Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-2032-570/2023

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-16
Bylos Nr.: e2-2032-570/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14189-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Neveckienė
Ieškovas: L. N.
Atsakovas: K. B., L. B.
Išvadą teikia: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2-2032-570/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14189-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 2.4.4.8.; 2.4.2.10. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 16 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė, veikianti teismo, kuriam teisminga, t.y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

sekretoriaujant I. G., R. K.,dalyvaujant ieškovei L. N. ir jos atstovui advokatui P. V.,atsakovams K. B. ir L. B., jų atstovui advokatui R. M.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų - daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „F. M.“ vadovui D. M.,

institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nedalyvaujant

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovams K. B., L. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų - daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai „F. M.“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtai ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo įrengto kondicionieriaus pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus K. B. ir L. B. per 1 mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius – išmontuoti ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (kamino) vakarinėje dalyje įrengtą kondicionieriaus „NØRDIS“ išorinį bloką su visomis jo dalimis. Ieškinyje nurodė, kad ji gyvena daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) viršutiniame aukšte – patalpos mansardoje. Mansardoje yra įrengtas jos miegamasis kambarys, šis kambarys turi langą. Šalia ieškovės mansardos lango atsakovai 2022 m. rugpjūčio mėn. ant stogo, vakarinėje kamino dalyje savavališkai įsirengė kondicionieriaus „NØRDIS“ du išorinius blokus, dėl kurių skleidžiamo triukšmo ji negalės pilnavertiškai naudotis savo miegamąja patalpa, atidaryti miegamojo lango. Be to, kondicionieriaus išorinis blokas pastatytas priešais langus ir sudaro vizualinę taršą, mažina jos buto vertę. Kondicionierius kaimynams leido įsirengti gyvenamojo namo administratorius – daugiabučio namo savininkų bendrija „F. M.“ (toliu vadinama - Bendrija), kuri 2022-06-01 Visuotiniame bendrijos susirinkime leido bendrijos nariams įsirengti kondicionierius ant namo stogo. Protokole įrašyta, kad prieš įrengiant kondicionierių, bendrijos narys (-ė), ketinantis įsirengti kondicionierių turi pasirašyti civilinės ir materialinės atsakomybės sutartį su bendrija DNSB „F. M.“, prisiimant visą civilinę, materialinę atsakomybę dėl galimos žalos kylančios įrengiant, eksploatuojant, tvarkant, išmontuojant įrenginį ant namo stogo, prieš rengiant kondicionierių ant namo stogo, bendrijos narys (-ė) turi gauti bendrijos valdybos sutikimą. Įrengiami kondicionierių išoriniai blokai privalo atitikti higienos normų keliamus reikalavimus, norint įsirengti kondicionierių, būtina vadovautis teisės aktais, bei gauti būtinus leidimus tokio kondicionieriaus įrengimui (tarp jų ir kultūros paveldo sutikimą). 2022-07-05 Bendrijos valdyboje buvo apsvarstytas bendrijos nario K. B. prašymas leisti įsirengti kondicionierių ant namo stogo (ne kamino ar pan.) Kaip matyti iš protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), valdyba buvo informuota, kad K. B. yra gavęs reikiamus leidimus, įskaitant ir Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos leidimą (nors šis leidimas buvo gautas tik 2022-07-08). Valdybos susirinkime nutarta leisti K. B. įsirengti kondicionierių ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, pilnai tenkinant visus 2022-06-01 bendrijos susirinkimo reikalavimus. 2022-07-08 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kondicionieriaus įrengimo schemos derinimo (duomenys neskelbtini)“ pritarė inžinerinio įrenginio (oro kondicionieriaus) montavimo (duomenys neskelbtini), ant pastato kamino kiemo pusėje pagal schemos (A variantas) sprendinius, jeigu nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Derinimo data 2022- 07-07, derinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė paklausimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ar ginčo kondicionierius yra įrengtas teisėtai. 2022-10-13 VTPSI raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad kaminas nėra fasado elementas, o atliktiems įrangos montavimo darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, pažeidimų ir savavališkos statybos požymių taip pat nenustatyta. Ieškovė įvertinusi sprendimus ir dokumentus, kuriais grindžiamas ginčo kondicionieriaus įrengimo teisėtumas, turi pagrindo manyti, kad: kondicionierius įrengtas neturint tinkamo bendrijos narių susirinkimo pritarimo; kondicionierius buvo įrengtas ant šlaitinio stogo elemento, todėl jo įrengimui turėjo būti išduotas statybos leidimas. Šiuo atveju, siekiant gauti bendraturčių sutikimą dėl kondicionieriaus įsirengimo ant stogo, turėjo būti gautas ne bendrinio pobūdžio sutikimas tokiems statyboms darbams atlikti (bendrijos nariams ant stogo įrengti kondicionierius), o sprendžiama dėl kiekvieno konkretaus asmens pageidavimo įsirengti kondicionieriaus išorinį bloką, pateikiant išorinio bloko montavimo vietą, būdą, nurodant kaip jis bus sujungtas su vidiniu bloku, nurodyta koks konkrečiai kondicionierius bus montuojamas, pateikti jo parametrai, tame tarpe, keliamo triukšmo lygis, pateikta jo įrengimo vizualizacija ar pan. Todėl ieškovės nuomone, ginčo kondicionierius įrengtas neturint bendraturčio sutikimo. 2022-07-05 Valdybos narių balsavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas valdybos sprendimas leisti bendrijos nariui K. B. įsirengti kondicionierių ant namo stogo. Vertinant šį valdybos sprendimą, pažymėtina, kad nei DGNKPPSBĮ, nei Bendrijos įstatai nesuteikia teisės valdybai priimti sprendimo dėl bendraturčių disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (žr. DGNKPPSBĮ 16 str., Įstatų 36 p.). Tokia teisė suteikta išimtinai bendrijos narių visuotiniam susirinkimui (žr. DGNKPPSBĮ 10 str. 1 d. 4 p., Įstatų 33 p, 35.4. p.). Atitinkamai, nei DGNKPPSBĮ, nei Bendrijos įstatai nenumato teisės Bendrijos narių visuotiniam susirinkimui jo kompetencijai priskirtų klausimų perleisti spręsti valdymo organui. Atsižvelgiant į tai, Bendrijos valdybos sutikimas leisti K. B. įsirengti ginčo kondicionieriaus išorinį bloką ant kamino prie ieškovės miegamojo lango negali būti vertinamas kaip bendraturčių sutikimas ir sukelti atitinkamų teisinių pasekmių. sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas. Be to, kondicionieriaus blokų įrengimas ant namo stogo konstrukcijų yra ne tik kad yra savavališka statyba, bet ir pažeidžia bendraturtės teises keliamu triukšmu, vizualine tarša (neestetišku įrengimu ant surūdijusių stovų, vaizdo užstojimu ir kt.).

2. Ieškovė L. N. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad kaimynų pastatytą kondicionierių ji pastebėjo 2022 m. vasarą grįžus iš atostogų. Kondicionierių ji mato priėjus prie lango, nes jis yra apie 2 metrų atstumu ir jai nereikia pasilenkti, kad jį pamatyti. Kai bendrijoje buvo svarstomas klausimas dėl šio kondicionieriaus įdėjimo, ji nedalyvavo, nes buvo užimta darbe. Apie susirinkimus žinojo. Dėl keliamo kondicionieriaus triukšmo ji kreipėsi į visuomenės sveikatos centrą, bet jo pamatuoti neįmanoma, nes jis nebuvo eksploatuojamas. Tačiau pagal byloje pateiktą šio kondicionieriaus specifikaciją, jo skleidžiamas garsas (vieno išorinio bloko) yra 65 decibelai, o tai jau viršija nustatytas normas. Jis sudaro vizualinę taršą, pastatytas ant surūdijusių stovų. Prašo pašalinti bent jau tą bloką, kuris jai per langą yra matomas. Kitame fligelyje gyvenamojo namo taip pat yra pastatytų kondicionierių. Atstovas papildė, jog abiejų blokų keliamas garsas nakties metu yra 130 decibelų (aritmetiškai sudėjus dviejų blokų po 65 decibelus skleidžiamą garsą), be to, tai yra savavališka statyba. Jie nepasitiki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama - Inspekcija) išvada, kadangi ji neatitinka įstatymo reikalavimų. Yra įsitikinę, kad kaminas yra stogo konstrukcija ir atliekant jos remonto, keitimo ar kt., įrenginių montavimo darbus, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, projektas, o to nėra. Be to, atsakovai nėra gavę visuotinio Bendrijos narių susirinkimo pritarimo statyti dviejų išorinių kondicionieriaus blokų ant namo kamino. O ant namo stogo kondicionieriui įrengti reikalingas leidimas, projektas, tai yra paprastojo remonto darbai. Atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas yra Bendrijos valdybos narys ir dalyvavo balsavime sprendžiant klausimus, susijusius su jo kondicionieriaus įrengimu (nenusišalino nuo balsavimo).

Atsiliepimas

3. Atsakovai K. B. ir L. B. su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose ir atstovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl 2022-06-01 Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo, kuriuo nuspręsta leisti bendrijos nariams įsirengti kondicionierius ant namo stogo. Šiame sprendime aiškiai išreikšta bendraturčių valia dėl kondicionierių įrengimo ant bendro naudojimo konstrukcijos. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad Bendrijos visuotiniame susirinkime turėjo būti derinami klausimai dėl konkretaus kondicionieriaus montavimo vietos, būdo, kondicionieriaus modelio ir pan. Tuos klausimus sprendė bendrijos valdyba jau gavusi konkrečius dokumentus. Ieškovė nedalyvavo Bendrijos visuotiniame susirinkime, kurio sprendimą ginčija. Pažymėjo, kad Bendrijos visuotinių susirinkimų metu (viso net keturiuose Bendrijos visuotiniuose susirinkimuose) buvo diskutuojama kondicionierių įsirengimo klausimu ir Bendrijos nariai aktyviai teikė pasiūlymus bei pastabas, į kurias atsižvelgus ir buvo duotas leidimas įrengti kondicionierius įvykdant Bendrijos keliamus reikalavimus. Bendrijos visuotiniame susirinkime buvo aiškiai išreikšta visų bendro naudojimo objektų bendraturčių valia, kaip turėtų būti įgyvendinamas sutikimo dėl kondicionieriaus įrengimo išdavimas – pavedant Bendrijos valdybai išduoti sutikimą, prieš tai įvertinus konkretaus kondicionieriaus įrengimo teisėtumą (ar gauti visi reikiami leidimai). Ieškovė iš esmės siekia apskųsti Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o atsakovai nėra laikomi tinkama proceso šalimi. Šiuo atveju ieškovė nustatytais terminais Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo neskundė. Nesutinka, kad remonto darbai, apimantys kondicionieriaus įrengimą ant šlaitinio stogo elemento (kamino) yra darbai, kuriais keičiama daugiabučio gyvenamojo namo išvaizda, kurio nesant statybos darbų rezultatas laikomas savavališka statyba. Atsakovų statybos teisėtumas nebuvo nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, savavališkos statybos aktą surašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka. Šiuo atveju dėl atsakovų statybos nėra surašytas savavališkos statybos aktas, kuris asmeniui ir gali sukurti tam tikras teisines pasekmes. Inspekcija, atsakydama į ieškovės paklausimą/skundą, 2022-10-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad kondicionieriaus įrengimui nereikėjo statybos leidimo. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė kvestionuoja VTPSI išvadas, reikšdama nesutikimą dėl pateikto minėto atsakymo vertinimo. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog kondicionieriaus statybai turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tai patvirtino ir Inspekcija pateiktame 2022-10-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai savo bute adresu (duomenys neskelbtini), yra įsirengę du išorinius kondicionieriaus blokus, kurie yra reikalingi kondicionieriui. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovų įrengtas kondicionierius kelia triukšmą jo veikimo metu. Pažymėjo, kad vien tik triukšmo girdėjimas savaime nereiškia ieškovės teisių pažeidimo (triukšmą kelia ir kiti veiksniai, t. y. gatvėje važiuojantys automobiliai, praeiviai, naminiai gyvūnai ir t. t.). Turi būti nustatyta, ar kondicionieriaus keliamas triukšmas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės teisę į ramią aplinką (būsto ir šeimos neliečiamumą). Iš atsakovų pateiktos įrengto kondicionieriaus NORDIS specifikacijos matyti, jog kondicionieriais garso stiprumo lygis išorėje siekia tik 65 dB (A). Pagal savo technines savybes, kondicionierius nėra garsiai veikiantis, atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, daugiabučio namo savininkų bendrijos „F. M.“ 2023-05-17 pažyma patvirtina, jog daugiabučiame name esančio kamino (antras kaminas iš vakarų pusės, esantis namo pietinėje pusėje) yra įrengti įrenginiai, tačiau kitiems gyventojams šie įrenginiai nekelia jokių suvaržymų. Yra įsitikinę, kad kondicionieriaus keliamas garsas nesukelia ieškovei tokio sunkumo suvaržymų, kurių pagrindu galima būtų teigti apie jos teisių pažeidimą. Be to, ieškovė nepateikė iš Visuomenės sveikatos centro jokių duomenų apie triukšmo ir apšvietimo lygį ar įrodymų, patvirtinančių, kad ji atliko nurodytus matavimus ar būtų bent dėl jų kreipus į atitinkamas institucijas. Dėl vizualinės taršos paaiškino, jog per ieškovės buto langą kondicionierius nėra tiesiogiai matomas, kadangi jis yra ant stogo esančio kamino, nepatenka į ieškovės matymo zoną. Ieškovės langai (ne stoglangiai) yra nukreipti į gatvę, o ne į kaminą. Be to, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2022-07-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kondicionieriaus įrengimo schemos derinimo (duomenys neskelbtini)“ pritarė inžinerinio įrenginio (oro kondicionieriaus) montavimo (duomenys neskelbtini), ant pastato kamino kiemo pusėje pagal schemos (A variantas) sprendinius, jeigu nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Kaip jau minėta, ant kamino įrengtas kondicionierius nėra nukreiptas į ieškovės langus, neužstoja ieškovei vaizdo ir apskritai ieškovei nėra matomas (nebent ieškovė specialiai žiūrės į namo stogą persisverdama) Šiuo atveju atsakovai kondicionierių įrengė esant Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimui. Statybą leidžiančio dokumento kondicionieriaus įrengimui nereikia, ką patvirtino VTPSI 2022-10-13 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), o KDP 2022-07-08 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog kondicionieriaus įrengimas atitinka kultūros objektams keliamus reikalavimus. Be to, atsakovams buvo neišvengiama būtinybė įrengti kondicionierių. 2021 metų gegužę atsakovai įsigijo ieškinyje nurodomą nekilnojamąjį turtą, kuris yra su šlaitiniu skardiniu stogu ir orientuotas į pietų pusę, dėl ko karštuoju metų laiku patalpos įkaista iki 35 C šilumos. 2021 metų birželio mėn. atsakovai susilaukė naujagimio, todėl iš karto pradėjo domėtis galimybe atvėsinti patalpas, kad nekelti pavojaus kūdikio sveikatai ir gyvybei. Be to, 1917 m. statybos daugiabutis gyvenamasis namas neturi integruotos kondicionavimo sistemos, todėl ieškovė negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad gyventojams neatsiras poreikis įrengti laikmetį atitinkančius įrenginius.

4. Atsakovas K. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis siekdamas įsirengti kondicionierių, atliko visas reikiamas procedūras, gavo visus leidimus. Bendrija kondicionierių įrengimo klausimus svarstė net 4 susirinkimuose, kol galiausiai buvo pritarta. Bute vasarą sunku išbūti 30-35 C karštyje, o jų mažamečiam vaikui sąlygos būna nepakeliamos. Gi ieškovė bute beveik negyvena. Butas šildomas centralizuotai, o kondicionierius naudojamas vasaros metu vėsinti. Tačiau gali tekti kažkiek ir pasišildyti, kol neįjungtas centralizuotas šildymas. Kad nereikėjo statybos leidimo ir projekto, jiems atsakymą davė Statybos inspekcija, kuri po patikrinimo nurodė, jog tai nėra savavališka statyba. Dėl vizualinės taršos, tai ant to kamino anksčiau buvo pastatyta televizijos lėkštė ir iki to laiko netrukdė. Stovai likę nuo televizijos lėkštės, jie tik uždėjo du išorinius kondicionieriaus blokus. Mano, kad viskas atlikta teisėtai, yra praeita gana sudėtinga procedūra ir gauti visi leidimai. Su Kultūros paveldo departamentu jis bendravo telefonu, susirašinėjo elektroniniu paštu ir svarstant bendrijoje, jau buvo gavęs žodinį patvirtinimą, rekomendacijas kur ir kaip galima statyti kondicionierių, todėl tokius duomenis jis valdybai pateikė. Be to, yra pasirašęs civilinės atsakomybės sutartį dėl galimos žalos (jei tokia atsirastų) atlyginimo. Dėl garso nurodė, kad jie ieškojo įsigyti paties tyliausio kokio tik įmanoma kondicionieriaus. Jiems tai buvo labai aktualu. Pats ne kartą ir naktį klausė bet jokio garso tikrai negirdėti. Kondicionierius neviršija jokių garso normų. Jų langas yra tiesiai po bloku, jie kondicionieriaus negirdi ir neteko girdėti, kad kas nors skųstųsi.

5. Atsakovų atstovas papildė, jog dėl kondicionierių skleidžiamo garso, negalima sutikti, jog abiejų veikiančių kondicionierių skleidžiamas garsas gali būti aritmetiškai sudedamas. Advokato žiniomis, Vikipedijoje nurodyta, jog 130 decibelų (65 plius 65) triukšmas būtų kaip roko koncerte, reaktyvinio lėktuvo variklio skleidžiamas garsas ir pan. Tačiau taip skaičiuoti negalima, turi būti taikomi kiti fizikos dėsniai. Be to, garsas skleidžiamas ne gyvenamosiose patalpose, bet lauke, kur yra taip pat garso fonas (pravažiuojančių automobilių, gyvūnų, žmonių ir kt. garsai).

6. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų - daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „F. M.“ pirmininkas nurodė, jog ne vieną kartą bendrijos narių susirinkimuose buvo keliamas klausimas dėl kondicionierių įrengimo. Ant namo fasado jų statyti negalima, gyvenamasis namas yra saugomas Kultūros paveldo objektas, todėl gyventojų pageidavimu, buvo svarstoma galimybė juos įrengti ant stogo (ar kaminų). L. N. susirinkimuose nedalyvavo, skelbimai buvo iškabinti skelbimų lentoje, pranešimai išdėlioti į pašto dėžutes, pagal Bendrijoje nustatytą ir Įstatuose patvirtintą tvarką. Apie priimtus sprendimus ieškovė žinojo. 2022-06-01 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime nutarta, jog reikia papildomos saugumo funkcijos įrengti kondicionierius ir tai turi atitikti specialius reikalavimus. Tai turėjo dar patikrinti bendrijos valdyba ir duoti konkretų sutikimą. Jie pasitikėjo gyventoju atsakovo žodiniu paaiškinimu, atsakovai tokius sutikimus jau turėjo. Bendrija bandė spręsti konfliktą. Jis pats kondicionierius apžiūrėjo iš ieškovės buto, tai matė, kad tiesiai žiūrint, jie nėra matomi.

7. Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą (DOK – (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė, jog pagal 2022-09-23 Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gautą 2022-09-23 ieškovės L. N. prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, pagal kompetenciją, 2022-10-04 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (2022-10-11 reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad buto savininkas ant esamo daugiabučio gyvenamojo namo dvišlaičiame stoge esančio kamino sumontavo kondicionierių išorinius blokus, turėdamas namo bendrijos sutikimus. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 12 punktu, įrangos pritvirtinimo darbai priskiriami pastato paprastajam remontui. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017 ) 3 priedo 4.1 punkte nurodyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato, išskyrus I grupės nesudėtingojo pastato, paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodyta, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas. STR 1.01.08:2002 6.7 punkte nurodyta, kad fasado elementai – langai, durys, balkonai, lodžijos. Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.41 punkte nurodyta, kad stogo elementas – vėdinimo kanalas, kaminėlis, alsuoklis, stoglangis, dūmtraukis, deformacinė siūlė, antena ar kita stoge ar virš stogo esanti konstrukcija. Vadovaujantis pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis kaminai nėra fasado elementai, nes STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodoma, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma, įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo. Apibendrinus darytina išvada, kad inžinerinės įrangos montavimas prie esamų pastatų kaminų, nepriskirtinas prie STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodytų darbų rūšiai, kuriais būtų keičiama pastato išvaizda. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei teisinio reglamentavimo STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 ir 5 punkto nuostatomis, atliktiems (paprastojo remonto) įrangos (kondicionieriaus) montavimo darbams ant namo kamino parengtas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, atlikti statybos darbai nelaikytini savavališka statyba, todėl pažeidimų nebuvo nustatyta. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl dalyvaujančių byloje asmenų prašymu byla nagrinėjama iš esmės be institucijos dalyvavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

8. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registro išrašų matyti, jog ieškovė yra dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 2 aukšte savininkė.

9. Atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 2 aukšte. Namas yra saugomas kultūros paveldo objektas.

10. Kaip matyti iš šalių pateiktų fotonuotraukų, ant namo stogo, iš kiemo pusės, tarp ieškovės ir atsakovės stoglangių esančio metalinio kamino yra pritvirtinti du kondicionieriaus „NORDIC“ išoriniai blokai.

11. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog kondicionierių atsakovas K. B. įsigijo 2021-05-26 iš Baltic refrigeration group UAB už 859, 42 Eur. Pagal pridedamą specifikaciją, jo bloko skleidžiamas garsas išorėje (lauke) sudaro 65 decibelus.

12. Iš pateiktų Daugiabučio namo savininkų bendrijos „F. M.“ įstatų matyti, jog gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), administruoti yra įsteigta bendrija „F. M.“.

13. 2022 m. birželio 1 d. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolu buvo nutarta leisti bendrijos nariams įsirengti kondicionierius ant namo stogo, įvykdžius tokias sąlygas - pasirašius civilinės ir materialinės atsakomybės sutartį su bendrija DNSB „F. M.“, prisiimant visą civilinę, materialinę atsakomybę dėl galimos žalos kylančios įrengiant, eksploatuojant, tvarkant, išmontuojant įrenginį ant namo stogo; gavus bendrijos valdybos sutikimą; kondicionieriaus išoriniam blokui atitinkant higienos normų keliamus reikalavimus; vadovautis teisės aktais, bei gavus būtinus leidimus tokio kondicionieriaus įrengimui (tarp jų ir kultūros paveldo sutikimą).

14. 2022 m. liepos 5 d. bendrijos valdybos protokolu svarstyta ir leista atsakovams įsirengti kondicionierių ant gyvenamojo namo stogo, įvykdžius visus 2022-06-01 protokole nurodytus reikalavimus.

15. Iš 2022-07-08 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus pažymos matyti, jog leista įrengti ant gyvenamojo namo kamino kondicionierių kiemo pusėje, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Tarp Bendrijos ir atsakovų pasirašyta civilinės atsakomybės sutartis.

16. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius – išmontuoti ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (kamino) vakarinėje dalyje įrengtą kondicionieriaus „NØRDIS“ išorinį bloką su visomis jo dalimis.

17. Kondicionierius turi būti pašalintas kaip savavališkos statybos padarinys, taip pat kaip pažeidžiantis bendraturtės teises – skleidžiantis triukšmą, sukeliantis vizualinę taršą, mažinantis jos buto vertę, pastatytas nesant tinkamo Bendrijos valdymo organų pritarimo.

18. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo sąlygų, bendraturčių teisių pažeidimo, įsirengiant kondicionierius ant bendrojo naudojimo objekto.

Dėl Bendrijos sprendimų leisti įsirengti kondicionierių

19. Nustatyta, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „F. M.“. Ieškovei L. N. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams – (duomenys neskelbtini). Abu butai yra paskutiniame namo aukšte, mansardoje, langai yra gretimai.

20. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Pagal bendrąją taisyklę LR Civilinio kodekso (toliau vadinama – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

22. Tokia išimtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. CK 4.85 straipsnis, įtvirtindamas išimtį iš bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, nurodo du sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo būdus: 1) bendraturčių balsų daugumą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) ir 2) paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formą, kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-482-1075/2017).

23. Pagal 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 (toliau vadinama - Įstatymas) 4 straipsnio 1 punktą, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijos aukščiausias valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (Bendrijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendrijos valdyba atsako už jai visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą ir bendrijos finansinę būklę (Bendrijos įstatymo 16 straipsnio 7 dalis).

24. Kadangi daugiabučiame name, kuriame gyvena šalys, yra įsteigta bendrija, bendro pobūdžio turto administravimas yra priskirtas jos kompetencijai ir tik bendrijos narių išrinktas pirmininkas gali nuspręsti imtis priemonių ginti bendrąją nuosavybę, nuo asmenų daromų teisės pažeidimų, tame tarpe ir kreiptis į teismą, jei kitu būdu pasiekti teisinio rezultato neįmanoma. Ieškovė, būdama bendrijos narė, turi teisę kreiptis į bendrijos pirmininką ir pranešti apie padarytą bendrosios nuosavybės savininkų teisių pažeidimą.

25. Kaip matyti iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra 1917 m. dar prieškarinės statybos, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, su šlaitiniu skardiniu stogu, jame neįdiegta vėdinimo (vėsinimo) sistema, o atsakovų butas yra orientuotas į pietų pusę, dėl ko karštuoju metų laiku patalpos įkaista iki 30-35 laipsnių Celsijaus. Todėl dėl karštų vasarų, mansardoje gyvenantiems gyventojams (tame tarpe ir atsakovams) kilo poreikis įsirengti kondicionierius (vėsinti patalpas).

26. Kondicionierių išoriniai blokai tvirtinami gyvenamojo namo išorėje, t.y. ant bendrojo naudojimo patalpų. Šiuo konkrečiu atveju, 2022 m. birželio 1 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolu buvo nutarta leisti bendrijos nariams įsirengti kondicionierius ant namo stogo, įvykdžius tokias sąlygas - pasirašius civilinės ir materialinės atsakomybės sutartį su bendrija DNSB „F. M.“, prisiimant visą civilinę, materialinę atsakomybę dėl galimos žalos kylančios įrengiant, eksploatuojant, tvarkant, išmontuojant įrenginį ant namo stogo; gavus bendrijos valdybos sutikimą; kondicionieriaus išoriniam blokui atitinkant higienos normų keliamus reikalavimus; vadovautis teisės aktais, bei gavus būtinus leidimus tokio kondicionieriaus įrengimui (tarp jų ir kultūros paveldo sutikimą). Bendrijos aukščiausias valdymo organas priėmė bendro pobūdžio sprendimą, nurodant kokias sąlygas bendrijos nariai turi išpildyti, kad galėtų įsirengti kondicionierius.

27. Ieškovė apie šaukiamus narių susirinkimus buvo informuota Bendrijos įstatų nustatyta tvarka, kaip pati paaiškino, susirinkime nedalyvavo dėl užimtumo darbe.

28. Teismo vertinimu, susirinkime aiškiai išreikšta bendraturčių valia dėl kondicionierių įrengimo ant bendro naudojimo konstrukcijų. Visuotinis susirinkimas nurodė, kad kondicionieriai gali būti rengiami ant namo stogo, tačiau protokole paaiškina, kad jie turi būti įrengti vadovautis teisės aktais, bei gavus būtinus leidimus tokio kondicionieriaus įrengimui (tarp jų ir kultūros paveldo departamento sutikimą).

29. 2022 m. liepos 5 d. bendrijos valdyboje buvo svarstomas klausimas dėl kondicionieriaus įsirengimo būtent atsakovams. Valdyba priėmė sprendimą leisti K. B. įsirengti kondicionierių ant namo stogo, pilnai tenkinant visus 2022-06-01 Bendrijos visuotinio susirinkimo nustatytus reikalavimus.

30. Valdybos protokole pasisakoma, kad K. B. informavo valdybą, jog yra gavęs visus reikiamus leidimus, įskaitant ir leidimą iš Kultūros paveldo departamento.

31. Tačiau Bendrijai rašytinio Kultūros paveldo departamento sutikimo nepateikė, nes 2022-07-05 jo dar neturėjo. Kaip matyti iš atsakovo susirašinėjimo su Kultūros paveldo specialistais (DOK-(duomenys neskelbtini)), 2022-06-27 K. B. el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) teiraujasi specialistės kuris variantas būtų tinkamas, kur jis galėtų ant stogo montuoti išorinį kondicionieriaus bloką. 2022-07-04 K. B. pateikiamas atsakymas, kad dokumentai gauti. 2022-07-08 jam pateikiamas atsakymas, kad 2022-07-07 atliktas derinimas ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius leido įsirengti kondicionierių ant namo stogo metalinio kamino pagal variantą A (2022-07-08 raštas Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Todėl akivaizdu, kad nors 2022-07-05 Kultūros paveldo departamento oficialaus sprendimo priimta nebuvo, tačiau tikėtina, jog atsakovas bendravo telefonu su Kultūros paveldo departamento specialistais ir galimai buvo gavęs žodinį patvirtinimą, kad jo prašymas ir pateiktas variantas A bus tenkintas. Bet kokiu atveju, be Kultūros paveldo departamento leidimo, jokių kondicionierių jis nebūtų ant namo išorės galėjęs tvirtinti.

33. Tačiau nežiūrint šios aplinkybės, jis Kultūros paveldo departamento sutikimą pateikė Bendrijos pirmininkui po trijų dienų nuo Bendrijos valdybos susirinkimo dienos, įvykdė kitas 2022-06-01 Bendrijos susirinkimo nustatytas sąlygas, todėl toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir iš esmės nekeičiančiu priimto sprendimo turinio ir Bendrijos narių valios.

34. Ieškovės atstovas teigia, kad visi Bendrijos sprendimai buvo priimti dėl vieno kondicionieriaus įrengimo, tačiau nepaisant to, atsakovai ant kamino pasistatė du išorinius blokus. Tačiau kaip matyti iš pirkimo pardavimo dokumentų, specifikacijų ir k., du išoriniai blokai yra vieno kondicionieriaus sudedamoji dalis.

35. Sutinkamai su Bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 7 p., bendrijos narys turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos arba dienos, kai bendrijos narys apie tokį sprendimą sužinojo. Šiuo atveju ieškovė tokių sprendimų teisėtumo neginčijo.

36. Ieškovė teigia, kad Bendrija priėmė kitokį sprendimą dėl kondicionieriaus įrengimo (ant namo stogo, o ne ant skardinio kamino). Šiuo atveju Kultūros paveldo departamentas davė sutikimą atsakovams kondicionierių įrengti ne tiesiogiai ant namo stogo, bet ant namo stogo konstrukcijos - kamino, iš vidinės kiemo pusės.

37. Todėl teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad 2022-06-01 Bendrijos visuotiniame susirinkime buvo aiškiai išreikšta visų bendro naudojimo objektų bendraturčių valia, kaip turėtų būti įgyvendinamas sutikimo dėl kondicionieriaus įrengimo išdavimas – pavedant Bendrijos valdybai išduoti sutikimą, prieš tai įvertinus konkretaus kondicionieriaus įrengimo teisėtumą (ar gauti visi reikiami leidimai ir pan.), o Bendrijos aukščiausiojo valdymo organo sprendimas leisti gyventojams ant namo stogo įsirengti kondicionierius atlikus išvardintus teisinius veiksmus yra nepažeidžiantis bendrijos narių interesų.

Dėl savavališkos statybos

38. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus pašalinti išorinį kondicionieriaus bloką kaip savavališkos statybos padarinius.

39. LR Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis nustato savavališkos statybos teisinės pasekmes, t. y. kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šios nuostatos yra detalizuojamos statybų sritį reglamentuojančių teisės aktų normose.

40. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau- Statybos įstatymas). Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Tais atvejais, kai asmuo statybą vykdo, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, savavališkos statybos faktas gali būti konstatuojamas, jei nustatomi esminiai statinio projekto sprendinių pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017).

41. Savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas savavališkos statybos aktu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, yra surašomas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūno, nustačiusio, kad statyba yra savavališka.

42. Šiuo atveju ieškovė dar 2022 metais buvo kreipusis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris atlikęs patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog kaminai nėra fasado elementai, atliktiems įrangos montavimo darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, pažeidimų nenustatyta (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022-10-13 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

43. Tokiu būdu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, atlikęs kondicionieriaus įrengimo vietos patikrinimą, nenustatė pažeidimų, nesurašė savavališkos statybos akto, neįpareigojo atsakovų pašalinti kokius nors statybos pažeidimus.

44. Tačiau teismas nagrinėjant civilinę bylą įpareigojo Inspekciją, kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje atlikti patikrinimą vietoje ir pateikti savo išvadą dėl ginčo.

45. Inspekcija pateikė teismui išvadą, kad ginčo name atliktiems (paprastojo remonto) įrangos (kondicionieriaus) montavimo darbams ant namo kamino parengtas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, vadovaujantis LR statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, atlikti statybos darbai nelaikytini savavališka statyba.

46. Ieškovė teigia, kad Inspekcijos išvada nepasitiki. Mano, kad namo kaminas yra stogo elementas ir jam įrengti reikėjo statybą leidžiančio dokumento, projekto, kurių atsakovai neturi. Todėl teismas plačiau pasisako dėl šių argumentų.

47. Sutinkamai su aktualiu nagrinėjamam laikotarpiui (2022 m.) statybos techniniu reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punktu, „Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka įrangos pritvirtinimo darbai (12.11 p.).

48. Sprendžiant klausimą ar reikėjo šiam paprastajam remontui atlikti leidimas ir projektas, būtina vadovautis Statybos techninio reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

49. Minėto reglamento priedo Nr. 3, 4.1 punkte nurodyta jog leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas: atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

50. Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

51. Inžinerinės įrangos (nagrinėjamu atveju kondicionieriaus išorinio bloko) montavimas prie esamų pastatų kaminų, nepriskirtinas prie STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodytų darbų rūšiai, kuriais būtų keičiama pastato išvaizda. Inspekcija konstatavo, kad kaminai nėra fasado elementai, dėl ko kondicionieriaus įrengimas nėra laikomas pastato išvaizdos keitimu. Anot ieškovės, kondicionieriaus įrengimas turėtų būti vertinamas ne kaip fasado elementų keitimas, o kaip kitas STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodytas atvejis - didesnės kaip 0,01 m3 tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo.

52. Tokiu atveju iš anksčiau nurodytų teisės aktų analizės darytina išvada, jog leidimo šiems darbams atlikti nereikėjo.

53. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (pareigūnai) nustatinėja faktą, ar statyba yra savavališka, tai nustačiusi surašo savavališkos statybos aktą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalis, aktuali redakcija). Taigi, savavališkos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą. Aktualu ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (pareigūnai) atlieka statybos valstybinę priežiūrą, ją, be kitko, apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 9, 10 punktai, aktuali redakcija).

54. Dar daugiau, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

55. Todėl galiojant administracinio pobūdžio dokumentui – kompetentingos valstybės institucijos, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nuspręsti dėl remonto (įrangos montavimo) atitikties normatyviniams statybos techniniams dokumentams, teismas sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nenustatė savavališkos statybos faktų.

Dėl kondicionierių sukeliamos vizualinės taršos (neigiamo vizualinio poveikio) ir keliamo triukšmo

56. Ieškovė teigia, kad pastatyti kondicionieriaus išoriniai blokai atrodo neestetiškai, įtvirtinti ant aprūdijusių stovų, užstoja vaizdą pro langą, jos manymu, mažina buto rinkos vertę.

57. Tokie faktai yra vertinamojo pobūdžio, specialistų išvadų dėl vizualinės taršos į bylą pateikta nėra.

58. Teismo nuomone, kondicionieriaus blokai neatrodo itin estetiškai, pastatyti ant rūdžių paveiktų stovų, pažeidžia stogo vientisumo įspūdį. Bet kaip paaiškino pati ieškovė, jie yra maždaug du metrai nuo jos lango, kairėje pusėje (ne tiesiai prieš langą) ir įvertinus fotonuotraukas, sutiktina su atsakovų paaiškinimais, kad ieškovei žiūrint tiesiai per langą, vaizdo neužstoja.

59. Kadangi ginčo gyvenamasis namas yra įtraukas į saugomų kultūros objektų sąrašą, jo naudojimą bei estetinį vaizdą griežtai prižiūri Kultūros paveldo departamentas vadovaudamasis 1994 m. gruodžio 22 d. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 str. 10 p. Kultūros paveldo departamentui pavesta organizuoti ir koordinuoti nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą, atskleidimą ir stebėseną, teikti jo valdytojams rekomendacijas ir kt. Todėl neatsitiktinai išduotame 2022-07-07 sutikime įsirengti kondicionierių, kultūros paveldo specialistai įvertino visas šias aplinkybes, tame tarpe ir galimą vizualinę taršą, kas yra būtent jų kompetencijos ribose.

60. Leidimas išduotas kompetentingos institucijos, pateikus visus reikiamus dokumentus. Ieškovė neįrodė jokių šio sutikimo neteisėtumo pagrindų.

61. Tiek Statybos įstatymas, tiek Civilinis kodeksas nenustato kriterijų, kuriais remiantis butų ir kitų patalpų savininkai turi priimti sprendimus dėl pastato išvaizdos, jos pakeitimo ar išsaugojimo, tvarkingumo ir vientisumo, tačiau ir neatima iš bendraturčių teisės vadovautis ir statinio išvaizdos estetiniais reikalavimais.

62. Akivaizdu, kad atsakovai kondicionierių pasistatė dėl didelių karščių vasaros metu, juolab, kad jų butas yra palėpėje, paskutiniame namo aukšte. Atsakovai augina mažametį vaiką, ir atsižvelgiant į vis šylantį klimatą, karštesnes vasaras, kondicionieriai tampa ne įgeidžiu, bet būtinybe.

63. Tačiau suabsoliutinti vieno bendraturčio (šiuo atveju ieškovės) nepatogumų dėl vizualinio vaizdo, galbūt girdimo skleidžiamo garso, kitų žmonių – kaimynų - gyvenimo kokybės, sveikatos, vaiko gerovės, tinkamų ir palankių gyvenimo sąlygų, negalima.

64. Taip nuspręsdamas teismas atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamos praktikos nuostatas, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2016). Konkrečiu atveju, ieškovei nepateikus įrodymų, kad kondicionieriaus įrengimas jai sukelia nepatogumus ar pažeidžia teises, jos interesui prioritetas negali būti suteiktas.

Dėl skleidžiamo kondicionierių garso.

65. Byloje nekilo ginčo, kad pagal atsakovų pateiktus ginčo kondicionieriaus įsigijimo dokumentus, jų specifikaciją, fotonuotraukas, (DOK-(duomenys neskelbtini)), ginčo kondicionieriaus vieno išorinio bloko „NORDIS“ skleidžiamas garsas yra 65 decibelai išorėje (DOK – (duomenys neskelbtini)).

66. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 8 p. priede 1 lentelėje nurodyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo ekvivalentinis dydis decibelais - dieną - 65, vakare - 60 naktį - 55, maksimalus garso slėgio lygis decibelais - dieną - 70, vakare -65, naktį - 60.

67. Įjungto ginčo kondicionieriaus dienos metu garsas neviršija nustatyto 65 decibelų garso lygio, tačiau nakties metu yra artimas maksimaliam garso lygiui.

68. Kaip jau buvo minėta, atsakovų kondicionierius įrengtas apie 2 metrų atstumu nuo ieškovės lango. Todėl skleidžiamas garsas ją pasiekia ne tokio stiprumo, koks sklinda iš kondicionieriaus. Ieškovei buvo išaiškinta teisė atlikti atsakovų kondicionieriaus skleidžiamo garso lygio matavimus, tačiau ji tokius įrodymus teikti atsisakė, kaip pati nurodė, jau buvo kreipusis į visuomenės sveikatos centrą, tačiau teismui jokių duomenų apie skleidžiamą garsą nepateikė.

69. Ieškovės atstovas teigia, kad skleidžiamas garsas viršins leistinas normas (aritmetiškai sudėjus bus 130 decibelų), tačiau objektyviai nenustačius ar sumontuota įranga viršija leistiną triukšmo lygį, kokio stiprumo garsas girdimas ieškovei per langą, šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kadangi ieškovė nepateikė jokių triukšmo tyrimų, kurie leistų nustatyti triukšmo lygį jos namuose bei įvertinti, ar jis viršijo ir pažeidė nacionalinės teisės ir taikomų tarptautinių aplinkosaugos standartų lygį ir normas, ieškovės teiginiai apie tai, kad buvo pažeista teisė į ramų naudojimąsi nuosavybe, - atmestini kaip neįrodyti.

Bylinėjimosi išlaidos

71. Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus matyti, jog atsakovai turėjo 1815 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DK-(duomenys neskelbtini)) bei 24,20 Eur vertimo išlaidų pagal 2023-05-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-(duomenys neskelbtini)). Kadangi išlaidos pagrįstos, neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8 p., todėl priteistinos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.).

72. Byloje susidarė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 185 straipsniu, 186 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams K. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 24,20 Eur (dvidešimt keturis eurus, 20 ct) vertimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų, 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Rūta Neveckienė