su lazda M. U. šunį, dėl ko šuo nugaišo (b. l. 1).

2015-03-10 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis kiemas. Kiemo vartai į kairę nuo gatvės pusės, sodyba aptverta tvora. Kiemas pilnas šiukšlių, nenaudojamų rakandų. Prieš namą tik įėjus pro vartus matosi plytelių takas. Ant tako lapai, žolė, šiek tiek prakapstyta, galimai šuniuko. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 5-6, 10-12).

2015-03-10 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini), prie namo esančioje malkinėje, ant pakloto guli ant dešinio šono šuo. Šuo pilkai juodos spalvos, nedidelis. Išoriškai smurto žymių nematyti. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 7-9).

2015-05-06 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji M. U. parodymų savo parodymus patvirtino patikrinimo vietoje metu. Ji parodė, kaip pro langą išgirdusi cypiant šunį, bėgo per kaimyno daržą link tvoros, kur matė kaip R. R. K. su pagaliu muša jos šunį, parodė lentinę tvorą, per kurią į jos daržą įmetė šunį (b. l. 28-31).

Privataus veterinarijos gydytojo M. Š. 2015-03-10 gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 1, iš kurio matyti, kad gaišenos savininkas yra M. U. gyv. (duomenys neskelbtini), teigianti, kad augintinį sumušė kaimynas, šuo po kurio laiko nugaišo. Gyvūno gaišimo data 2015-03-09. Gyvūno duomenys: šuo, mot. lyties, mišrūnas, apie 2 m. amžiaus, pilkos spalvos, apie 10 kg svorio. Patologiniai anatominiai pokyčiai: dešinės pusės pilvo sienos kraujosruva ties paskutine pieno liauka, pilvo ertmėje kraujas, kraujo krešuliai, dešinės pusės pilvaplėvės plyšimas, dalies plonųjų žarnų sukritimas į pilvaplėvės plyšį, dešinės pilvo sienos poodinių audinių, dešinės pusės šlaunies vidinės ir išorinės srities poodinių raumeninių audinių, infiltracija krauju, įtariama pilvo srities kraujagyslės (ių) plyšimas. Patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) yra nukraujavimas į pilvo ertmę (b. l. 13-14).

Kaltinamojo veiksmai pagal LR BK 310 str. kvalifikuota tinkamai, kadangi jis savo kieme, tyčia mušė pagaliu M. U. priklausantį šunį, padarydamas šuniui nukraujavimą į pilvo ertmę, žiauriai elgėsi ir kankino gyvūną, dėl ko šis gyvūnas žuvo.

Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltinamasis Romutis R. K. kaltu neprisipažino. Žiaurus elgesys su gyvūnais, kaip nusikaltimas, pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais antihumaniškais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu, moralės bei elgesio normų niekinimas. Būtent tokie požymiai yra matomi R. R. K. veiksmuose, nes jis nužudė šunį žiauriu, visuomenei nepriimtinu būdu, t.y mušė pagaliu šunį, padarydamas šuniui nukraujavimą į pilvo ertmę, dėl ko šuo nugaišo.

Kaltinamojo R. R. K. padaryta nusikalstama veika įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, rašytiniais duomenimis, kurie pagrindžia kaltinamojo R. R. K. tyčinius veiksmus, t.y. remiantis byloje ištirtais įrodymais, pilnai įrodyta, kad R. R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str. ir jo veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamojo parodymus, kad jis inkriminuojamos veikos nepadaręs, teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės, kadangi šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios M. U. parodymais, kurie detalėse buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, sutapo tarpusavyje, be to, juos patvirtina posėdžio metu duoti liudytojų M. Š., J. M. parodymai iš kurių matyti, kad nukentėjusioji iškart po įvykio jiems aiškiai nurodė jog kaltinamasis užmušė jos šunį. Nukentėjusioji, iškart po įvykio, liudytojui J. M. pasakė, kad matė, kaip kaltinamasis tai padarė. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios kaltinamajam rašytas raštelis (b.l. 115). Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad matė kaip kaimynas spardė ir mušė pagaliu šunį, po to permetė jį per tvorą, dėl ko šuo nugaišo. Tai nukentėjusioji nuosekliai patvirtino tiek apklausiama, akistatos su kaltinamuoju metu bei patikrinant parodymus įvykio vietoje. Gaišenos tyrimo aktas, Įvykio vietos apžiūros protokolas, įskaitant fotolenteles, nukentėjusiosios kaltinamajam rašytas raštelis, patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, teismui nėra pagrindo abejoti, kad įvykius nukentėjusioji išsigalvojo. Be to byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų priešiškai nusiteikusi kaltinamojo atžvilgiu ir siektų jį apšmeižti. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji tik norėjo, kad kaimynas atsiprašytų, neketino kreiptis į policiją. Tačiau kaimynui nekontaktuojant su nukentėjusiąja, ji parašė raštelį kaimynui ir kreipėsi į policiją. Raštelis patvirtina nuoseklią nukentėjusiosios poziciją, kad jos šunį mušė kaimynas ir, kad ji tai matė. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad liudytojų duoti parodymai yra iš nukentėjusiosios lupų dėl šuns mušimo ir jais negali būti remiamasi. Tačiau teismas remiasi liudytojų parodymais dėl žiauraus elgesio su šunimi, kaip įrodymu patvirtinančiu nukentėjusiosios nuoseklius veiksmus ir parodymus po įvykio. Nukentėjusioji ne kitą dieną, o iš karto po įvykio verkdama nubėgo pas kaimyną J. M. papasakoti dėl nužudyto šuns. Be to liudytojas J. M. patvirtino, kad tuo laiku matė kaimyną kieme, kuris jo akimis buvo susijaudinęs, pirmyn ir atgal vaikščiojo po kiemą. Todėl teismas abejoja kaltinamojo teiginiais, kad jis apie įvykį sužinojo tik kitą dieną, radęs nukentėjusiosios raštelį. Be to įvertintina tai, kad veika padaryta nuosavoje valdoje, todėl pašaliniams asmenims yra ribota galimybė į ją patekti. Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad liudytojas M. Š. paminėjo, kad šuniukas atsižvelgiant į tyrimo rezultatus negalėjo žūti nuo spyrių koja, tačiau bylos duomenimis šuo buvo ne tik spardomas, bet ir mušamas pagaliu, ko pasekoje nugaišo. Kad šuo nukraujavo į pilvo ertmę patvirtina ir gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas, kas patvirtina nukentėjusiosios žodžius. Liudytojas M. Š. posėdžio metu parodė, kad šuo galėjo nukraujuoti nuo susidūrimo su automobiliu ar mušimo buku daiktu. Todėl kaltinamojo parodymai teismo vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, o visais šiais išdėstytais ir aptartais duomenimis kaltinamojo kaltė dėl šio nusikaltimo yra įrodyta.

Kaltinamojo žiaurus elgesys su gyvūnais yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.), numatytas LR BK 310 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo asmenybę – neteistas (b. l. 42), po nusikaltimo padarymo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti laikėsi, duomenų apie tai, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į tai, kad jis garbaus amžiaus, pensininkas, neįgalus, administracine tvarka nebaustas (b. l. 43), psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas (b. l. 47), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam sankcijoje už padarytą nesunkų nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – baudą.

Nukentėjusioji M. U. pareiškė 30 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 24), už suteiktas veterinarines paslaugas (b. l. 16). Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinė žala yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga, todėl priteistina iš kaltinamojo. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeistina, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Kadangi R. R. K. turi invalidumą, iš jo neišieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (LR BPK 51 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Iš R. R. K. išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas.

Vadovaujantis LR BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Romutį R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 310 str. ir nubausti jį 5 MGL (190 EUR) bauda.

Nuteistasis įpareigojamas jam skirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš Romučio R. K. M. U. 30,00 EUR turtinei žalai atlyginti.

Romučiui R. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš Romučio R. K. priteisti 8,14 EUR pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.