- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-874-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 6 d. surašė Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2008 m. gruodžio 22 d., apie 2 val., 2009 m. sausio 1 d., vidurnaktį, 2009 m. vasario 1 d., apie 0.35 val., jai priklausančiame bute, Statybininkų pr. 12 – 54, Klaipėdoje, garsiai klausėsi muzikos, taip trikdydama viešąją rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 10 d. nutarimu pripažino Ž. B. kalta už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir skyrė 650 Lt baudą.
II.
Ž. B. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama Institucijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, nes jis neatitinka ATPK 260 straipsnyje numatytų reikalavimų. Nurodo, kad byloje nenustatyta, jog ji šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu, grojimu ar panašiais veiksmais pažeidė viešąją rimtį. Teigia, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis. Tvirtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jos bute buvo viršyta leidžiamo triukšmo riba, triukšmo lygis nebuvo užfiksuotas. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neužfiksuoti liudytojų parodymai, neaišku, kuo remiantis protokolas buvo surašytas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi Ž. B. skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu nutarimu Ž. B. praplėstas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo būdo, t. y. nurodyta, jog ji triukšmavo, šūkavo, trypė kojomis, kai administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad jos bute garsiai grojo muzika, taip trikdant viešąją rimtį. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, t. y. byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Dėl šios priežasties nagrinėjamas skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas tik dėl viešosios tvarkos trikdymo garsiai klausant muzikos. Teismas nurodė, kad asmens kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiosios J. K. 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. sausio 1 d. ir 2009 m. vasario 1 d. pareiškimai bei teismo posėdžio metu jos duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo E. K. paaiškinimai, liudytojos M. A. parodymai, registracijos kortelės šaknelės, tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikrinimo, duomenys apie gautus pranešimus dėl triukšmo. Nukentėjusieji J. K. ir E. K. paaiškino, kad jie neturi galimybių išmatuoti keliamo triukšmo garso lygio, tačiau pažymi, jog jų bute nuo kaimynų keliamo triukšmo virpa sienos, spintų langai. Liudytoja M. A. parodė, kad iš Ž. B. buto muzika sklinda iki 4 val. ryto, nuo muzikos garso dreba stiklai. Jos vyras du kartus kvietė policijos pareigūnus, tačiau Butkai, pamatę, jog atvažiavo policijos pareigūnai, pritildo muziką, o jiems išvažiavus – vėl ją pagarsina. Teismas pažymėjo, jog viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija Nr. 57). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 1 punktas įtvirtina, kad jos taikymo sritis – nustatyti triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir vertinti triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rengiantiems užstatymo ir rekonstravimo projektus, taip pat institucijoms, vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę. Akivaizdu, jog nėra imperatyvaus reikalavimo įrodant viešosios tvarkos trikdymo faktą išmatuoti garso lygį matavimo prietaiso rodmenimis. Byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių viešosios tvarkos trikdymo, garsiai leidžiant muzikinius įrašus, faktą. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole neužfiksuoti liudytojų parodymai, todėl neaišku, kokiais objektyviais duomenimis buvo remtasi nustatant pažeidimo faktą, atmetamas kaip nepagrįstas. Liudytojų anketiniai duomenys ir parodymai užfiksuoti ant atskiro lapo ir pateikti kartu su administracinės bylos medžiaga.
III.
Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi, Ž. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas, pripažindamas ją kalta dėl ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų J. K. ir E. K. paaiškinimais bei liudytojos M. A. parodymais, nes jie yra prieštaringi ir melagingi. Nurodo, kad byloje nebuvo apklausti kiti asmenys, kurie patvirtintų, jog ji netrikdė viešosios rimties. Tvirtina, kad paskirta nuobauda yra per griežta, nes ji nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl pažeidimo nekilo jokių sunkių padarinių, be to, ji padarė pažeidimą dėl neatsargumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Ž. B. nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog teismo posėdyje apklausti asmenys būtų suinteresuoti nurodyti melagingas aplinkybes. Tvirtina, kad nėra jokio pagrindo skirti Ž. B. mažesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. B. kaltė, padarius ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus panašius veiksmus <...> vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.Ž. B. teiginys, kad teismas, pripažindamas ją kalta dėl ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų J. K. ir E. K. paaiškinimais bei liudytojos M. A. parodymais, nes jie yra prieštaringi ir melagingi, atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji J. K. teismo posėdyje parodė, kad iš Ž. B. priklausančio buto nuolatinis triukšmas tęsiasi iki 4 – 5 val. ryto, policijos pareigūnai buvo kviesti kiekvieno pareiškimo surašymo atveju (b. l. 58). Nukentėjusysis E. K. teismo posėdyje parodė, kad iš Ž. B. priklausančio buto sklindanti muzika yra tokia, jog virpa sekcijos langai ar šviestuvas (b. l. 59). Liudytoja M. A. teismo posėdyje parodė, kad nepamena konkrečių datų, kada yra triukšmaujama, tačiau tai vyksta pakankamai dažnai, be to, jos vyras du kartus kvietė policijos pareigūnus, tačiau jiems atvykus, muzika būna pritildoma. Liudytoja taip pat nurodė, kad būna toks didelis triukšmas, kad nuo garso dreba stiklai (b. l. 59). Pabrėžtina, jog Ž. B. nenurodė jokių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti apie įvykį klaidinančius paaiškinimus (parodymus), jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytus faktus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku Ž. B. garsiai klausėsi muzikos ir trikdė viešąją rimtį.Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikavo Ž. B. veiksmus, padarytus 2008 m. gruodžio 22 d., pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį, nors tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs Institucijos 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo Ž. B. buvo pripažinta kalta pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (b. l. 19). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė neturi reikšmės teisiškai vertinant apeliantės elgesį, kadangi 2009 m. sausio 1 d., vidurnaktį, ir 2009 m. vasario 1 d., apie 0.35 val., ji, garsiai klausydamasi muzikos, trikdė viešąją rimtį jau būdama bausta pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė kitų asmenų, kurie patvirtintų, jog ji netrikdė viešosios rimties. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kiti asmenys galėtų nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat byloje surinkta rašytinė medžiaga nekelia jokių abejonių dėl Ž. B. padaryto pažeidimo. Be to, šiuo aspektu pasakytina, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog Ž. B. nebuvo pateikusi prašymo apklausti kokius nors liudytojus (b. l. 60). Dėl šių priežasčių Ž. B. argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ž. B. taip pat nurodo, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta. ATPK 183 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų padarymas užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Pažymėtina, kad Institucija, atsižvelgdama, jog nenustatyta apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė ATPK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos nuobaudos vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą sumažinti apeliantei skirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad Ž. B. teiginys, jog ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, vertintinas kritiškai, nes tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nagrinėjant bylą ji nepripažino kaltės dėl pažeidimo padarymo (b. l. 7, 57). Be to, apeliantė ne pirmą kartą padaro tos pačios rūšies pažeidimą. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jai taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir ji toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. B. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.