Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Gudonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teista: 1)2015-04-27 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir uždraudžiant lankytis prekybos centre „Norfa“, esančiame Kaune, Taikos pr. 81; 2) 2015-07-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme – 3 mėnesiais 10 dienų, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždrausti lankytis prekybos centre „Norfa“, esančiame Kaune, Taikos pr. 81 (bausmę atlikusi),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2016-06-25 apie 16:22 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kaune, tyčia rankomis sugriebė mažametei dukrai I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo bei kairės ausies, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai mažametei I. Š. nubrozdinimus kakle, kairės ausies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2016-06-25 nuo ryto su R. S. gėrė alų, namie buvo abi nepilnametės dukros. Kadangi I. gimtadienio proga nupirko išmanųjį mobilaus ryšio telefoną, dėl žaidimų jame jos abi su seserimi G. nuolatos pykosi. Keletą kartu abiem buvo liepta baigti bartis, tačiau jos neklausė. Po to, kai jai baigėsi kantrybė, ji sugriebė I. už sprando ir papurtė, liepdama ramintis. Gal netyčia su nagu įbrėžė. Tai pamatęs R. S. iškvietė policiją. Savo dukros nesmaugė, laikė už sprando. Nuoširdžiai prisipažįsta dėl fizinio skausmo sukėlimo savo dukrai I. Š. Dėl to labai gailisi, pasižada daugiau niekada neskriausti mergaitės (b. l. 48, 51).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su mama retai pykstasi, dažniau su tėčiu. Jau po gimtadienio buvo susipykusi su mama ir tėčiu. Ir su sese ji susipyko dėl telefono. Su mama tai nelabai susipyko. Su tėčiu buvo susipykusi labiau dėl to, kad jis daug gėrė. Ji pykosi su sese, dėl to mama iš jos paėmė telefoną ir jai paėmė už kaklo odos ir už ausies. Toje vietoje yra raudonas šašas. Dar paėmė mama už ausies ir įdrėskė su nagais netyčia. Viskas įvyko dėl to, kad sesė pradėjo cypti. Ji buvo kalta, kad iš sesės atiminėjo telefoną. Mama paprastai sakė, kad neberėkauti, negražių žodžių nesakė. Tuo metu tėtis rūkė balkone ir nieko nesakė. Šį šeštadienį buvo atvažiavusi policija ir tada važiavo į globos namus. Tas pats įvykis ir buvo. Tėtis išėjo iš balkono ir paskambino policijai. Mama paėmė telefoną ir padėjo ant sekcijos. Telefonas sudužo, nes mama labai supykusi trenkė jį į žemę. Mama nestatė jos į kampą. Nelabai skaudėjo, kai paėmė už ausies ir kaklo. Buvo nusiminusi, truputį verkė. Dabar jau susitaikė su mama ir sese. Ankščiau taip nėra buvę, šis kartas buvo pirmas. Mama labai retai išgeria. Tą kartą mama buvo išgėrusi. Matė, kad buvo alaus skardinės. Gyventi geriau namuose. Su mama susitaikė. Atleidžia mamai ir nori gyventi su mama (b. l. 27-28).

Liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad matė, kaip mama mušė sesę. Sesė verkė. Kai mama mušė sesę, tada supykdė mamytę, nes norėjo eiti pasivaikščioti į parką. Tada mamytė nenorėjo jų išleisti. Ir ji labai prašė, kad išleistų. Tuo metu kai mama mušė, tėtis apgynė – iškvietė policiją. Tą kartą, kai mama mušė-smaugė, toje vietoje buvo kraujo. Prieš policijai atvažiuojant matė ant sesės kaklo buvo kraujo. Mama sesei daugiau nieko nedarė. Mama pasakė, kad sudaužys sesės telefoną, ir sudaužė. Trenkė telefoną į sieną, spintą, kampą. Sesė buvo kampe susirietusi. Tada tėtis pasakė, kad kvies policiją, o mama pasakė, tai kviesk. Kai mamą išvežė, ėjo į parką (b. l. 40-41).

Liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-06-25 apie 16.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jo ir jo buvusios sutuoktinės D. S. kilo konfliktas dėl mažamečių vaikų. Tuo metu, kai buvo vaikų kambaryje, į kambarį atėjo buvusios sutuoktinės mažametė dukra I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jo pasiteiravo, ar jie eis į parką, kai užmigs mama. Dėl to jo buvusi sugyventinė labai supyko. Pastaroji būdama neblaivi pradėjo rėkauti, sudaužė mobilaus ryšio telefoną, išplūdo necenzūriniais žodžiais savo mažametę dukrą I. Š., pradėjo smurtauti, t. y. pradėjo ją stumdyti po kambarį, tampė už plaukų, rūbų, apdraskė kaklą. Tokiais veiksmais savo mažametei dukrai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi buvusi sutuoktinė buvo agresyvi, jis paskambino į BPC ir iškvietė policiją. Namuose dar buvo jų mažametė dukra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri matė konfliktą (b. l. 13).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2016-06-25 apie 16.24 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivi motina muša savo vaikus. Užfiksuoti sužalojimai (b. l. 3-4).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 391, kuriuo D. S. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1656/2016(02), kurioje nurodoma, kad I. Š. konstatuota odos nubrozdinimai kakle, kairės ausies srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji 2016-06-25 apie 16:22 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kaune, panaudojo fizinį smurtą mažametės dukros I. Š., gim. 2005 m., atžvilgiu – tyčia rankomis sugriebė mažametei dukrai už kaklo bei kairės ausies, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai mažametei I. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad smurtiniai veiksmai pasireiškė sugriebimu už kaklo bei kairės ausies, kas rodo, kad kaltinamoji buvo neigiamai tuo momentu nusistačiusi prieš savo mažametę dukrą ir tai rodo, kad smurtaudama suvokė, jog jos elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas, specialisto išvada. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 3 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąją D. S. pripažinti kalta, padarius BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 72-74).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis teista, administracine tvarka nebausta, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota, VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

D. S. prašė baudą leisti sumokėti per šešis mėnesius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji padarė nusikaltimą prieš mažametį vaiką, kuris dėl savo asmeninių ir fizinių savybių yra lengviau pažeidžiamas, negali apsiginti pats, todėl valstybė turi užtikrinti silpnesnės šalies interesus, o juos pažeidusius asmenis griežtai bausti. Atsižvelgiant į bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., teismas sprendžia, kad kaltinamajai turi būti paskirta baudos bausmė didesnė nei siūlė prokuroras. Duomenų, pagrindžiančių, kad kaltinamajai bus sunku baudą sumokėti, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad pagal įstatymą, už baudžiamąjį nusižengimą galima skirti iki 50 MGL, už nesunkų nusikaltimą galima skirti iki 500 MGL, o už apysunkį nusikaltimą iki 1000 MGL dydžio baudą (BK 47 str. 3 d).

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2016-06-25 16.40 val. iki 2016-06-27 13.30 val. (b. l. 60, 61).

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. 4) laikiname sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros prilyginamos 4 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-55), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai su garso įrašais (b. l. 29, 42), paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir skirti jai 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 564,90 eurų (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-06-25 iki 2016-06-27 (dvi dienos), šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 4 MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė (nesumokėta bauda) pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą yra 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 225,96 eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) dydžio bauda.

Išaiškinti D. S., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.