Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo E. L. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. kovo mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, bute esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nešiojamuoju kompiuteriu „Samsung“, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ įdėjęs skelbimą, kad ketina steigti įrašymo studiją, siūlo kartu pusiau pirkti įrašymo įrangą, ir į skelbimą atsiliepus E. L., sutarus, kad įranga kainuos bendrai apie 1000,00 Lt, ir sutarę, kad kiekvienas už įrangą investuos po 500,00 Lt, E. L. patikėjus ir pervedus į E. D. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, per tris kartus: 2013-04-14 – 400,00 Lt, 2013-04-29 – 50,00 Lt, 2013-05-11 – 55,00 Lt, viso 505,00 Lt, jis apgaule pasisavino svetimą turtą – 505,00 Lt, įrašymo studijos neįrengdamas, nutraukdamas kontaktus su nukentėjusiuoju E. L., taip E. L. padarydamas 505,00 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl E. D. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktas).

BPK 273 straipsnis numato, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia jokių abejonių, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, jog prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuoj jau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat jei prokuroras ir gynėjas sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

Iš bylos matyti, kad E. D. buvo kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino visiškai kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo (sukčiavimo) padarymo, davė parodymus, dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad kaltintojas nepateikė E. D. kaltinančių įrodymų, kurie patvirtintų sukčiavimo požymius, tačiau iš bylos matyti, kad vienas iš E. D. kaltę ikiteisminio tyrimo metu patvirtinančių įrodymų, kuriuo rėmėsi ir prokuroras, buvo nukentėjusiojo parodymai. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo teisme neapklausė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad E. D. veiksmuose yra ne nusikalstamos veikos, o civilinio delikto požymiai, ir teisme neapklausęs nukentėjusiojo, nepagrįstai laikė, kad byloje yra aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės ir dėl to nesant teisinio pagrindo byloje atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, apylinkės teismas pažeidė BPK nuostatas ir šis teismo padarytas pažeidimas turėjo įtakos priimti nepagrįstą sprendimą.

Skundžiamu nuosprendžiu E. D. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kaltintojas (t. y. prokuroras) nepateikė E. D. kaltinančių įrodymų, kurie patvirtintų sukčiavimo požymius – tyčios ir apgaulės buvimą E. D. veikoje, ir tokius E. D. veiksmus apylinkės teismas vertino tik kaip civilinį deliktą, kadangi nukentėjusysis gali civilinėmis teisės priemonėmis atkurti savo pažeistas teises ir toks pažeistų teisių gynimo būdas nėra apsunkintas. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl E. D. nekaltumo teisėjų kolegija nesutinka, kadangi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. D. veikoje yra visi sukčiavimo požymiai.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal teismų praktiką sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad jis 2013 m. kovo mėnesį socialiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ radęs skelbimą apie tai, kad asmuo – E. D. steigia įmonę ir siūlo kartu pusiau pirkti garso įrašymo įrangą, susidomėjo, todėl toliau bendravimą su E. D. tęsė socialiniame tinklalapyje bei per „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis nurodė, kad E. D. paskaičiavimu įranga turėjo kainuoti apie 1000 Lt, todėl kiekvienas jų turėjęs investuoti po 500 Lt, be to, E. D. žadėjęs įrangą jam atsiųsti iki 2013 m. gegužės pradžios, todėl jis į E. D. sąskaitą pervedė sutartus pinigus, iš viso 505 Lt, tačiau už tuos pinigus jis iš E. D. jokios įrangos negavo, su E. D. telefonu nebegalėjęs susisiekti, todėl suprato esąs apgautas. Tokius parodymus nukentėjusysis davė ikiteisminio tyrimo metu (4, 8, 10–11 b. l.) bei apeliacinės instancijos teisme. Be to tokius E. L. parodymus, jog jis ketino kartu su E. D. steigti įrašymo studiją ir tam ketino pirkti mikrofonus, nuomotis butą, samdyti įrašymui žmones, patvirtina nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašas bei pokalbio, vykusio tarp E. L. ir E. D., prisistačiusio „įdomiu žmogumi“, išklotinė (14–28, 31–35 b. l.). Be to, tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir paties E. D. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (79, 98 b. l.). Dėl to nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, E. D. pripažino, kad jis sutarė su E. L. steigti įrašymo studiją, kad iš nukentėjusiojo gavo pinigus, tačiau juos išleido savo reikmėms, o nukentėjusiajam ketino perduoti savo nusipirktą mikrofoną, neva kainavusi 400 Lt ir kaip pirktą už nukentėjusiojo pinigus, kad nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju. E. D. parodymus, jog jis gavo iš nukentėjusiojo pinigus ir juos išleido ne įrašymo įrangai pirkti, patvirtina E. D. asmeninės banko sąskaitos išklotinė (38–39 b. l.), kurioje nėra užfiksuotas joks įrangos (pvz., mikrofonų) pirkimas internetu. Taip pat E. D. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo aiškinimą, kad jis užsakytos įrangos negavo, t. y. išteisintasis nepateikė duomenų, jog jis buvo užsakęs kokią nors įrašymo įrangą (mikrofonus) ir kad užsakovas atmetė jo užsakymą, ar kad jis turėjo įsigijęs už 400 Lt mikrofoną, kurį ketino perduoti nukentėjusiajam. Visuma šių paminėtų aplinkybių, rodo, kad E. D. apgaule įgijo nukentėjusiojo turtą – 505 Lt, nes E. L. buvo apgautas, įkalbėtas bendrai su E. D. steigti įrašymo studiją ir bendro verslo plėtojimui investuoti 500 Lt įsigyjant įrašymo įrangą – mikrofonus, kurių iš tikrųjų E. D. neketino jų pirkti, o nukentėjusiojo pinigus išleido savo asmeninėms reikmėms, nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju, pastarajam pinigų iki šiol negrąžino. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų, daroma išvada, kad E. D. veikoje yra visi sukčiavimo būtini požymiai – apgaulė bei tyčia užvaldyti (įgyti) svetimą turtą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. D. nepagrįstai išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl to skundžiamas nuosprendis, kuriuo E. D. išteisintas, naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), nustačius, kad

E. D. 2013 m. kovo mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, bute esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nešiojamuoju kompiuteriu „Samsung“, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ įdėjęs skelbimą, kad ketina steigti įrašymo studiją, siūlo kartu pusiau pirkti įrašymo įrangą, ir į skelbimą atsiliepus E. L., sutarus, kad įranga kainuos bendrai apie 1000,00 Lt, ir sutarę, kad kiekvienas už įrangą investuos po 500,00 Lt, E. L. patikėjus ir pervedus į E. D. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „(duomenys neskelbtini)“, per tris kartus: 2013-04-14 – 400,00 Lt, 2013-04-29 – 50,00 Lt, 2013-05-11 – 55,00 Lt, viso 505,00 Lt, jis apgaule pasisavino svetimą turtą – 505,00 Lt, įrašymo studijos neįrengdamas, nutraukdamas kontaktus su nukentėjusiuoju E. L., taip E. L. padarydamas 505,00 Lt turtinę žalą.

Tokiais veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nustačius, kad E. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nukentėjusiojo E. L. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti priteistinas iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, nes nukentėjusysis dėl E. D. veiksmų (įkalbėjimas steigti bendrai įrašymo studiją, pirkti mikrofonus neketinant to daryti) patyrė 505 Lt turtinę žalą, ir tokį žalos dydį patvirtina byloje surinkti duomenys (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Skiriant E. D. bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kadangi kaltininkas savanoriškai prisipažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir tai padarė savo noru, bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad E. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia, į jo asmenybę – nevedęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, duomenų, kad mokytųsi byloje nėra, baustas administracine tvarka. Iš bylos duomenų bei LITEKO duomenų matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo E. D. Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taip pat buvo teistas: Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-24 nuosprendžiu už plėšimą laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nuosprendžiu už pasikėsinimą sukčiauti laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiu už viešosios tvarkos pažeidimą 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-27 nutartimi paskirta subendrinta bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 3 metams). Dėl to pripažįstama, kad naują nusikalstamą veiką E. D. padarė neišnykus teistumams pagal ankstesnius nuosprendžius, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei nepraėjus nei mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-25 apkaltinamasis nuosprendis. Pagal LITEKO duomenis E. D. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-12-12 bei 2013-12-20 nuosprendžius nuteistas už BK 182 straipsnio 3 dalyje bei 309 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, kurias jis padarė taip pat per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžio paskelbimo. Be to, yra duomenų, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. D. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šios aplinkybės apie E. D. teistumus rodo, kad jo naujai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų. Nors nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, už kurias E. D. yra nuteistas 2012-07-24, 2012-09-13 bei 2013-02-25 nuosprendžiais, padarė būdamas nepilnametis, tačiau vėlesni teistumai rodo, kad jau būdamas pilnametis, jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas 2013-12-12 bei 2013-12-20 nuosprendžiais, o tai rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų E. D. nepadarė, jam taikyta švelnesnė bausmė (laisvės apribojimas) bei bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė. Dėl to kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, daro išvadą, kad E. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. E. D. skiriama bausmė subendrinama su įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis BK 63 straipsnio 4, 9 dalyse bei BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką E. D. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kad viena nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurią jis buvo nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam realiai atliekant bausmę, todėl jam netaikomas bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatos (BK 75 straipsnis) ir bausmės vykdymas neatidedamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį dėl E. D. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-12-12 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2013-12-20 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir E. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-24, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-09-13 bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (subendrintomis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-27 nutartimi) ir E. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 8 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sulaikius E. D..

Priteisti iš E. D. nukentėjusiajam E. L. 505 Lt turtinės žalos atlyginimui.