- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1206-831/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- T. D.
- Civilinis ieškovas
- T. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis Marijampolės PRC Vilkaviškio skyriuje, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. D. 2019-04-30 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini)., t. y. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio konflikto metu, rykšte ne mažiau dešimt kartų sudavė T. K. per kojas, ne mažiau penkis kartus sudavė per nugarą ir ne mažiau dešimt kartų įspyrė į kojas, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str.
Kaltinamasis T. D. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini)buvo. Galėjo būti balandžio 30 diena, pavasaris. Susipyko su T. K.. Susistumdė, sudavė dar jam pora kartų. Naudojo pagalį, rykštę tokią. Tiek smūgių kiek parašyta kaltinime gal ir sudavė, dabar jau neprisimena. Ikiteisminiame tyrime teisingus parodymus davė. Konfliktas kilo nes jis jo mamą ir tėtį pavadino negražiai. Buvo blaivus, blogai vertina savo veiksmus. Atsiprašė nukentėjusiojo, bet nesusitaikė. 100 Eurų žalos neatlyginau, nes pinigų nėra, mokosi. Turi tėvus. Ieškinį pripažįsta. (b.l. 84)
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiojo T. K. apklausos protokole užfiksuota, kad jam būnant sode prie jo pradėjo kabinėtis T. D., todėl jis pastarąjį išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet T. D. su šaka mušė jį apie 15 min. Kai prieš jį buvo vartojamas smurtas matė apie 10 žmonių. Jam T. D. su šaka sudavė apie 10 kartų per nugarą, 3-5 per kojas bei į kojas spyrė apie 10 kartų (b.l. 13-14).
Liudytojos G. K. apklausos protokole užfiksuota, kad 2019-04-30 apie 22.00 val. parėjęs jos sūnus T. K., gim. 2004 m. pasiskundė, jog miesto sode jį lazda sumušė T. D. suduodamas apie 10 kartų per kojas ir nugarą bei įstūmęs į krūmus spardė. Jų T. D. neatsiprašė ir žalos neatlygino (b.l. 4-5, 25-26, 28-29).
Liudytojo A. K. apklausos protokole užfiksuota, kad 2019 m. balandžio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, apie 21. 00 val. jam atėjus į (duomenys neskelbtini)ten pamatė ant žemės sėdintį ir verkiantį savo pusbrolį T. K.. Jis iš ten buvusių asmenų pasakojimų suprato, kad T. D. sumušė T. K. bei pastarąjį vaikėsi po miesto sodą (b.l. 33-34).
Liudytojos D. D. apklausos protokole užfiksuota, kad 2019-04-30 apie 22.00 val. pas ją į namus atvyko Virbalio mieto gyventoja, pavardės nežino, ir pasakė, jog jos sūnus T. D. sumušė pastarosios sūnų ir kad kvies policijos pareigūnus. Po 15 min. parėjus sūnui ji klausė kad nuriko ir tuomet sūnus T. D. jai papasakojo, kad jis tik viena kartą su delnu sudavė ir viskas. Po to, dar pasakė, kad vieną kartą dar įspyrė į „užpakalį“ (b.l. 37-38).
Įvykio vietų apžiūros protokolais nustatyta, kad įvykio vieta yra Virbalio miesto sodo, esančio (duomenys neskelbtini)., teritorija, kuriame rasta rykštė (šaka) (b.l. 7-12).
Specialisto išvada G 241/2019(09) konstatuota, kad T. K. konstatuotai kraujosruvos dešino raktikaulio ir dešinės blauzdos srityse, nubrozdinimai dešiniųjų šlaunies - kelio, sąnario - blauzdos ir kairės šlaunies srityse, galimai padaryti 9 poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 41).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta lazda apimta įvykio vietos apžiūros metu kaip daiktas (b.l. 43-44).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikavimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Šiuo atveju (duomenys neskelbtini)., kur buvo pašaliniai asmenys ir buvo viešoji vieta. Smurtas vartotas matant pašaliniams asmenims, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai. Tokiais veiksmais buvo ignoruojamos žmonių tarpusavio bendravimo taisyklės, įžūliu elgesiu pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.
Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus T. D. veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Nebejotinai įrodyta, jog T. D. 2019-04-30 apie 22.00 val., Virbalio miesto sode, esančiame Virbalio sen., Virbalio m., Vilkaviškio raj. sav., t. y. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio konflikto metu, rykšte ne mažiau dešimt kartų sudavė T. K. per kojas, ne mažiau penkis kartus sudavė per nugarą ir ne mažiau dešimt kartų įspyrė į kojas, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčiniam, nesunkiam, baigtam nusikaltimui. T. D. aptariamo nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo (b. l. 62), administracine tvarka nebaustas (b.l. 63), nedirbantis, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje (b.l. 65) . Viešosios tvarkos pažeidimą padarė pirmą kartą, naudojo smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį.
Kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, veikos padarymo metu teistas nebuvo. Teismas sprendžia, kad kaltinamąjį dar galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tam, kad jį priversti laikytis įstatymų, šioje stadijoje dar pakanka švelniausios iš BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšies.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, skirtina viešųjų darbų bausmė (viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų). Atsižvelgiant į paties nusikaltimo pobūdį, jo padarymo vietą ir būdą, į tai, kad šią veiką padarė neteistas, kaltinamajam bausmė skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padarę jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam T. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 569-57), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo T. K. įstatyminė atstovė G. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emociniu stresu, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Teismas pažymi, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.
Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, t. y. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam T. K. kraujosruvas dešino raktikaulio ir dešinės blauzdos srityse, nubrozdinimus dešiniųjų šlaunies - kelio, sąnario - blauzdos ir kairės šlaunies srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Liekamųjų padarinių nėra, nusikalstami veiksmai truko trumpai. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – yra jauno amžiaus, šio metu nedirba, mokosi. Taip pat į tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos neneigė, ją visiškai pripažino. Pareikštą civilinį ieškinį pripažino.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė lazda (rykštė) saugoma Vilkaviškio PK (b.l. 45, 46 ), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti viešųjų darbų bausme 6 (devyniems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų, iš viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsitesėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje – probacijos tarnyboje dienos.
T. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo T. K. įstatyminės atstovės G. K. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti. Iš T. D. priteisti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) T. K., nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą (rykštę) saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate , nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir sunaikintina.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.