- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- eI-171-414/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01180-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Viešosios įstaigos Kauno miesto
- Kategorijos
atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovui D. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Viešoji įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Kauno miesto savivaldybė), 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. sausio 13 d. prie naktinio klubo „Bardakas“ įvyko konfliktas, kurio metu pareiškėją sužalojo policijos pareigūnai. Iškviestas medicinos pagalbos ekipažas prie pareiškėjo net nepriėjo, nesuteikė skubios medicininės pagalbos, kurios akivaizdžiai reikėjo, nes pareiškėjas gulėjo ant žemės, vėliau paaiškėjo, jog buvo plyšęs dešinio peties raištis. Pakartotinai medicininė pagalba buvo kviečiama išėjus iš policijos komisariato ir tik tuomet pareiškėjas buvo nuvežtas į gydymo įstaigos priėmimo skyrių.
Pareiškėjas skundžia greitosios medicinos pagalbos veiksmus, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus lūkesčius gauti tinkamą ir savalaikį medicininės pagalbos suteikimą. Kadangi Kauno miesto savivaldybė, kaip Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties steigėja, netinkamai vertino medicinos pagalbos darbuotojų veiksmus, ji yra atsakinga už pareiškėjo patirtas kančias ir moralinę traumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atstovė paaiškino, kad sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas apskundimo ir žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – Pacientų žalos atlyginimo įstatymas), kurio 23 straipsnio 2 dalis numato, jog pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Paminėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog pacientai, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pažeidžiant pacientų teises privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pažymėjo ir tai, jog Viešoji įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – ir GMPS) yra Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kurios steigėja (savininkė) yra Kauno miesto savivaldybė ir kurios tikslas - stiprinti Lietuvos gyventojų sveikatą ir teikti kokybiškas sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, nurodytas įstaigos licencijoje. GMPS yra savarankiškas juridinis asmuo, kuriam vadovauja vienasmenis valdymo organas direktorius ir kurio funkcijas reglamentuoja 2016 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3222 patvirtinti įstatai. Pagal šių teisės aktų nuostatas GMPS savininko kompetencijai teisės aktais nėra pavesta vertinti GMPS suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, jų suteikimo ar nesuteikimo, tinkamo ar netinkamo gydymo, kaip ir nesuteikta teisė vertinti darbuotojų veiksmus, juos skatinti, skirti nuobaudas ir spręsti kitus darbo santykių klausimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, Kauno miesto savivaldybė nėra ir negali būti atsakinga nei už GMPS suteiktas/nesuteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nei už GMPS darbuotojų veiksmus, neturi teisės bei įgaliojimų juos vertinti.
Papildomai nurodė, jog 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas ištirti greitosios pagalbos veiksmus, motyvuodamas, jog jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 67-6-15 nurodė, jog išnagrinėjus Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje esančius duomenis, nustatyta, kad medicinos pagalba pareiškėjui buvo suteikta, jis du kartus po apžiūros buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, abu kartus išleistas gydytis ambulatoriškai.
Pakartotinai į Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrių pareiškėjas kreipėsi 2018 m. balandžio 13 d., prašydamas nubausti greitosios pagalbos darbuotojus, kurie neatliko savo privalomo darbo saugoti piliečio sveikatą ir atlyginti jam padarytą žalą. Šiame skunde asmuo nurodo, jog GMPS darbuotojų veiksmai įžeidė jo garbę ir orumą, pažeidė teisę gauti būtinąją pagalbą, leido policijos darbuotojams toliau kankinti ir fiziškai žaloti pareiškėją. 2018 m. gegužės 11 d. atsakyme Nr. 67-6-25 į aukščiau nurodytą skundą atsakovas nurodė, jog išnagrinėjus darbuotojų paaiškinimus ir turimą medžiagą, aplinkybių dėl pagalbos nesuteikimo nenustatyta, taip pat rekomenduota kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atstovas paaiškino, kad 2018 m. sausio 13 d., 05,21 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas
kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), klubas ,,Bardakas". GMPS dispečeris kvietimo informaciją bandė tikslinti telefonu 8628 16079, bet greitąją pagalbą kviečiančiam asmeniui nepavyko 3 kartus prisiskambinti, todėl vykdami į iškvietimą, greitosios medicinos pagalbos brigados medikai vadovavosi tik Bendrojo pagalbos centro dispečerines perduota informacija, jog pagalba reikalinga 35 metų vyrui dėl konflikto ir kraujospūdžio. Atnykę nurodytu adresu greitosios medicinos pagalbos medikai pro automobilio langą matė policijos pareigūnus ir į policijos automobilį sodinamą vyriškį, bet jiems išlipus ir nespėjus išsiaiškinti, kam reikalinga pagalba, policijos automobilis nuvažiavo. Bare esantys teigė, kad medicinos pagalbos niekam nereikia.
Pažymėjo, jog pareiškėjas sausio 13 d. dar keletą kartų buvo kvietęs GMPS ekipažą. Medicininė pagalba jam buvo suteikta ir du kartus po apžiūros pareiškėjas buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, iš kur abu kartus išleistas gydytis ambulatoriškai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta nesuteikus skubios medicininės pagalbos, kurios akivaizdžiai reikėjo, nes pareiškėjas gulėjo ant žemės ir jam buvo plyšęs dešinio peties raištis. Kadangi Kauno miesto savivaldybė, kaip GMPS steigėja, netinkamai vertino medicinos pagalbos darbuotojų veiksmus, ji yra atsakinga už pareiškėjo patirtas kančias ir moralinę traumą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 13 d. naktiniame klube „Bardakas“ įvyko pareiškėjo konfliktas su klubo apsaugos darbuotojais, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai ir GMPS ekipažas. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog GMPS ekipažas prie naktinio klubo atvyko ir įėjo į klubą tuo metu, kai policijos pareigūnų automobilis, į kurį buvo įsodintas pareiškėjas, nuvažiavo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 13 d. dar du kartus buvo kvietęs GMPS ekipažą. Po apžiūros pareiškėjas buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, iš kur abu kartus išleistas gydytis ambulatoriškai.
2018 m. kovo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas ištirti greitosios pagalbos veiksmus sausio 13 d., motyvuodamas, jog jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 67-6-15 nurodė, jog išnagrinėjus GMPS esančius duomenis, nustatyta, kad medicinos pagalba pareiškėjui buvo suteikta, jis du kartus po apžiūros buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, abu kartus išleistas gydytis ambulatoriškai.
Pakartotinai į Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrių pareiškėjas kreipėsi 2018 m. balandžio 13 d., prašydamas nubausti greitosios pagalbos darbuotojus, kurie neatliko savo privalomo darbo saugoti piliečio sveikatą ir atlyginti jam padarytą žalą. Šiame skunde asmuo nurodo, jog GMPS darbuotojų veiksmai įžeidė jo garbę ir orumą, pažeidė teisę gauti būtinąją pagalbą, leido policijos darbuotojams toliau kankinti ir fiziškai žaloti pareiškėją. 2018 m. gegužės 11 d. atsakyme Nr. 67-6-25 į aukščiau nurodytą skundą atsakovas nurodė, jog išnagrinėjus darbuotojų paaiškinimus ir turimą medžiagą, aplinkybių dėl pagalbos nesuteikimo nenustatyta, taip pat rekomenduota kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Pažymėtina, jog GMPS yra Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kurios steigėja (savininkė) yra Kauno miesto savivaldybė ir kurios tikslas - stiprinti Lietuvos gyventojų sveikatą ir teikti kokybiškas sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, nurodytas įstaigos licencijoje. GMPS yra savarankiškas juridinis asmuo, kuriam vadovauja vienasmenis valdymo organas direktorius ir kurio funkcijas reglamentuoja 2016 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3222 patvirtinti įstatai.
Įstatų 26 punktas numato, jog vienintelis įstaigos dalininkas (savininkas) yra Savivaldybė, o įstatų 28 punkte nustatyta, jog įstaigos savininkas: 28.1. keičia Įstaigos įstatus; 28.2. priima sprendimą pakeisti Įstaigos buveinę; 28.3. nustato ar dalyvauja nustatant paslaugų, kurių kainų ir jų skaičiavimo metodikų nustatymas teisės aktais nepavestas kitiems subjektams, kainas ir jų skaičiavimo metodikas; 28.4. tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 28.5. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą; 28.6. priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo; 28.7. priima sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo; 28.8. priima sprendimą pertvarkyti Įstaigą; 28.9. priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą; 28.10. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti Įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas; 28.11. nustato Įstaigos vidaus kontrolės tvarką; 28.12. priima sprendimą dėl Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę; 28.13. priima sprendimą dėl Įstaigos tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve; 28.14. priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo; 28.15. tvirtina Įstaigos veiklos strategiją; 28.16. tvirtina Įstaigos valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą; 28.17. nustato Įstaigos veiklos vertinimo kriterijus; 28.18. nustato privalomas veiklos užduotis; 28.19. nustato Įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba paveda juos patvirtinti pačiai Įstaigai.
Įstaigos vadovo funkcijos apspręstos įstatų 30 punkte, o 31. 9 punkte nustatyta, jog įstaigos vadovas atsako už paslaugų kokybės užtikrinimo ir gerinimo veiklą, įskaitant ir vidaus medicininio audito veiklą.
Pagal šio teisės akto nuostatas GMPS savininko kompetencijai teisės aktais nėra pavesta vertinti GMPS suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, jų suteikimo ar nesuteikimo, tinkamo ar netinkamo gydymo, kaip ir nesuteikta teisė vertinti darbuotojų veiksmus, juos skatinti, skirti nuobaudas ir spręsti kitus darbo santykių klausimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, Kauno miesto savivaldybė nėra ir negali būti atsakinga nei už GMPS suteiktas/nesuteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nei už GMPS darbuotojų veiksmus, neturi teisės bei įgaliojimų juos vertinti.
Taip pat akcentuotina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius 2018 m. balandžio 10 d. atsakymas Nr. 67-6-15 ir 2018 m. gegužės 11 d. atsakymas Nr. 67-6-25 pagrįsti įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, t. y. administraciniai aktai atitinka esminius Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigoti veikti, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, o reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, nereiškiamas. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius neteisėtų viešojo administravimo subjekto pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, nėra pagrindo savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas. Tai įvertinus, kitų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.