Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, Ik-556-505/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-07-09
Bylos Nr.: Ik-556-505/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00764-2011-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: V. R.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: O. M.

Administracinė byla Nr. I-556-505 /2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00764-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 59; 70.1; 13.5.;73. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 9 d.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Žanai Jankovič,dalyvaujant pareiškėjui V. R. ,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Balandytei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui O. M. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. M. , dėl savavališkos statybos akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu teismo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110914-00121 (b.l. 2-3).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundžiamuoju savavališkos statybos aktu nesutinka, kadangi statybos leidimas, pagal kurį buvo atliekama rekonstrukcija buvo išduotas ne pareiškėjo, o J. R. vardu, pastatas taipogi priklausė jam. Tik 2002 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į minėtą pastatą, tačiau dėl finansinio nepritekliaus jokių darbų neatlikinėjo, todėl negali būti institucijos surašyto akto subjektu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad minėto akto surašymui yra suėjęs senaties terminas. Pastatas dar nėra baigtas statyti, todėl mano, kad esami neesminiai nukrypimai nuo ankstesnio statytojo projekto buvo padaryti laikinai, kad palengvinti statybos proceso eigą ir negali būti vertinami esminiais. Visi nurodyti nukrypimai nuo statybos leidimo buvo padaryti iki pareiškėjui įsigyjant pastatą, todėl turėjo būti taikomas tuo metu galiojęs Statybos įstatymas, kuriame tuo metu minėti institucijų nukrypimai nebuvo laikomi pažeidimais. Be to, nurodyti nukrypimai nuo statybos leidimo niekam jokios žalos nedaro, yra mažareikšmiai. Teismo posėdyje taip pat nurodė, jog yra išduotas naujas statybos leidimas, kuris įrodo, jog institucijos nurodyti pažeidimai nėra esminiai.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Inspekcija 2011 m. liepos 19 d. gavo O. M. elektroninį laišką, kuriuo prašoma suteikti informaciją apie V. R. atliktus pastato rekonstrukcijos darbus. Inspekcijos specialistai 2011 m. rugpjūčio 29 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamasis namas rekonstruotas nukrypstant nuo 1999 m. statybos projekto, pagal kurį išduotas 1999 m. birželio 1 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 430-7-99. Todėl pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110914-00121. Taip pat inspekcijos specialistas 2011 m. rugsėjo 14 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, kuriuo iš V. R. buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 14 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti ir pertvarkyti savavališkai perstatytus rekonstruojamame gyvenamajame name du tūrinius stogo langus ir pastato išorėje įėjimo į rūsį laiptus ir duris, (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., kurie neatitinka A.Brazausko 1999 m. parengto projekto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnyje yra numatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Remiantis pareiškėjo teismui pateikta 2002 m. rugsėjo 10 d. sutartimi V. R. yra J. R. teisių perėmėjas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, jam ir buvo surašytas ginčijamas savavališkos statybos aktas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-492/2008, buvo pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padarinius šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Taigi, Inspekcijos specialistai surašydami ginčijamą aktą pagrįstai vadovavosi savavališkos statybos nustatymo metu galiojusiais teisės aktais. Ginčo atveju buvo keičiamos stogo laikančiosios konstrukcijos (tūriniai stogo langai neatitinka projekto sprendinių, vietoje dvišlaičio langų stogo įrengtas vienšlaitis dviejų langų stogas) taip pat įrengtas įėjimas į rūsį, kuris nėra nurodytas projekte, pastato užstatymas neatitinka nurodyto projekte, taigi buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Taigi, vadovaujantis tiek 2002 m. rugsėjo 10 d. galiojusiomis, tiek šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, V. R. atlikti statybos darbai atlikti pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai atitinka savavališkos statybos apibrėžimą, kadangi statybos darbai atlikti pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pažymėtina, kad 1999 m. birželio 1 d. statybos leidimas Nr. 430-7-99 galiojo iki 2009 m. birželio 1 d., taigi pareiškėjo teiginiai, kad nukrypimai nuo projekto yra padaryti laikinai, yra niekiniai. Be to, pažymėtina, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110914-00121 yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui materialaus pobūdžio teisinių pasekmių, todėl toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Nuginčijus savavališkos statybos aktą liks galioti 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimas Nr. REI-20-110914-00125, kuriuo yra reikalaujama iš pareiškėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia prielaidomis ir samprotavimais, nenurodo jokių teisinių argumentų ir motyvų, kuriais remiantis turėtų būti panaikintas ginčijamas savavališkos statybos aktas. Aktas yra priimtas kompetentingo subjekto, išlaikant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, reglamentuotą savavališkos statybos akto surašymo metu galiojančiuose pirmiau minėtuose teisės aktuose bei neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taigi jokio teisinio pagrindo panaikinti jį nėra.

Tretysis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Posėdyje nurodė, jog pareiškėjo namas rekonstruojamas be jos sutikimo, arti jos namų valdos, padidintas namo aukštingumas.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Nustatyta byloje esančiais įrodymais, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Inspekcija) 2011 m. liepos 19 d. gavo O. M. elektroninį laišką, kuriuo prašoma suteikti informaciją apie V. R. atliktus pastato rekonstrukcijos darbus (b.l. 68). Inspekcijos specialistai 2011 m. rugpjūčio 29 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruotas nukrypstant nuo 1999 m. statybos projekto, pagal kurį išduotas 1999 m. birželio 1 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 430-7-99 (b.l. 69-70). Pareiškėjui V. R. 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110914-00121. Minėtame savavališkos statybos akte nurodyta, kad rekonstruojamas vieno buto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nukrypstant nuo projekto vadovo A.Brazausko 1999 metais parengto projekto, pagal kurį 1999 m. birželio 1 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 430-7-99, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v. statomas savavališkai ir pareikalavo iš statytotojo (užsakovo) žemės sklypo, kurioje statomas statinys savininko V. R. nevykdyti jokių statinio (jo dalies) rekonstruojamo vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v. statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b.l. 64-66). 2011 m. rugsėjo 14 d. Inspekcija pareiškėjui surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-20-110914-00125 (b.l.72).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-110914-00121 pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas. Remiantis ABTĮ 22 straipsniu, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Ginčo dalyku administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-827, kuriuo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 10 punkte nurodyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas pareigūnas, (...) nustatęs teisės aktų reikalavimų pažeidimus, esant galimybei, tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo nufotografuoti statybą vaizdo fiksavimo priemonėmis (10.1 punktas) ir dviem egzemplioriais surašyti Statybos sustabdymo aktą (10.2 punktas). Tame pačiame punkte nurodyta, jog statybos sustabdymo akte įrašomi reikalavimai nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant Statybos sustabdymo akto nurodytus pažeidimus, iki kol bus gautas leidimas tęsti sustabdytą statybą, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiškia jo priskyrimą individualių administracinių aktų grupei. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas nepasižymi šiais individualiam administraciniam aktui būdingais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog atliekamų patikrinimų metu viešojo administravimo subjektai surašo daug įvairių aktų, protokolų ir kitų dokumentų, kurie atspindi (patvirtina) tam tikro pažeidimo faktą. Tačiau tik tada, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), šis dokumentas būtų privalomas vykdyti adresatui bei galėtų būti skundžiamas teismui. Tačiau savavališkos statybos aktas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (2012-01-19 nutartis administracinėje byloje AS502-77/2012). Tokia praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-12-16 nutartis administracinėje byloje AS143-549/2011, 2011-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62–608/2011, 2011-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011, 2010-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–611/2010, 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.).

Pareiškėjo skundžiamame savavališkos statybos akte nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statinio (jo dalies) rekonstruojamo vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v. statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Nors pareiškėjui adresuotame ir jo skundžiamajame savavališkos statybos akte buvo nurodytas privalomojo pobūdžio patvarkymas, tačiau šis patvarkymas pareiškėjui savavališkos statybos akto surašymo metu nebebuvo aktualus, nes statybos leidimas, pagal kurį buvo vykdoma rekonstrukcija, galiojo tik iki 2009 m. birželio 1 d., todėl tęsti statybos darbų po skundžiamojo akto priėmimo pareiškėjas negalėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas savavališkos statybos aktas nenustato valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjui ir aktas pats savaime pareiškėjui negali sukelti kokių nors papildomų teisinių pasekmių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjo paaiškinimų bylos nagriėjimo metu, Inspekcija 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu Nr. REI-20-110914-00125 (b.l.72) pareikalavo iš pareiškėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti ar pertvarkyti savavališkai perstatytus rekonstruojamame gyvenamajame name du tūrinius stogo langus ir pastato išorėje įėjimo į rūsį laiptus ir duris, (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., kurie neatitinka A.Brazausko firmos „Vandasija“ 1999 metais parengto projekto, o pareiškėjas, įvykdęs minėto reikalavimo nurodymus (b.l.80-86), Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-20-110914-00125 panaikinimo (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.I-823-554/2012).

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-110914-00121 nenustato valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjui, todėl byla, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. ne individualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 15 str.)), nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, todėl vadovaujantis šia įstatymo nuostata pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (b.l. 23).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Administracinę bylą Nr.I-556-505/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00764-2011-5) nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. spalio 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Daina Kukalienė Janina Vitunskienė Jolanta Medvedevienė