Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1685-660/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
A5.-1685-660/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01210-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Pažeidėjas
K. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1685-660/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01210-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant V. B., A. G.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. T., Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 2 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 6 d., 10 val. 00 min., iki 2018 m. rugsėjo 2 d., 17 val. 00 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), K. T., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai M. A. C. aukštalipiu. Nuo 2018-07-06 10 val. Klaipėda, (duomenys neskelbtini) (viešbutis), nuo 2018-07-16 10 val. Kaunas, (duomenys neskelbtini) (KTU). K. T. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. K. T., atlikdamas įmonės direktoriaus funkcijas, neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas K. T. 2019-05-02, 16 val. 19 min., VDI Kauno skyriui elektroniniu paštu pateikė melagingus duomenis – skrydžio lėktuvu rezervavimo lapą teigdamas, kad tai yra lėktuvo bilietas kelionei į Dubajų, tuo K. T. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams kliudė atlikti pavestas pareigas ir tyčia vilkino bylos tyrimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. T. nusižengimų nepripažino. Parodė, kad asmuo – M. A. C. dirbo su patentu, o samdyti patentininkus galima. M. A. C. atėjo į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pokalbiui dėl darbo. Norėjo įsidarbinti aukštalipiu. Po to šeštadienį M. A. C. atėjo į objektą, kur kitas darbuotojas, kurio vardo, pavardės nežino, patikrino M. A. C. teorinius ir praktinius įgūdžius. M. A. C. turėjo patentą, todėl priimant jį dirbti, darbo sutartis su juo nebuvo surašyta ir Sodrai apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta. 2018 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, M. A. C. pradėjo dirbti KTU, esančiame (duomenys neskelbtini), dažytoju. Dirbo apie savaitę. Tada jis atvažiavo patikrinti kaip jis atliko darbą ir pamatęs trūkumus, paprašė M. A. C. ištaisyti trūkumus ir nutraukė bendradarbiavimą, už darbą jam nesumokėjo. Taip pat parodė, kad tuo metu kai buvo kviečiamas atvykti į VDI, turėjo išvykti į Dubajų, buvo užrezervavęs bilietus skrydžiui ir apie tai nusiuntė duomenis valstybinei darbo inspekcijai. Tačiau užsakovas – Dubajaus viešbutis – atšaukė kontraktą ir jis nepirko bilietų, bet apie tai valstybinei darbo inspekcijai nepranešė.

Liudytojas M. A. C. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2018-07-16 iki 2018-09-02 statybininku. Darbą rado pagal skelbimą. Į darbą priėmė K. T., su kuriuo darbo sutarties nesudarė, jis kiekvieną savaitę vis žadėjo sudaryti darbo sutartį. Mokėjo atlyginimą – 7 eurus už valandą. Darbo laikas buvo nuo 6 val. iki 16 val. Dirbo viešbutyje, sandėlyje, įmonėje (duomenys neskelbtini) ir KTU. Gavo atlyginimą – iš viso 200 eurų, kurie buvo pervesti į jo banko sąskaitą, o turėjo gauti 2000 eurų. Iš darbo išėjo, nes negavo atlyginimo. K. T. liepė išsiimti individualios veiklos pažymą, sakė, kad jos reikia, nes jis negali su juo sudaryti darbo sutarties. Vieną mėnesį dirbo be individualios veiklos pažymos ir be darbo sutarties, po to, rugpjūčio mėnesį paėmė individualios veiklos pažymą. K. T. kontroliavo jo darbą. Kartu su juo pas K. T. dirbo P. B.. Leidimą gyventi Lietuvoje turėjo.

Liudytojas P. B. parodė, kad prieš maždaug 9 mėnesius jis dirbo (duomenys neskelbtini), kur kartu su juo dirbo ir M. A. C., kuris jau dirbo, kai jis atėjo dirbti į įmonę ir toliau dirbo, kai jis išėjo iš darbo. Minėtoje įmonėje dirbo mėnesį pagal darbo sutartį. Kartu su M. A. C. dirbo objekte – KTU pastate, plovė langus, perdarinėjo metalines konstrukcijas. Kiek jam žinoma, su M. A. C. darbdavys neatsiskaitė. Kokius darbus reikia dirbti, jiems nurodydavo K. T..

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos atstovas A. S. parodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmuo atliko darbus darbdavio K. T. naudai. Yra darbo sutarties požymiai, paklusimas darbo tvarkai. Individualios veiklos pažyma išimta 2018-08-09, o M. A. C. K. T. įmonėje dirbo nuo 2018-07-06, darbus jam nurodydavo K. T.. Tuo atveju kai asmuo įmonėje dirba pagal individualios veiklos pažymą, turi būti sudaroma rangos sutartis. Šiuo atveju ji sudaryta nebuvo, darbo santykiai buvo maskuojami individualia veikla. K. T. jau baustas už nelegalų darbą, todėl prašo pripažinti jį padarius nusižengimą ir skirti jam baudos vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo protokole aprašytų pažeidimų faktą ir K. T. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), M. A. C. prašymas, iš kurio matyti, kad buvo samdomas nelegaliai dirbti aukštalipiu (duomenys neskelbtini) nuo 2018-07-16 iki 2018-09-02 už 7 Eur per valandą. Dirbo 40 val. per savaitę ir rugpjūčio 20 d. gavo 200 Eur į savo banko sąskaitą. Vėliau K. T. paprašė įsigyti individualios veiklos vykdymo pažymą, ką jis ir padarė 2018-08-08. Dirbo aukštalipiu (duomenys neskelbtini), Kaune. Mano, kad su juo pilnai K. T. neatsiskaitė, todėl kreipėsi į VDI Kauno teritorinį skyrių (b. l. 2, 35), susirašinėjimo su K. T. kopijos (b. l. 4-6), Šiaulių banko sąskaitos išrašas (b. l. 7), M. A. C. prašymas darbo ginčų komisijai dėl apmokėjimo už darbą (b. l. 8), VSDFV sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad M. A. C. įmonėje (duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo (b. l. 12-15), M. A. C. dokumento kopija, fotolentelės (b. l. 16, 18), G. D. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn. M. A. C. dirbo – valė atsilupusius dažus nuo fasado metalinių konstrukcijų ir iš naujo perdažė juos. Šiems darbams buvo pasamdyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), registravimo žurnalo fotolentelės, iš kurių matyti, kad raktas nuo pastogės buvo išduodamas 2018-07-25, 07-30, 07-08, 07-07 aukštalipiui M. A. C. (b. l. 22-24), M. A. C. paaiškinimai anglų kalba (b. l. 26-27), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 28), G. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2018 m vasarą dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, saugojo, kad pašaliniai asmenys nepatektų į pastatus. Pastatų fasado apdailos darbus atliko (duomenys neskelbtini) darbininkai nuo ryto iki vakaro, kartais ir savaitgaliais. Dirbo ir M. A. C. (b. l. 31), P. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad atsiliepė į (duomenys neskelbtini) skelbimą dėl ieškomų darbuotojų – aukštalipių, 2018 m. birželio pradžioje dirbo prie K. B. g. esančio pastato – dažė metalines sijas, kartu su kitu įmonės darbuotoju M. A. C. (b. l. 32), Registrų centro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 33-34), VDI nurodymai atvykti K. T. pas darbo inspektorių (b. l. 36, 38), K. T. elektroninis laiškas VDI, kad atvykti negalės, nes išskrenda į Dubajų, lėktuvo bilietai (b. l. 39, 41-44), „B. T.“ atsakymas, kad minėtas K. T. skrydis (užsakymas Nr. SKNHJJ6) buvo atšauktas – jis neapmokėtas (b. l. 49), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad K. T. turi galiojančių nuobaudų, 2018-03-06 nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 700 Eur bauda (b. l. 55-62), kita bylos medžiaga.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 6 d., 10 val. 00 min., iki 2018 m. rugsėjo 2 d., 17 val. 00 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), K. T., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai M. A. C. aukštalipiu. K. T. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. K. T. atlikdamas įmonės direktoriaus funkcijas neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad K. T. minėto nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl jo veika iš ANK 95 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į ANK 95 straipsnio 2 dalį – kaip padarytą pakartotinai.

Teismas laiko, kad perkvalifikuojant veiką nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole K. T. pažeidimo esmė buvo išdėstyta ir ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymiai buvo įrodinėjami nagrinėjant bylą pagal pareikštą kaltinimą.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objek­ty­viuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus dar­buotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir dar­buo­to­jui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepa­sirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti su­darant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gy­ventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straips­nio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veik­la, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 da­lies sudėtį.

Pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (part­ne­rys­tės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, dar­buo­tojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje esan­čius įrodymus, įvertinus (duomenys neskelbtini) ir M. A. C. siejančių teisinių santykių prigimtį, darytina išvada, kad M. A. C. realiai dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, jo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santykiai turėjo darbo teisinių san­ty­kių požymių.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad K. T. turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai M. A. C. aukštalipiu. Nuo 2018-07-06 10 val. Klaipėda, (duomenys neskelbtini) (viešbutis), nuo 2018-07-16 10 val. Kaunas, (duomenys neskelbtini) (KTU). K. T. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. K. T. atlikdamas įmonės direktoriaus funkcijas neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas K. T. 2019-05-02, 16 val. 19 min., VDI Kauno skyriui elektroniniu paštu pateikė melagingus duomenis – skrydžio lėktuvu rezervavimo lapą teigdamas, kad tai yra lėktuvo bilietas kelionei į Dubajų, tačiau ten nevyko ir kviečiamas atvykti į Valstybinę darbo inspekciją, nenuvyko, tuo K. T. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams kliudė atlikti pavestas pareigas ir tyčia vilkino bylos tyrimą, tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

K. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, K. T. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 2 dalies, 505 straipsnio 1 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 2 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, skirti 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19102741949.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ((675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė