- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-814-585/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13103-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „EURO BONUS“
- Ieškovas
- UAB „DAHLGERA“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „EURO BONUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DAHLGERA“ ieškinį atsakovui UAB „EURO BONUS“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas), prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 7 596,25 Lt skolą, 485,36 Lt delspinigius, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog šalys 2010 m. gegužės 21 d. sudarė kreditinę sutartį Nr. D10-032, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsipareigojo pirkti užsakytas prekes ir sumokėti už prekes sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis. Prekių perdavimo-priėmimo faktas kiekvieno pirkimo-pardavimo metu buvo įforminamas šalims pasirašant PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovas įsipareigojo apmokėti per trisdešimt kalendorinių dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Ieškovas, vykdydamas sutartines prievoles, perdavė atsakovui pastarojo užsakytas prekes, o atsakovas nevykdė savo sutartinės prievolės ir nesumokėjo ieškovui 7 596,25 Lt sumos už pastarojo atsakovui perduotas prekes. Šalys sutartimi, be kita ko, sulygo, jog, atsakovui nustatytu terminu neatsiskaičius už ieškovo perduotas prekes, atsakovas moka ieškovui 0,06 procento dydžio delspinigius, skaičiuotinus nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kurie nagrinėjamos bylos atveju sudaro 485,36 Lt sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį.
Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo preliminarus sprendimas naikintinas. Atsakovas nurodė, jog jis ir AB „EGLĖS“ sanatorija (toliau tekste – ir trečiasis asmuo) 2010 m. liepos 8 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui sumontuoti ir pastatyti du oro kondicionierius, pateikti reikalingas medžiagas, išbandyti ir priduoti. 2010 m. liepos 12 d. atsakovas sumontavo trečiajam asmeniui du oro kondicionierius, kuriuos jis įsigijo iš ieškovo. Išbandžius vieną iš sumontuotų oro kondicionierių (tą, kurio galia yra 5 kw), pastebėjo, kad įrenginys neatlieka reikiamų šildymo ir šaldymo funkcijų. Montuojant kito oro kondicionieriaus vidinį bloką, pastebėta, jog trūksta vidinio bloko sparnuotės. Šį trūkumą ieškovo atstovas pašalino kreipimosi į jį dieną. Nepaisant to, jog buvo pašalintas nurodytas trūkumas, oro kondicionierius neveikė, indikatoriaus lemputės rodė gedimą. Pataisyti nurodytą įrenginį nepavyko ir ieškovo atsiųstiems garantinio aptarnavimo meistrams. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas 2010 m. liepos 23 d. pateikė ieškovui pretenziją, kuria prašė pasiimti neveikiančius oro kondicionierius ir atlyginti atsakovui žalą. Ieškovas nereagavo į nurodytą atsakovo pretenziją. Atsakovas 2010 m. liepos 31 d. kreipėsi į UAB „ENERSA“ dėl kompetentingo eksperto išvados ir neveikiančių oro kondicionierių apžiūros. Ekspertas nustatė, kad oro kondicionavimo sistemos sumontuotos teisingai, laikantis gamintojo rekomendacijų, elektros jungtys atitinka gamintojo pateiktas schemas, gedimai yra kondicionavimo sistemos „ACI/O-50HPR1“ vidiniame bloke ir sistemos „ACI/O-100HPS3“ išoriniame bloke. Atsakovas dar kartą kreipėsi į ieškovą su pretenzija, 2010 m. rugpjūčio 2 d. atsakovo direktorius ir kitas atsakovo darbuotojas nuvyko į ieškovo buveinę. Susitikimo metu ieškovo direktorius pripažino, kad atsakovui buvo perduoti netinkamos kokybės kondicionieriai, tačiau atsisakė atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas pareiškė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, jog pagal Civilinio kodekso ir kreditinės sutarties nuostatas atsakovas turėjo patikrinti prekių kokybę ir komplektiškumą sandėlyje prieš atsiimdamas prekes. Atsakovas po prekių priėmimo nereiškė ieškovui pretenzijų, jog atsakovui buvo parduotos netinkamos kokybės prekės. Atsakovui besikreipus į ieškovą dėl iškilusių problemų montuojant oro kondicionierius, ieškovas susisiekė su parduotos oro kondicionavimo įrangos importuotoju UAB „BVT partneriai“. 2010 m. liepos 22 d. garantinio aptarnavimo meistrai nuvyko į objektą (Druskininkų sanatoriją „EGLĖ“) ir konstatavo, kad oro kondicionieriai sumontuoti nesilaikant šaldymo ir kondicionavimo įrangos reikalavimų, nepakeitus buvusių oro kondicionierių komunikacijų, prie „ACI/O-50HPR1“ (5 kw) oro kondicionieriaus yra pajungtas mažesnio skersmens freoninis vamzdynas, prie „ACI/O-100HPS3“ (10 kw) oro kondicionieriaus pajungti valdymo bei jėgos kabelių skerspjūviai neatitinka nurodytų montavimo instrukcijose. Dėl šių priežasčių „ACI/O-50HPR1“ oro kondicionieriaus kompresorius buvo perkaitęs, vamzdynas galimai užsiteršė, „ACI/O-100HPS3“ oro kondicionieriuje galimi elektronikos gedimai prijungus netinkamo skerspjūvio kabelius dėl įtampos svyravimų. Patikros išvados buvo išsiųstos atsakovui, tuo pačiu atsakant į atsakovo 2010 m. liepos 23 d. pretenziją. Ieškovas pažymėjo, kad jis negavo atsakovo 2010 m. spalio 25 d. pakartotinės pretenzijos, o į 2010 m. rugpjūčio 31 d. pretenziją atsakė 2010 m. rugsėjo 22 d., nurodydamas, kad ieškovas neprisiima atsakomybės už oro kondicionierių gedimus, kadangi šie gedimai atsirado dėl atsakovo kaltės. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovo nurodytas UAB „ENERSA“ darbuotojas E. R., kurio išvada nagrinėjamoje byloje remiasi atsakovas, neturi teisės teikti nepriklausomos ekspertizės išvadas. Vienintelis atsakovo įsigytos oro kondicionavimo įrangos įgaliotas atstovas ir servisas, atliekantis garantinį ir pogarantinį minėtos įrangos aptarnavimą Lietuvoje, yra UAB „BVT partneriai“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2010 m. gruodžio 29 d. preliminarų sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2010 m. gegužės 21 d. sudarė kreditinę sutartį Nr. D10-032, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; ieškovas pardavė atsakovui kondicionierių „50HPR1“, „100HPS3“ vidinius ir išorinius blokus, kondicionierių „AELY 9“ ir oro kondicionierių „K 18 LV“; atsakovas atsisako mokėti likusią prekių kainą, motyvuodamas tuo, kad parduotos prekės yra nekokybiškos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CK 6.333 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas patvirtino, kad, pranešus apie neveikiančius kondicionierius, pastarųjų patikrą atliko UAB „BVT partneriai“ atstovai. Šios bendrovės 2010 m. liepos 26 d. pranešimas patvirtina, kad oro kondicionieriai sumontuoti nesilaikant šaldymo ir kondicionavimo įrangos montavimo reikalavimų; oro kondicionieriai sumontuoti nepakeitus buvusių oro kondicionierių komunikacijų (freoninių vamzdynų ir elektros instaliacijos); prie „ACI/O-50 HPR1“ oro kondicionieriaus yra pajungtas mažesnio skersmens freoninis vamzdynas; „ACI/O-100HPR1“ oro kondicionieriui pajungti valdymo bei jėgos kabelių skerspjūviai neatitinka nurodytų montavimo instrukcijose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, kuris atliko oro kondicionierių montavimo darbus, neginčijo aukščiau nurodytų vamzdynų ir elektros instaliacijos trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, pripažino, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ne dėl jo veiksmų atsirado kondicionierių gedimai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ekspertu apklaustas E. R. paaiškino, jog oro kondicionieriai buvo pajungti tinkamai, problemos galėjo būti tik pačių įrenginių vidiniuose blokuose; vietoje sugedusių oro kondicionierių pajungus kitą analogišką įrenginį, pastarasis veikė be jokių trikdžių ar perkrovų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog ekspertu apklaustas E. R. neneigė, jog nagrinėjamos bylos atveju faktiškai galėjo būti vamzdynų ir elektros instaliacijos trūkumai, suabejojo nurodyto eksperto išvada dėl tinkamo kondicionierių pajungimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nurodytas ekspertas tik teismo posėdyje susipažino su UAB „BVT partneriai“ 2010 m. liepos 26 d. pranešimu, kuris parengtas remiantis 2010 m. liepos 22 d. atlikta apžiūra, o atsakovas apie tai nebuvo informavęs eksperto, kuris apžiūrą atliko vėliau. Ekspertas nenurodė, kokie yra konkretūs kondicionierių gedimai (pripažino, kad ardyti įrenginių negalėjo, nes po to nebūtų taikoma garantija). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien faktai, jog neveikia atitinkamos sistemos (o ne atskiros dalys ar elementai), nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, jog prekės parduotos netinkamos kokybės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas nepaneigė ir kitų UAB „BVT partneriai“ 2010 m. liepos 26 d. pranešime, kuris laikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu, konstatuotų aplinkybių, susijusių su montavimo darbais: oro kompresorius „ACI/O-50HPR1“ buvo perkaitęs, nes oro kondicionierius dirbo vakuume, jame galimai užsiteršęs vamzdynas; pajungus netinkamo skerspjūvio kabelius dėl įtampos svyravimų galimi oro kondicionieriaus „ACI/O-100HPR1“ elektronikos gedimai. Pirmosios instancijos teismas įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, jog atsakovo pateikti įrodymai yra nepakankami, kad konstatuoti nekokybiškų prekių pardavimo faktą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tą faktą, jog byloje nekilo ginčas dėl skolos ir delspinigių dydžio, paliko nepakeistą preliminarų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. galutiniu sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog oro kondicionieriai sumontuoti nesilaikant šaldymo ir kondicionavimo įrangos montavimo reikalavimų, yra nepagrįsta. Faktą, jog atsakovas tinkamai ir laikydamasis gamintojo rekomendacijų sumontavo kondicionavimo sistemas, patvirtina specialisto (eksperto) E. R., kurio kompetencijos pirmosios instancijos teismas nekvestionavo, motyvuota išvada. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, be kita ko, eksperto teismo posėdyje duotų paaiškinimų, jog, atsakovui pajungiant oro kondicionierius, nebuvo nustatytos klaidos, pajungus kitą oro kondicionierių, šis veikė. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai specialisto (eksperto) išvadą paneigė vieninteliu motyvu, jog ekspertas neneigė, kad nagrinėjamos bylos atveju faktiškai galėjo būti vamzdynų ir elektros instaliacijos trūkumai, kuriuos nustatė UAB „BVT partneriai“. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovo ir atsakovo į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys prieštarauja vieni kitiems, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pašalinti įrodymų prieštaravimus ir argumentuoti, kodėl atmeta vienus ar kitus bylos duomenis. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys yra nepakankami konstatuoti nekokybiškų prekių pardavimo faktą. Atsakovas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė iš esmės vienu įrodymu – UAB „BVT partneriai“ 2010 m. liepos 26 d. pranešimu. Atsakovo vertinimu, šis pranešimas yra neišsamus ir nepatikimas, todėl negali būti įrodinėjimo priemonė. Tyrimas, kurio pagrindu yra parengtas nurodytas pranešimas, buvo atliktas neišsamiai, pranešimo turinys yra prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į nagrinėjamoje byloje pareikštą apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, jog, priešingai nei teigia atsakovas, ekspertas E. R., kurio išvada yra vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovas grindžia teiginį, jog oro kondicionieriai buvo nekokybiški, vienareikšmiškai pripažino, jog kondicionierių gedimo priežastis yra neaiški, ir paaiškino, jog jis negali nurodyti kondicionierių gedimo priežasties. Ieškovas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog ekspertas paaiškino, kad jis, vertindamas kondicionierių gedimo priežastis, nebuvo atidaręs kondicionierių. Ieškovo vertinimu, atsakovas remiasi tik prielaidomis ir samprotavimais ir nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jis įsigijo netinkamos kokybės daiktus. Ieškovo teigimu, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, yra nepagrįstas. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.
Bylos duomenimis (b. l. 5-9) nustatyta, jog šalys 2010 m. gegužės 21 d. sudarė kreditinę sutartį Nr. D10-032 (toliau tekste – ir Sutartis), pagal kurią, be kita ko, ieškovas įsipareigojo parduoti, o apeliantas įsipareigojo pirkti užsakytas prekes ir Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis sumokėti už prekes šalių sulygtą kainas. Bylos duomenys (b. l. 10-12, 46, 48, 59) patvirtina, jog ieškovas Sutarties pagrindu perdavė apeliantui šiuos daiktus (prekes): oro kondicionieriaus „100HPS3“ vidinį ir išorinį blokus, oro kondicionieriaus „50HPR1“ vidinį bloką, oro kondicionieriaus „100HPR1“ išorinį bloką, oro kondicionierių „AELY 9“ ir oro kondicionierių „K 18 LV“. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog nurodytos prekės buvo perduotos apeliantui, nėra.
Faktinių bylos duomenų ir aplinkybių analizė sudaro pagrindą išvadai, jog bylos šalių ginčas yra kilęs iš sutartinių pirkimo-pardavimo teisinių santykių. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.
Kaip žinia, daiktams (prekėms), esantiems pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, yra keliami kokybės, kiekio, asortimento, kompleksiškumo ir kiti reikalavimai (CK 6.327-6.343 straipsniai), kuriuos pagal bendrąją taisyklę privalo užtikrinti daiktų (prekių) pardavėjas.
Nagrinėjamos bylos ginčas kilo dėl prekių – oro kondicionieriaus „AELY 9“ ir oro kondicionieriaus „K 18 LV“ (toliau tekste – ir Ginčo prekės) – kokybiškumo ir apelianto pareigos sumokėti ieškovui šalių sulygtas Ginčo prekių kainas.
CK 6.333 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, reguliuojančios daiktų (prekių) kokybę ir su šiuo daiktų (prekių) kriterijumi susijusius aspektus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas suteikė Ginčo prekėms kokybės garantiją, kitaip tariant, ieškovas garantavo Ginčo prekių kokybę, todėl, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos ginčui spręsti aktuali yra CK 6.333 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, jog, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Aukščiau nurodytos nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai pardavėjas suteikia daiktams kokybės garantiją ir tarp pirkėjo bei pardavėjo kyla ginčas dėl pirkėjui perduotų daiktų kokybiškumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, o ne pirkėjui tenka pareiga paneigti, daiktų kokybiškumo faktą, kitaip tariant, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog daiktų trūkumai kokybės prasme po jų perdavimo pirkėjui atsirado dėl pirkėjo veiksmų ar kitų šioje nuostatoje nurodytų aplinkybių.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog ne dėl apelianto veiksmų atsirado Ginčo prekių trūkumai (gedimai), pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai ginčo šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, tokiais atvejais kaip šis pardavėjui (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovui) tenka pareiga įrodyti, jog daiktų trūkumai kokybės prasme po jų perdavimo pirkėjui (nagrinėjamos bylos atveju – apeliantui) atsirado dėl pirkėjo veiksmų, o ne, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pirkėjui tenka pareiga įrodyti, jog daiktų trūkumai atsirado ne dėl pirkėjo veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas laikosi pozicijos, jog Ginčo prekių trūkumai po jų perdavimo apeliantui atsirado dėl apelianto veiksmų, tiksliau – dėl netinkamo Ginčo prekių sumontavimo. Nurodytai aplinkybei pagrįsti ieškovas į nagrinėjamą bylą pateikė UAB „BVT PARTNERIAI“ 2010 m. liepos 26 d. pranešimą (b. l. 62) (toliau tekste – ir Pranešimas). Pranešime inter alia nurodyta, jog UAB „BVT PARTNERIAI“ 2010 m. liepos 22 d. atliko Ginčo prekių techninę patikrą ir nustatė, jog: Ginčo prekės sumontuotos nesilaikant šaldymo ir kondicionavimo įrangos montavimo reikalavimų; Ginčo prekės sumontuotos nepakeitus buvusių oro kondicionierių komunikacijų (freoninių vamzdynų ir elektros instaliacijos); prie oro kondicionieriaus „ACI/O-50HPR1“ yra pajungtas mažesnio skersmens freoninis vamzdynas; oro kondicionieriui „ACI/O-100HPR1“ pajungti valdymo bei jėgos kabelių skerspjūviai neatitinka nurodytų montavimo instrukcijose. Pranešime, be kita ko, išdėstyta, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių oro kondicionieriaus „ACI/O-50HPR1“ kompresorius buvo perkaitęs, nes oro kondicionierius dirbo vakuume; galimai užsiteršęs oro kondicionieriaus „ACI/O-50HPR1“ vamzdynas; dėl įtampos svyravimų, galinčių atsirasti pajungus netinkamo skerspjūvio kabelius, galimi oro kondicionieriaus „ACI/O-100HPR1“ elektronikos gedimai.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas, kuris atliko Ginčo prekių montavimo darbus, neginčijo aukščiau išdėstytų, UAB „BVT PARTNERIAI“ 2010 m. liepos 26 d. pranešime nurodytų Ginčo prekių montavimo pažeidimų (buvusių oro kondicionierių komunikacijų (freoninių vamzdynų ir elektros instaliacijos) nepakeitimo fakto). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi, viena vertus, ką patvirtina 2011 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio protokolas (b. l. 117-124), įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme metu apelianto direktoriui ir atstovui nebuvo užduoti klausimai dėl to, egzistuoja ar neegzistuoja aukščiau nurodyta aplinkybė (faktas), o, nesant užduotiems tokiems klausimams, asmens (asmenų) tylėjimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiga įrodyti esant (egzistuojant) nurodytą aplinkybę (faktą) tenka priešingai šaliai, negali būti vertinamas kaip tokios aplinkybės (fakto) pripažinimas, antra vertus, apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apelianto direktoriaus ir atstovo duotų paaiškinimų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantas nagrinėjamos bylos atveju nuosekliai laikosi pozicijos, jog apeliantas tinkamai, laikydamasis gamintojo rekomendacijų, sumontavo Ginčo prekes (apelianto į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys (b. l. 84-85) patvirtina, jog apeliantas kvalifikacijos prasme yra tinkamas Ginčo prekių montuotojas).
Nagrinėjamos bylos medžiagos analizė leidžia daryti išvadą, jog Pranešimas yra vieninteliai faktiniai duomenys, kuriais ieškovas grindžia aplinkybę, jog Ginčo prekių trūkumai atsirado dėl netinkamo Ginčo prekių sumontavimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino Pranešimo įrodomąją reikšmę ir galią, nurodytiems bylos duomenims praktiškai suteikdamas prima facie įrodymo galią. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog, ką patvirtina Pranešime išdėstytų teiginių analizė, Pranešime nėra suformuluota kategoriška ar bent jau tikėtina išvada, jog Ginčo prekių trūkumai (gedimai) – netinkamo Ginčo prekių sumontavimo rezultatas. Iš vienos pusės, Pranešime nurodyta, jog Ginčo prekės sumontuotos nesilaikant šaldymo ir kondicionavimo įrangos montavimo reikalavimų, Ginčo prekės sumontuotos nepakeitus buvusių oro kondicionierių komunikacijų (freoninių vamzdynų ir elektros instaliacijos), prie oro kondicionieriaus „ACI/O-50HPR1“ yra pajungtas mažesnio skersmens freoninis vamzdynas, oro kondicionieriui „ACI/O-100HPR1“ pajungti valdymo bei jėgos kabelių skerspjūviai neatitinka nurodytų montavimo instrukcijose, iš kitos pusės, Pranešime nėra nurodyta ir į bylą nėra pateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kokie yra nagrinėjamai bylai aktualių freoninio vamzdyno skersmens ir jėgos kabelių skerspjūvių standartai, be to, Pranešime nėra nurodyta ir į bylą nėra pateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kokie šios bylos atveju yra freoninio vamzdyno skersmens ir jėgos kabelių skerspjūvių neatitikimų (jei tokie buvo) mastai, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės įvertinti ir nustatyti, ar Pranešime nurodomi freoninio vamzdyno skersmens ir jėgos kabelių skerspjūvių neatitikimai (jei tokie buvo) galėjo turėti reikšmės Ginčo prekių gedimams. Pranešime inter alia nurodyta, jog buvo perkaitęs oro kondicionieriaus „ACI/O-50HPR1“ kompresorius, yra užsiteršęs šio oro kondicionieriaus vamzdynas, tačiau nėra nurodyta, koks yra šių faktinių aplinkybių ir oro kondicionieriaus gedimo (gedimų) tarpusavio ryšys ir ar apskritai toks tarpusavio ryšys egzistuoja. Pranešime išdėstytas teiginys, jog dėl įtampos svyravimų, galinčių atsirasti pajungus netinkamo skerspjūvio kabelius, galimi oro kondicionieriaus „ACI/O-100HPR1“ elektronikos gedimai, pagal turinį ir konstrukciją vertintinas kaip prielaida, kuri nepatvirtina, jog tarp nurodytų faktinių aplinkybių ir oro kondicionieriaus gedimo (gedimų) egzistuoja tiesioginis ar artimas tiesioginiam ryšys. Antra vertus, apeliantas į nagrinėjamą bylą pateikė faktinius duomenis – E. R., kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustas kaip ekspertas (b. l. 120-121) (toliau tekste – ir ekspertas), 2010 m. liepos 31 d. kondicionierių apžiūros aktą (b. l. 36) (toliau tekste – ir Apžiūros aktas), kurių analizė leidžia daryti išvadą, jog tarp šių faktinių duomenų ir Pranešimo yra kolizija. Ekspertas Apžiūros akte pateikė išvadą, jog kondicionavimo sistemos sumontuotos teisingai, laikantis gamintojo rekomendacijų; elektros jungtys atitinka gamintojo pateikiamas schemas; gedimai yra kondicionavimo sistemos „ACI/O-50HPR1“ vidiniame bloke ir kondicionavimo sistemos „ACI/O-100HPR1“ išoriniame bloke. Pažymėtina, jog ekspertas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 120-121) palaikė Apžiūros akte suformuluotą išvadą ir, be kita ko, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog Ginčo prekės buvo sumontuotos tinkamai, laikantis gamintojo rekomendacijų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ekspertas neneigė, kad nagrinėjamos bylos atveju faktiškai galėjo būti vamzdynų ir elektros instaliacijos trūkumai, suabejojo eksperto išvados pagrįstumu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo argumentas nesudaro pagrindo abejoti eksperto Apžiūros akte suformuluotos išvados pagrįstumu, kadangi, viena vertus, kaip jau buvo nurodyta, ekspertas tiek Apžiūros akte, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog Ginčo prekės buvo sumontuotos tinkamai, laikantis gamintojo rekomendacijų, antra vertus, aukščiau nurodytos aplinkybės neneigimas, atsižvelgiant į tai, kokiame kontekste ekspertas neneigė šios aplinkybės (2011 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog ekspertui buvo užduotas klausimas, ar apskritai yra tikimybė, kad oro kondicionierių sugedimą lemtų netinkamas šių prietaisų sumontavimas), nesudaro pagrindo teigti, jog eksperto išvada yra nepagrįsta ar abejotina. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Pranešimo, kaip bylos faktinių duomenų, įrodomoji reikšmė ir galia nagrinėjamos bylos atveju nėra didesnė už Apžiūros akto ir eksperto bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų įrodomąją reikšmę ir galią, kitaip tariant, Pranešimas per se nepaneigia aukščiau nurodytų faktinių bylos duomenų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Pranešimas, atsižvelgiant į šių faktinių duomenų turinį, į tą aplinkybę, jog tarp šių faktinių duomenų ir Apžiūros akto, eksperto bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotų paaiškinimų yra kolizija, o Pranešimo, kaip bylos faktinių duomenų, įrodomoji reikšmė ir galia nagrinėjamos bylos atveju nėra didesnė už aukščiau nurodytų faktinių duomenų įrodomąją reikšmę ir galią, per se nėra pakankamas konstatuoti, jog Ginčo prekių trūkumai (gedimai) atsirado dėl apelianto veiksmų, tiksliau – netinkamo Ginčo prekių sumontavimo. Minėta, jog ieškovas į nagrinėjamą bylą nepateikė kitų duomenų, kurie patvirtintų aukščiau nurodytą aplinkybę, kai ieškovui pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju ieškovas neįrodė tos aplinkybės, kad Ginčo prekių trūkumai po jų perdavimo apeliantui atsirado dėl apelianto veiksmų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovas CK 6.333 straipsnio 3 dalies prasme yra atsakingas už Ginčo prekių trūkumus. Nagrinėjamos bylos atveju pripažinus, jog ieškovas yra atsakingas už Ginčo prekių trūkumus, konstatuotina, kad ieškovas šios bylos atveju neturi teisės remtis tuo, jog apeliantas nesumokėjo ieškovui už Ginčo prekes, ir reikalauti, jog apeliantas sumokėtų Ginčo prekių kainas ir delspinigius (CK 6.206 straipsnis).
Teisėjų kolegija, apibendrinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju pažeidė proceso įstatymą (CPK 185 straipsnis), kadangi netinkamai ginčo šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai kvalifikavo ieškovo pateiktų faktinių duomenų – Pranešimo – įrodomąją reikšmę ir galią, nevisapusiškai įvertino faktines aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos šios bylos proceso metu, o proceso įstatymo pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad apeliantas šios bylos atveju privalo sumokėti ieškovui Ginčo prekių kainas ir delspinigius, paskaičiuotus už nesumokėtas Ginčo prekių kainas.
Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad ieškovas perdavė apeliantui šiuos daiktus (prekes) – oro kondicionieriaus „100HPS3“ vidinį ir išorinį blokus, oro kondicionieriaus „50HPR1“ vidinį bloką, oro kondicionieriaus „100HPR1“ išorinį bloką, nėra, apeliantas neneigia ir neginčija pareigos sumokėti ieškovui aukščiau nurodytų daiktų (prekių) kainas ir delspinigius, paskaičiuotus už nesumokėtas šių prekių kainas, ir atitinkamai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patvirtinta apelianto pareiga sumokėti šių daiktų (prekių) kainas ir nurodytus delspinigius.
Bylos duomenys (b. l. 9, 47, 49, 60, 61) patvirtina, jog apeliantas yra sumokėjęs ieškovui 1 569,50 Lt sumą už aukščiau nurodytas prekes, todėl, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, ieškovui iš apelianto priteistina 3 845,25 Lt skola, 260,71 Lt delspinigiai (3 845,25 Lt x 0,06 procento (delspinigių norma) x 113 (uždelstų atsiskaityti dienų skaičius)) ir šešių procentų dydžio metinės palūkanos už skolos ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį patenkino visiškai, todėl, atsižvelgiant į visas apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ta apimtimi, kuria priteisė ieškovui iš apelianto Ginčo prekių kainas, kurių suma yra lygi 3 751 Lt, ir delspinigius, paskaičiuotus už nesumokėtas Ginčo prekių kainas, kurių suma lygi 224,65 Lt, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas šios bylos atveju pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, jog kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 2 455 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 121 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 2 334 Lt išlaidas už advokatų pagalbą (b. l. 15-16, 17, 74-76, 113-114); apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pastarasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50,81 procento (4 105,96 Lt / 8 081,61 Lt), ieškovui iš apelianto priteistinas 1 247,39 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas apeliaciniame procese patyrė 242 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 135); ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pastarasis apeliaciniame procese patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 49,19 procento (3 975,65 Lt / 8 081,61 Lt), apeliantui iš ieškovo priteistinas 119,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. galutinį sprendimą:
pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. preliminarų sprendimą:
priteisti UAB „DAHLGERA“ iš UAB „EURO BONUS“ 3 845,25 Lt skolą, 260,71 Lt delspinigius, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 105,96 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2010 m. gruodžio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 247,39 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti UAB „EURO BONUS“ iš UAB „DAHLGERA“ 119,04 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.