Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-895-963/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
1-895-963/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65815-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
I. I. J.
Nukentėjusysis
N. S., O. M.
Civilinis atsakovas
„(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Daiva Ivanauskaitė, Egidijus Giedraitis, Audronė Matiukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-895-963/2017Proceso Nr. 1-01-1-65815-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,vertėjaujant Danutei Kontarienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,kaltinamajai I. I. J., jos gynėjui advokatui Egidijui Giedraičiui,nukentėjusiajai N. S., jos atstovei advokatei Audronei Matiukienei,nukentėjusiosios O. M. atstovei advokatei Daivai Ivanauskaitei,civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji I. I. J. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

I. I. J. 2015 m. spalio 17 d., apie 11.51 val. Klaipėdoje, Taikos pr., ties namu Nr. 52c, vairuodama automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama aštuonių eismo juostų keliu su žaliąja skiriamąja juosta, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodama pirma eismo juosta nedavė kelio iš pažymėtos stotelės išvažiuojančiam maršrutiniam miesto autobusui Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. G., ir su juo susidūrė. Susidūrimo metu parkrito ir buvo sužeistos autobuso keleivės N. S. bei O. M., kurioms dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Šiais neatsargiais veiksmais I. I. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 179 punkto (Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji I. I. J. teismo posėdžio metu kalta prisipažino, gailėjosi ir paaiškino, kad nors ji mano, kad kaltė buvo abipusė, tačiau kadangi buvo padaryta ekspertizė, sutinka su savo kalte. Jos nuomone prieš pradėdamas važiuoti autobuso vairuotojas turėjo parodyti posūkį. Labai gailisi dėl įvykio, taip ji pasielgė netyčia. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinka, nes automobilis buvo draustas, todėl mano, kad draudimo kompanija turi atlyginti žalą. Jos finansinė padėtis sunki, nes ji dirba tik puse etato padavėja, gauna apie 170 eurų per mėnesį, iš jų pragyvena, gyvena pas močiutę, išlaikytinių neturi. Sutinka su baudos bausme, prašo mažinti baudą.

Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamosios prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2015 m. spalio 17 d. apie 11.50 val. ji ėjo iš prekybos centro ir nuėjo į autobusų stotelę važiuoti namo. Įlipusi į 6 maršruto autobusą per pirmąsias duris ji pažymėjo taloną ir ėjo atsisėsti. Autobusas pradėjo važiuoti. Eidama link tolimesnių sėdynių laikėsi dešine ranka, o kairėje turėjo krepšį. Nespėjus atsisėsti, ji išgirdo smūgio garsą. Kas vyko toliau pasakyti negali, kadangi neteko sąmonės. Kaip ji nuvirto paaiškinti negali. Atsipeikėjusi pamatė, kad guli ant autobuso grindų, apie du žingsnius, gal net mažiau, nuo vairuotojo kabinos. Po to pamatė, kad autobuse dar yra viena nukentėjusi moteris, kuri laikė susiėmusi galvą, jai bėgo kraujas. Po įvykio buvo apžiūrėta ligoninėje, išleista gydytis ambulatoriškai. Vėliau kreipėsi į šeimos gydytoją L. Ž., Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Sutrenktą šoną jai ilgai skaudėjo, buvo sunku kvėpuoti ir ji dar kartą kreipėsi į medikus dėl šonkaulių apžiūros. Vėliau šonkaulių lūžių nustatyta nebuvo, šonkaulių skausmas šiek tiek sumažėjo. Kuomet sumažėjo šonkaulių skausmas ji suprato, kad negali pakelti dešiniosios rankos, todėl 2016 m. vasario 22 d. ji kreipėsi į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kur buvo apžiūrėta gydytojo traumatologo, kuris paaiškino, kad jai yra nutrūkusios dešinio peties sausgyslės. Gydytojas patvirtino, kad sausgyslės plyšusios gali būti būtent dėl eismo įvykio. Draudimo bendrovė jai išmokėjo tik 60 eurų kompensaciją. (t. 1, b. l. 155, 160-161). N. S. pripažinta nukentėjusiąja (t 1., b. l. 156-157).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. M. parodė, kad 2015 m. spalio 17 d. apie 11.50 val. ji kartu su sūnumi A. M. išėjo iš prekybos centro „Akropolis“ ir nuėjo į autobusų stotelę, važiuoti namo. Įlipo į 6 maršruto autobusą. Priėjo prie talonų žymėjimo aparato ir dar nespėjus pažymėti talono pajuto, kad autobusas staiga stabdo. Tuo metu, kai norėjo žymėti taloną autobusas jau judėjo, ji viena ranka laikėsi, o kita norėjo pažymėti bilietą. Autobusui stabdant pajuto, kad jis į kažką trenkiasi. Tuo momentu ji nepajėgė išsilaikyti ir nugriuvo ant grindų. Krisdama prasikirto galvą, pradėjo bėgti kraujas. Ji sąmonės praradusi nebuvo, matė, kad priekyje jos nukrito dar viena moteris, kuri buvo be sąmonės. Jos sūnus, kuris buvo įlipęs pro galines duris, nes turėjo nuolatinį bilietą, taip pat nukrito, tačiau jis rimtai nesusižeidė. Jam po įvykio liko keletas mėlynių, jis į medikus nesikreipė, nors sumuštas vietas kojas jam skaudėjo. Jis taip pat dėl įvykio patyrė stresą, kadangi buvo išsigandęs dėl jos sužalojimo. Sūnui padaryta ir fizinė ir moralinė žala, tačiau apie tai ji anksčiau policijos pareigūnų neinformavo, kadangi dėl sūnaus patirtų sumušimų į medikus nesikreipė. Kadangi buvo sužalota, ją iš įvykio vietos medikai nuvežė į ligoninę. Dėl avarijos patirtus sužalojimus gydėsi ilgai, jai nuolat skauda galvą, suprastėjo atmintis, turi pastoviai gerti vaistus. Eismo įvykio metu buvo sugadinti rūbai, jie išsitepė krauju ir jų išskalbti ar išvalyti nepavyko. Buvo sugadintas paltas, kelnės, batai, šalikas. Jų vertes nurodė draudimo bendrovėje, į kurią kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Apie eismo įvykio aplinkybes ji nieko pasakyti negali, kadangi tuomet kai pargriuvo, nelabai suprato, kas atsitiko. Kad įvyko avarija girdėjo tik iš kitų keleivių ir aplinkinių žmonių kalbų, o pati nieko nematė. (t. 1, b. l. 172-173, 176). O. M. pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 174-175).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2015 m. spalio 17 d. apie 11.50 val. jis su mama O. M. važiavo iš „Akropolio“ prekybos centro, namo. Norėjo važiuoti autobusu, todėl nuėjo į autobusų stotelę. Atvažiavus 6 maršruto autobusui jie su mama įlipo, jis pažymėjo savo elektroninį bilietą ir nuėjo į autobuso galinę dalį. Mama atsiliko, nes turėjo pasižymėti vienkartinį bilietą. Jam nespėjus atsisėsti, autobusas, kuris kiek pamena, tuo metu jau buvo pradėjęs važiuoti, staigiai stabdė ir jis pargriuvo. Stipriai nesusižalojo, bet buvo sutrenktos alkūnės ir pėdos. Iškart atsistojo ir pamatė, kad jo mama pargriuvusi, matė, kad jai iš galvos bėgo kraujas. Tuo pat metu matė, kad kiti keleiviai padeda ir dar vienai moteriai, tačiau kas jai atsitiko tiksliai nematė. Po to jis pamatė, kad netoli autobuso stovi šviesios spalvos mašina. Kad įvyko avarija, sužinojo tik iš kitų keleivių, nes visi apie tai kalbėjo. Kaip įvyko eismo įvykis, jis nematė. Taip pat nematė, iš kur atvažiavo šviesios spalvos automobilis. Po įvykio jam buvo mėlynės ant alkūnių, tačiau pas gydytojus jis dėl to nesikreipė. Mėlynės kurį laiką skaudėjo, tačiau specialaus gydymo nereikėjo, išgijo savaime. Kiti rūbai ir daiktai sugadinti nebuvo. (t. 11, b. l. 187-188). A. M. pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 189-190).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. D. parodė, kad 2015 m. spalio 17 d. apie 12.00 val. ji kartu su dukra G. K. Klaipėdoje, važiavo autobusu, numerio tiksliai neprisimena, nuo „Vėtrungės“ stotelės kryptimi link naujųjų rajonų. Įlipusios į autobusą jos atsisėdo priekyje, trečioje sėdynėje nuo vairuotojo. Žmonių autobuse buvo nedaug. Po to vairuotojas sustojo stotelėje ties „Akropoliu“. Stotelėje per priekines duris įlipo dvi moteriškės. Viena jų buvo vyresnė, kita už ją jaunesnė. Pirmoji ėjo jaunesnioji, ji atsižymėjo bilietą ir ėjo tolyn atsisėsti. Tuo metu vyresnioji moteris buvo arčiau vairuotojo, kaip suprato ruošėsi žymėti vienkartinį bilietą. Autobusas po truputį pradėjo važiuoti jau tuomet, kai jos abi buvo įlipusios į autobusą. Vairuotojas važiavo labai iš lėto, ramiai. Po to ji pamatė prieš autobusą užsukančią automobilį ir po to iškarto vairuotojas pradėjo stabdyti, tuo pačiu metu buvo ir smūgis, autobusas atsitrenkė į minėtą automobilį. Iš kur tas automobilis atvažiavo, ji negali pasakyti, kadangi neatkreipė dėmesio, automobilį pamatė tuomet, kai jis jau buvo skersai priešais autobusą. (t. 1, b. l. 194-195).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. K. parodė, kad 2017 m. spalio 17 d. apie pietus jis ėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ties verslo centru „Neapolis“, priešais prekybos centrą „Akropolis“, Klaipėdoje. Eidamas pamatė iš Taikos prospekto link automobilių stovėjimo aikštelės sukantį automobilį Audi. Automobilis suko į dešinę, tačiau iš kurios eismo juostos pasakyti negali, kadangi jam gerai nesimatė. Prieš tai autobusas jam nesimatė, kadangi stotelę užstoja pastatas. Tuo metu, kai automobilis suko, į jį atsitrenkė autobusas, kuris važiavo iš stotelės. Po smūgio ir autobusas, ir automobilis sustojo. Priėjęs prie įvykio vietos jis matė, kad yra nukentėjusios dvi autobuso keleivės. Kitų nukentėjusiųjų nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams jis davė savo kontaktinį telefono numerį. (t. 1, b. l. 197-198).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, autobuso vairuotojas, R. G. parodė, kad 2017 m. spalio 17 d. jis dirbo UAB „Pajūrio autobusai“ autobusu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Nr. 6. Apie 11.50 val., važiuojant kryptimi nuo Melnragės link miesto miegamųjų rajonų, pravažiavus Taikos prospekto ir Kauno gatvių šviesoforais reguliuojamą sankryžą, autobusą sustabdė stotelėje, ties keleivių stogine. Priešais jį kitų sustojusių transporto priemonių nebuvo. Ar sustojo kas nors stotelėje už jo, jis tiksliai pasakyti negali. Sulipus visiems keleiviams jis uždarė duris ir pradėjo važiuoti. Reikėjo iš stotelės sukti į pirmą eismo juostą, kuri yra pažymėta „A“ raide ir yra skirta maršrutiniam transportui. Pavažiavęs iki išvažiavimo iš stotelės apie 20 metrų tiesiai, jis jau ketino sukti kairiau ir pasižiūrėjo, ar pirmoje eismo juostoje nėra automobilių ar kitų autobusų. Kadangi pirmoje eismo juostoje nieko nebuvo, jis pradėjo sukti iš stotelės. Tik pradėjęs sukti ir jau šiek tiek įvažiavęs į pirmą eismo juostą, staiga priešais pamatė iš kairės atvažiavusį automobilį, kuris suko į dešinę tiesiai priešais autobusą. Tuo metu jis staigiai stabdė, tikėdamasis išvengti susidūrimo, o automobilio vairuotojas tuo metu, kaip mano, paspaudė greičio pedalą, nes tikriausiai tikėjosi pravažiuoti nekliudytas. Smūgio išvengti nepavyko, autobuso priekiniu kairiu kampu atsitrenkė į lengvojo automobilio dešinės pusės galinį sparną. Po smūgio automobilis važiavimo krypties nekeitė ir sustojo ant įvažiavimo į automobilio stovėjimo aikštelę. Tuo metu, kai stabdė, autobuse keleivių buvo nedaug, viena moteris nukrito šalia jo. Sustabdęs autobusą pamatė, kad autobuse yra sužalota moteris, jai buvo praskelta galva. Kaip ji susižalojo, jis nematė. Apie eismo įvykį nedelsiant buvo pranešta pagalbos tarnyboms. Mano, kad dėl eismo įvykio kalta lengvojo automobilio vairuotoja, kadangi ji turėjo išleisti jo vairuojamą autobusą iš stotelės, į dešinę ji suko tikrai ne iš pirmos juostos, galimai iš antros, nes jis į galinio vaizdo veidrodėlį žiūrėjo tikrai atidžiai ir pirmoje juostoje, pažymėtoje „A“ raide jokių transporto priemonių nebuvo. Autobuso keleivės buvo sužalotos ne dėl jo kaltės, stabdydamas jis stengėsi išvengti susidūrimo, tačiau to padaryti nepavyko. (t. 2, b. l. 7). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 2, b. l. 8-11).

2015 m. spalio 17 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdoje, ties Taikos pr. namu Nr. 52c. Kelio ruožas tiesus, danga asfaltuota, sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis 10,70 m. Automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekine dalimi kryptimi link Minijos gatvės, galine automobilio dalimi - kryptimi link Šilutės plento. Autobusas Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs kairiuoju priekiniu ratu dalinai įvažiavęs į pirmą eismo juostą, įstrižai važiuojamajai kelio daliai. Apgadintas autobuso priekinis kairysis kampas, automobilio Audi A6 Avant - galinis dešinysis kampas. (t. 1, b. l. 42-46). Autoavarijos vietos plane užfiksuota eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 47). Fotolentelėse užfiksuotas eismo įvykio vaizdas, apgadintos transporto priemonės, autobuso salonas. (t. 1, b. l. 49-55).

2015 m. spalio 17 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. (t. 1, b. l. 56-60).

2015 m. spalio 17 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. (t. 1, b. l. 61-65).

2015 m. spalio 17 d. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2015 m. spalio 17 d. 11.51 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) policijai pranešta, kad prie PC „Akropolis“ Kauno stotelėje važiuojant autobusui parkrito pagyvenusi moteris. Kraujuoja galvoje. Autobuso valt. Nr. (duomenys neskelbtini) Praneša vairuotojas. Pagalbos laukia vietoje. (b. l. 67).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2015 m. rugsėjo 20 d. Specialisto išvadoje Nr. 11K-271(16) nurodyta:

1. Eismo įvykio metu automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono galiniu sparnu ir ratu kontaktavo su autobuso Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju kampu. Kontakto metu automobilis Audi A6 Avant judėjo didesniu greičiu nei autobusas Mercedes Benz Citaro. Susidūrimo metu tarp autobuso Mercedes Benz Citaro išilginės ašies ir automobilio Audi A6 Avant išilginės ašies buvo smailus atviras į dešinę kampas. Dėl susidūrimo sąlyčio jėgų, kontakto metu automobilis Audi A6 Avant buvo sukamas apie vertikalią laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi. Tikėtina, kad pirminis susidūrimo kontaktas įvyko autobusui Mercedes Benz Citaro sustojimo po eismo įvykio vietą neprivažiuojant apie 1,2-1,5 m atstumu, kairiuoju šonu važiuojant pagal stotelę nuo pirmos eismo juostos skiriančią kelio ženklinimo liniją, o automobiliui Audi A6 Avant vykdant posūkio į dešinę manevrą ir iš pirmos eismo juostos įvažiuojant į stotelę.

2. Susidūrimo metu tarp autobuso Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išilginės ašies ir automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išilginės ašies buvo smailus atviras į dešinę kampas, automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono galiniu sparnu ir ratu kontaktavo su autobuso Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju kampu.

3. Tikėtina, kad pirminis susidūrimo kontaktas įvyko autobusui Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimo po eismo įvykio vietą neprivažiuojant apie 1,2-1,5 m atstumu, kairiuoju šonu važiuojant pagal stotelę nuo pirmosios eismo juostos skiriančią kelio ženklinimo liniją, o automobiliui Audi A6 Avant vykdant posūkio į dešinę manevrą ir iš pirmos eismo juostos įvažiuojant į stotelę. Eismo įvykio metu automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono galiniu sparnu ir ratu kontaktavo su autobuso Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju kampu.

4. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos I. I. J. veiksmai,- nedavė kelio pradedančiam iš stotelės važiuoti autobusui Mercedes Benz Citaro, vykdydama posūkio į dešinę manevrą ir įvažiuodama į stotelės važiuojamąją dalį sudarė kliūtį stotelės važiuojamąja dalimi važiavusio autobuso Mercedes Benz Citaro judėjimui.

Jeigu prieš pat eismo įvykį susidariusioje situacijoje autobuso Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G. važiavo 20 km/h greičiu ir turėjo objektyvią galimybę pastebėti grėsmę eismo saugumui keliantį automobilio Audi A6 Avant judėjimą neprivažiuodamas susidūrimo vietos didesniu nei 9,8 m, o jeigu važiavo 21,5 km/h greičiu – didesniu nei 10,8 m. atstumu, tai techniniu požiūriu autobuso vairuotojo R. G. vaiskmai – savalaikiai nestabdė vairuojamo autobuso – turėjo priežastinį ryšį su šio iesmo įvykio kilimu.

5. Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje autobuso Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, privalėjo įsitikinti, kad jam duodamas kelias, kilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.

Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. J. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš sukdama į dešinę privalėjo persirikiuoti į pirmąją maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, iš anksto rodyti dešinio posūkio signalą, prieš vykdydama posūkio į dešinę manevrą ir įvažiuodama į stotelės važiuojamąją dalį duoti kelią pradedančiam iš pažymėtos stotelės važiuoti autobusui.

6. Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai I. J. davus kelią pradedančiam iš stotelės važiuoti autobusui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, jo būtų išvengta.

Jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje autobuso Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G. važiavo 20 km/h greičiu ir turėjo objektyvią galimybę pastebėti grėsmę eismo saugumui keliantį automobilio Audi A6 Avant judėjimą neprivažiuodamas susidūrimo vietos didesniu nui 9,8 m, o jeigu važiavo 21,5 km/h greičiu – didesniu nei 10,8 m. atstumu, tai savalaikiai stabdydamas vairuojamą autobusą galėjo jį sustabdyti neprivažiuodamas susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo.

7. Susidariusioje situacijoje automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos I. I. J. veiksmai – nedavė kelio pradedančiam iš stotelės važiuoti autobusui Mercedes Benz Citaro, vykdydama posūkio į dešinę manevrą ir įvažiuodama į stotelės važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį stotelės važiuojamąją dalimi važiavusio autobuso Mercedes Benz Citaro judėjimui – techniniu požiūriu buvo nepriimtini. (t. 1, b. l.71-79).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-955(17) nurodyta:

1. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Audi A6“ vairuojamas I. I. J. važiavo Taikos pr. link Baltijos pr. ir privažiavus prie įvažiavimo link pastato Nr. 52C, pradėjo atlikinėti dešinio posūkio manevrą. Tuo metu maršrutinio transporto sustojimo vietoje buvo autobusas „Mercedes- Benz“. Automobiliui „Audi A6“ įvažiavus į maršrutinio transporto sustojimo važiuojamąja dalį ir judant apie 24 km/h greičiu į jo galinį dešinį sparną bei galinį dešinį ratą atsitrenkė apie 13 km/h greičiu iš dešinės į kairę maršrutinio transporto sustojimo važiuojamąja dalimi važiavęs autobusas „Mercedes- Benz“. Autobusas „Mercedes Benz“ su automobiliu kontaktavo priekiniu kairiuoju kampu, o nuo smūgio automobilis „Audi A6“ pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir persislinko į plane užfiksuotą padėtį. Po susidūrimo stabdomas autobusas „Mercedes Benz“ persislinko į priekį ir buvo sustabdytas plane užfiksuotoje padėtyje.

2. Automobilio „Audi A6“ ir autobuso „Mercedes Benz“ susidūrimas įvyko maršrutinio transporto sustojimo važiuojamojoje dalyje ties įvažiavimu link pastato Nr. 52C.

3. Automobilio „Audi A6“, vairuotojos I. I. J. veiksmai,- nedavė kelio pradedančiam iš stotelės važiuoti autobusui „Mercedes Benz“, vykdydama posūkio į dešinę manevrą ir įvažiuodama į stotelės važiuojamąją dalį sudarė kliūtį stotelės važiuojamąja dalimi važiavusio autobuso „Mercedes Benz“ judėjimui,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

4. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotoja I. I. J., prieš keisdama važiavimo kryptį privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu bei duoti kelią dešiniau jos važiuojančiam autobusui „Mercedes Benz“. Iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. automobiliui „Audi A6“ įvažiuojant į maršrutinio transporto sustojimo vietą, autobuso „Mercedes Benz“ vairuotojas privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, o prieš pajudant - įsitikinti, kad jam yra duodamas kelias. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojos I. I. J. veiksmai,- nedavė kelio pradedančiam iš stotelės važiuoti autobusui „Mercedes Benz“, vykdydama posūkio į dešinę manevrą ir įvažiuodama į stotelės važiuojamąją dalį sudarė kliūtį stotelės važiuojamąja dalimi važiavusio autobuso „Mercedes- Benz Citaro“ judėjimui,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Nėra pagrindo teigti, kad autobuso „Mercedes Benz“ vairuotojo R. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir galėjo turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui. (t. 1, b. l. 112-120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. T-A 8568/15(01) užfiksuota, kad N. S. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 17 d. 12.25 val., etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 139).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. G2180/15(03) užfiksuota, kad N. S. nustatyti galvos, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties ir kairės plaštakos sumušimai. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 142).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 15 d. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG89/2016(03) užfiksuota, kad N. S. eismo įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: galvos, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties ir kairės plaštakos sumušimus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 146-147).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. birželio 9 d. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG1046/2016(03) užfiksuota, kad N. S. nustatyti galvos, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties ir kairės plaštakos sumušimai bei dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 151-152).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. T-A8567/15(01) užfiksuota, kad O. M. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 17 d. 12.20 val., etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 169).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. G2179/15(03) užfiksuota, kad O. M. padaryta didelė muštinė pakaušio srities žaizda ir poodinė galvos skliauto dešinės pusės kraujosruva. O. M. padaryta didelė muštinė pakaušio žaizda sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 170).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2015 m. spalio 17 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti akte Nr. 300 nustatyta, kad R. G. blaivus. (t. 2, b. l. 4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015 m. spalio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. T-A8553/15(01) užfiksuota, kad R. G. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 17 d. 13.25 val., etilo alkoholio nerasta. (t. 2, b. l. 5).

2017 m. vasario 21 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip R. G. parodė vietą, kur jis sustojo stotelėje, išlaipinti ir įlaipinti keleivius, kaip važiavo iš autobusų stotelės (t. 2, b. l. 8-9).

2017 m. vasario 21 d. Autoavarijos vietos plane užfiksuota eismo įvykio schema pagal R. G. parodymus. (t. 2, b. l. 11).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2015 m. spalio 17 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti akte Nr. 299 nustatyta, kad I. I. J. blaivi. (t. 2, b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015 m. spalio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. T-A8552/15(01) užfiksuota, kad I. I. J. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 17 d. 13.15 val., etilo alkoholio nerasta. (t. 2, b. l. 29).

2017 m. kovo 2 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip I. I. J. parodė vietą, kurioje buvo pirmojo stovinčio autobuso priekinė dalis, vietą, kurioje buvo jos vairuojamo automobilio priekinė dalis, vietą, kurioje įvyko susidūrimas (t. 2, b. l. 55-56).

2017 m. kovo 2 d. Autoavarijos vietos plane užfiksuota eismo įvykio schema pagal I. I. J. parodymus. (t. 2, b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 179 punktas nustato, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. KET 3.2. punktas apibrėžia sąvoką duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad būtent kaltinamosios I. I. J. padarytas Kelių eismo taisyklių 179 punkte numatyto reikalavimo pažeidimas, t. y. jos veiksmai – nedavė kelio pradedančiam iš stotelės važiuoti keleiviniam autobusui „Mercedes Benz“, atlikdama posūkio į dešinę manevrą ir įvažiuodama į stotelės važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį stotelės važiuojamąja dalimi važiavusio autobuso „Mercedes- Benz Citaro“ judėjimui - buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais – autobuso Mercedes Benz Citaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivėms N. S. bei O. M. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. I. I. J., susigretinusi su maršrutiniu autobusu ir matydama, kad autobusas pradeda važiuoti, neturėjo teisės bandyti užbaigti savo manevrą, t. y. aplenkti autobusą, o turėjo lėtinti greitį, visiškai sustoti, palaukti, kol autobusas pravažiuos, ir tik tada atlikti savo dešinio posūkio manevrą. Darytina išvadą, kad kaltinamoji pasielgė nerūpestingai, nes nedavė kelio maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės. I. I. J. nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jos padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes (nedavė kelio iš pažymėtos stotelės išvažiuojančiam maršrutiniam miesto autobusui) turėjo ir galėjo tai numatyti. Jeigu I. I. J. nebūtų pažeidusi KET 179 punkto reikalavimų, nebūtų kilusios tokios pasekmės. Kaltinamosios I. I. J. kaltė įrodyta jos pačios parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamosios I. I. J. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes I. I. J., veikdama neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant būtinajam priežastiniam ryšiui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių – nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo - kilimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamosios I. I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji I. I. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė du žmonės. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – jauno amžiaus, dirba, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvena su močiute, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka tris kartus už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 81-83), kaltę pripažino, nusikaltusi gailisi, jos atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai I. I. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai paskyrus sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. I. I. J. sutiko su tokia bausmės rūšimi, prašė išdėstyti baudos mokėjimą, nes jos finansinė padėtis sunki, kadangi dirba puse etato, gauna minimalias pajamas, t. y. apie 170 eurų per mėnesį, iš kurių išlaiko save, gyvena pas močiute.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir I. I. J. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamajai I. I. J. vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, šioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Kaltinamoji eismo įvykio metu buvo blaivi, jos anksčiau padaryti 3 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos ji yra bausta administracine tvarka, nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamoji šį neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdama kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, kaltinamajai netaiko.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji N. S. šioje byloje pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 165-166). Nukentėjusioji N. S. teismo posėdžio metu patikslino, kad 1000 eurų prašo priteisti iš draudimo kompanijos, o 1000 eurų – iš kaltinamosios. Nukentėjusioji O. M. šioje byloje pareiškė 12300,57 eurų civilinį ieškinį dėl 12000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 300,57 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 177-182).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtina atsižvelgi ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Tuo tarpu protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad po analizuojamo eismo įvykio nukentėjusiajai N. S. nustatyti galvos, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties ir kairės plaštakos sumušimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvada Nr. G2180/15(03) (t. 1, b. l. 142)). Vėliau nukentėjusioji pakartotinai kreipėsi į medikus dėl nenustojančių skausmų ir po eismo įvykio praėjus daugiau nei pusei metų jai buvo nustatyti galvos, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio peties ir kairės plaštakos sumušimai bei dešinio viršdyglinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. birželio 9 d. Papildoma specialisto išvada Nr. pG1046/2016(03) (t. 1, b. l. 151-152)). Teismo posėdžio metu N. S. paaiškino, kad jautė skausmus šone, po to skaudėjo ranką, kurią iki šiol gydosi, nes buvo plyšusios sausgyslės. Be to, ji du mėnesius blogai kalbėjo, sunku buvo kvėpuoti. Miegoti gali tik ant nugaros, negali pasisukti, nes ranka nenustoja skaudėti. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad nors po įvykio praėjo dveji metai, bet ji vis dar gydosi, jau ketvirtą kartą yra nukreipiama reabilitacijai dėl sausgyslės dalinio plyšimo. Nors nukentėjusiajai N. S. nustatyti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, tačiau, įvertinus jos patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – fizinius skausmus, patirtą šoką, dvasinius išgyvenimus, suprastėjusį miegą, iki šiol tęsiamą gydymą, teismas mano, kad 2000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl yra tenkintinas.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad po analizuojamo eismo įvykio nukentėjusiajai O. M. nustatyta didelė muštinė pakaušio srities žaizda ir poodinė galvos skliauto dešinės pusės kraujosruva, kuri sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. Specialisto išvada Nr. G2179/15(03) (t. 1, b. l. 170)). Civiliniame ieškinyje O. M. nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelį šoką, gydėsi dvi savaites, iki šiol jaučia galvos skausmus, svaigsta galva, susilpnėjo atmintis. Taip pat iki šiol jaučia fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bijo važiuoti autobusu, pasikeitė gyvenimo būdas ir kokybė, negali normaliai miegoti, sunku dirbti, negali būti pasilenkusi, po įvykio bijo naudotis kirpėjų paslaugomis, sunku susišukuoti, padažyti plaukus, negali keisti šukuosenos, jaučiasi negraži, subjaurota, nes ant susiūtos žaizdos nebeauga plaukai (t. 1, b. l. 177-178).

Nors nukentėjusiajai O. M. nustatyti sužalojimai pavojaus jos gyvybei nesukėlė, tačiau, įvertinus jos patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – nedarbingumą, fizinius skausmus, patirtą šoką, dvasinius išgyvenimus, suprastėjusį miegą, emocinę depresiją, teismas mano, kad 12000 eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju yra per didelis, neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai priteisiant 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio nuostatas, įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, iš ko seka, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos). Atsižvelgiant į aptartų teisės normų turinį, akivaizdu, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė, todėl tokiu atveju žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Tuo tarpu draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir tokiu atveju draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, nagrinėjamu atveju – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį. Nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad 2016 m. sausio 14 d. nukentėjusioji N. S. pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką įvykdžiusios I. I. J. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. t. 1, b. l. 165-166), nukentėjusioji O. M. pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš I. I. J. 300,57 eurų turtinei žalai atlyginti ir 12000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 177-182). Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, transporto priemonė, kuria I. I. J. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl ko, pareiga atlyginti civilinių ieškovių nukentėjusiųjų dėl šio eismo įvykio patirtą ir reikalaujamą atlyginti žalą kyla ne tiesiogiai už eismo įvykį atsakingai I. I. J., bet „(duomenys neskelbtini)“. Nors civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu su N. S. ir O. M. civiliais ieškiniais sutiko iš dalies, paaiškino, kad nei vienai nukentėjusiajai nebuvo nustatyti kaulų lūžiai, nei viena iš nukentėjusiųjų stacionare nebuvo gydoma, nei vienai iš nukentėjusiųjų bendravimo, apsitarnavimo galimybės nebuvo sumažintos, todėl sutinka nukentėjusiosioms atlyginti po 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi pareiga atlyginti žalą šiuo atveju kyla „(duomenys neskelbtini)“, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai priteisiami iš (duomenys neskelbtini)“ – abiem nukentėjusiosioms N. S. ir O. M. priteisiama po 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji O. M. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 300,57 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 177-182). Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nors civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies, tačiau pareikštas civilis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra logiškas ir pagrįstas, pagrįstai manytina, kad dėl patirtos traumos buvo sugadinti O. M. dėvėti rūbai, jų kaina yra nurodyta reali, protinga, o išlaidos, patirtos dėl vaistų vartojimo, yra pagrįstos kasos kvitais, todėl tenkintinas visiškai, nukentėjusiajai O. M. iš „(duomenys neskelbtini)“ priteisiant 300,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė I. I. J. nepaskirta. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos, su I. I. J. parodymais, R. G. parodymais (t. 2, b. l. 115, 116, 117), po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. I. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 15 MGL (564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir šiuo nuosprendžiu galutinę bausmę I. I. J. paskirti – 10 MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų)) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad teismo paskirtą baudą I. I. J. privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nukentėjusiosios N. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai – priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai N. S. 2000 (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies – priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai O. M. 2000 (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai – priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai O. M. 300,57 (tris šimtus eurų 57 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą, tris kompaktinius diskus su fotonuotraukomis, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Rasa Stonkuvienė