Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1249-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-13
Bylos Nr.
2S-1249-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
G. M., A. L., V. M., A., V.
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1249-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M., A. L., V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria ieškovų G. M., A. L., V. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsisakyta priimti,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai G. M., A. L., V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jiems žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos biudžeto, nustatant, kad kol Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nėra numatytą lėšų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti, šiuo sprendimu priteistos sumos atlyginamos iš Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų – iš viso 9261,49 Lt, t. y. G. M. – 2287,02 Lt, A. L. – 2705,03 Lt, V. M. – 4269,44 Lt. Nurodė, kad jie yra Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, statutiniai valstybės tarnautojai. Dėl to jų darbo užmokestis yra nustatytas įstatymais ir kitais teisės aktais. Seimui 2002-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc., t. y. įvedė bendrą priedų ir priemokų sumos ribojimą. Dėl to už laikotarpį nuo 2007 birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (įskaitytinai) jiems nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. išmokėta priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos, į šią sumą įskaičiuojant ir mokėjimą už viršvalandžius. Dėl to žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisant konkrečios valdžios įstaigos tarnautojo kaltės pagal CK 6.271 str. Nurodė, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos o ne administraciniam teismui, nes turtinę žalą jiems padarė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, įgyvendindamas įstatymų leidžiamąją, bet ne viešo administravimo funkciją, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų G. M., A. L., V. M. ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nustatė, kad ieškovai savo reikalavimą grindžia tuo, kad Seimas priėmė neteisėtą įstatymą, dėl kurio ieškovams buvo padaryta žala – neišmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Seimo veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti išaiškinimus, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenkantys į CK 6.271 str. pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., turi būti nagrinėjami administraciniame teisme, tai, jog ginčas yra susijęs su Seimo veikla bylos rūšiniam teismingumui reikšmės neturi, padarė išvadą, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Šalies argumentai

Ieškovai G. M., A. L., V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, nes žalą jiems padarė Seimas, priimdamas įstatymą, įgyvendindamas ne viešąjį administravimą, o įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą nėra viešasis administravimas, o Seimas nėra viešojo administravimo subjektas. Pagal Konstituciją įstatymų leidžiamoji valdžia yra atskirta nuo vykdomosios, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas spręstinas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. Teismas neįvardijo jokios konkrečios Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutarties, kurioje, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas. Be to, teismo nurodytos 2007-12-13 nutarties Lietuvos Aukščiausiojo teismo skelbiamose nutartyse iš viso nėra. Išanalizavus Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktiką matyti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. taikomas tais atvejais, kai veiksmai ar neveikimas, dėl kurių buvo padaryta žala, kilo viešojo administravimo srityje, kitais atvejais ginčai dėl žalos nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrosios kompetencijos teismai turi platesnę kompetenciją nei administracinis teismas ir spręsdamas dėl žalos atlyginimo faktines ir teisines aplinkybes gali nagrinėti plačiau.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieškovų G. M., A. L., V. M. ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui bei nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ieškovai gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės. Ieškinį ieškovai grindžia tuo, kad Seimui 2002-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo redakciją (taip pat ir 2007-06-07 redakciją) 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. Dėl to už laikotarpį nuo 2007 birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (įskaitytinai) ieškovams nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. Ieškovai ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., pareiškė bendrosios kompetencijos teismui tuo pagrindu, jog žalą jiems padarė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, t. y. įgyvendindamas įstatymų leidžiamąją valdžią, o ne viešąjį administravimą, Seimas nėra viešojo administravimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, kadangi nustatė, jog byla pagal ieškovų pareikštą ieškinį nagrinėtina administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 15 str. Šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais, pirmiausia, turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse, priimtose dėl to, kad pareiškėjams (policijos pareigūnams) nebuvo išmokėtas priklausantis visas darbo užmokestis (taip pat tokį reikalavimą formuluojant kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo) dėl to, kad buvo taikytas indeksavimo koeficientas, yra išaiškinę, kad tokie pareiškėjų keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Nepriklausomai nuo to, koks šiuo atveju yra pareiškėjų skundų pagrindimas, jie yra nagrinėtini administraciniame teisme, nes, kaip minėta, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su tarnybiniais santykiais – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio už tarnybinių funkcijų atlikimą dalies priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 19 d. 15 str. 1 d. 5 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-09-05 nutartis, priimta byloje R. P., R. Z., E. S., K. V., R. S., I. B., V. B., R. M., N.M., R. K., J. R., V. R., D. G., G. Š., A. S., R. S. v. valstybė, 2005-06-22 nutartyje, priimtoje byloje A. J. v. valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Širvintų rajono policijos komisariatas; ir kt.). Pažymėtina, kad atsakovu ieškovai nurodo valstybę, kurią atstovauja Vyriausybė. Dėl to nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad byla nenagrinėta administraciniame teisme tuo pagrindu, kad Seimas nėra viešojo administravimo subjektas. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės, yra paskelbta http://www.lat.litlex.lt/, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad tokia nutartis nurodyta klaidingai, tokios nutarties iš viso nėra.

Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai, kad Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse yra išaiškinta, jog pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, kad ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui pagal apeliantų nurodytas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartis, nes apeliantų nurodytų nutarčių ratio decidendi esmingai skiriasi nuo pareikštame ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas, taip pat vadovaujamasi atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus, turi būti vertinama konkreti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008). Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovų pareikšto ieškinio teismingumas bendrosios kompetencijos teismui priskirtinas pagal bendrąją taisyklę, kad ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ginčai, kilę dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė tuo laikotarpiu, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., yra nagrinėjami administraciniame teisme (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2010-08-27 sprendimas administracinėje byloje I-1644-437/2010; 2010-09-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2339-561/2010; kt.). Vilniaus apygardos administracinis teismas yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti bylose, kuriose iš esmės sprendžiamas analogiškas ieškovų pareikštam ieškiniui reikalavimas (dėl neteisėtų valstybės veiksmų, priimant įstatymą, kurio nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, t. y. dėl savo buvusių praeityje pažeistų teisių gynimo) (2010-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1848-815/2010; 2010-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1906-602/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad į administracinėse bylose priimtus sprendimus yra būtina atsižvelgti priimant ieškinius (priešieškinius) civilinėse byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009, 2009-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2009).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis po 2,80 Lt iš ieškovų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovų G. M., A. L., V. M. po 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėMarijonas Greičius