- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 1-56-633/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- M. Š.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V. pagal Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. Š., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1981-12-20 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. Š. 2012-10-14 apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose šeimos namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus buitiniam ginčui, tyčia sudavė savo motinai V. Š. ranka į galvą, nuo ko ši galva trenkėsi į palangę bei koja į sofos-lovos korpusinę dalį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
FAKTINIAI DUOMENYS, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS
Kaltinamojo M. Š. kaltė byloje įrodyta nukentėjusios ir liudytojų parodymais, iš dalies ir jo paties parodymais, dokumentais.
1. Kaltinamasis M. Š. byloje kaltu neprisipažinęs, pareiškęs, jog smurto prieš mamą nevartojęs, tačiau pripažinęs, jog įvykio dieną buvo namuose, su L. R. ir V. N. kambaryje gėrė alų, mama buvusi virtuvėje. Su L. R. jiems susiruošus išeiti, jis dar buvo trumpam grįžęs vidun, matė virtuvėje motiną, tačiau jos nemušęs, konflikto nebuvę (b. l. 28-29, 36).
2. Nukentėjusioji V. Š. byloje yra paaiškinusi, kad įvykio dieną buvo namuose, kartu gyvenantis sūnus Marius su pažįstamais L. R. ir šio sugyventine V. N. kambaryje girtavo. Sūnui susiruošus išeiti, virtuvėje tarp jų kilo ginčas dėl V. N. pasilikimo bute, supykęs sūnus sudavė ranka jai į galvą, nuo smūgio ji prarado pusiausvyrą, krito ant sofos-lovos, galva atsitrenkė į palangę bei kojos blauzda į sofos-lovos apatinę dalį, susimušė, jautė fizinį skausmą (b. l. 9-11).
3. Liudytojas L. R. byloje patvirtinęs, jog įvykio dieną su kaltinamuoju ir savo sugyventine gėręs alų nukentėjusios bute, kai jiedu su kaltinamuoju susiruošė išvažiuoti, kaltinamasis trumpam iš lauko buvo sugrįžęs vidun, ten buvo likusi ir jo motina, kad ši buvo sumuštas, jis nežinojęs (b. l. 17).
4. Liudytoja V. N. byloje patvirtinusi, kad įvykio popietę gėrė alų su sugyventiniu L. R. ir kaltinamuoju šio motinos bute Kybartuose, po kurio laiko laukan išėjo abu vyrai, ji kiek vėliau, jai išeinant nukentėjusi skundėsi, kad ją sumušė sūnus Marius, kad kritusi ir susimušusi, kad galvoje, jos dešinėje pusėje virš smilkinio, yra „guzas“, jai dar davusi pačiupinėti, tačiau liudytoja pati sužalojimų galvoje neapčiuopusi (b. l. 18-20).
5. Liudytoja G. Š. paaiškinusi, jog įvykio dienos pavakary pas ją užėjusi mama V. Š. pasiskundė, kad ją sumušė sūnus, o jos pačios brolis, M. Š., mama teigė, kad šis jai sudavė ranka į galvą, ji praradusi pusiausvyrą ir kritusi, galvos dešine puse atsitrenkusi į palangę, o kojos blauzda – į sofos medinę dalį, susimušusi, jai skaudėję, galvoje virš dešinio smilkinio parodė „guzą“ (b. l. 22, 23).
6. Liudytoja Ž. T.-U. parodžiusi, kad ji, atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, atliko ir nukentėjusios asmens kūno apžiūrą, patvirtinusi, kad tikrai matė apžiūros protokole jos pačios užfiksuotas smurto žymes nukentėjusios galvoje ir blauzdoje, nukentėjusi tvirtino, kad prieš ją smurtavo būtent kaltinamasis (b. l. 24).
7. 2012-10-15 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad užpuolimas įvykęs nukentėjusios namuose (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, prie lauko pusės sienos stovi suskleista sofa-lova, jos apatinė konstrukcija kietos plokštės, virš sofos yra langas su taip pat kieta plokštės palange (b. l. 3-4).
8. 2012-10-15, 12.35-12.48 val. nukentėjusios V. Š. asmens apžiūra nustatyta, kad nukentėjusios pačios parodytoje galvos dešinės pusės plaukuotoje dalyje virš smilkinio srities stebimas nedidelis odos paviršiaus pakilimas-„guzas“, taip pat panašus odos pakilimas stebimas ir ant dešinės kojos blauzdos priekiniame paviršiuje išilgai kaulo linijai (b. l. 12-13).
9. 2012-10-15 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 926/12(09) nustatyta, kad įvykio metu nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusi, jeigu prieš ją buvo pavartotas kaltinime nurodytas smurtas, galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 7).
Nors apklausos ir akistatos su nukentėjusiąja protokoluose kaltinamasis M. Š. pareiškęs neprisipažįstantis kaltu, nes smurto prieš motiną nevartojęs, tačiau pranešus apie prokuroro ketinimą užbaigti procesą supaprastinta baudžiamojo įsakymo tvarka, pareiškęs sutinkantis tiek su tokia baigtimi, tiek su prokuroro siūloma bausme, ką teismas įvertina kaip iš esmės pareikštą kaltinimo pripažinimą. Be to, kaltinamojo anksčiau byloje pareikštą versiją, jog jis smurto prieš nukentėjusią nevartojęs, pakankamai ir patikimai paneigia visuma visų kitų aukščiau aptartų bylos faktinių duomenų, taip pat labai artimos giminystės su nukentėjusia ir viena pagrindinių liudytojų (G. Š.) aplinkybė, kuri reikšmingai didina šių asmenų parodymų patikimumą ir atvirkščiai iki minimumo sumažina kokio tai sąmoningo kaltinamojo apkalbėjimo tikimybę.
Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, išskyrus aukščiau jau įvertintą ir atmetamą kaip neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių kaltinamojo paaiškinimų dalį ikiteisminio tyrimo pradžioje, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie tarpusavyje neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl savo neblaivumo ir staigaus grynai buitinio konflikto, - veikiamas asmeninio pobūdžio paskatų, neviešoje privačioje erdvėje, mušdamas ir kt. smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo motinai nukentėjusiai V. Š..
Kaltinamojo M. Š. nusikalstama veika byloje yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė ir sumušė būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvą, nuo kurio ši dar ir krito bei trenkėsi į palangę ir sofą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgio sudavimas į galvą, – jautrią ir kartu svarbią nukentėjusios sveikatos požiūriu kūno vietą, taip pat dėl šio smūgio sekęs jos atsitrenkimas galva į kietus palangės bei koja į sofos-lovos karkaso paviršius, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas šiais veiksmais, aiškinamos teisės normos prasme turi būti laikoma mušimu. Ketvirta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje, privačioje šeimos gyvenamo būsto erdvėje, kitų pašalinių be šeimos narių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju vieša tvarka sutrikdyta nebuvo.
Spręsdamas, kokios rūšies ir dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijoje, kadangi smurtinių veiksmų skaičius buvo minimalus (vos vienas), užpuolimui papildomi įrankiai, priemonės naudoti nebuvo, smurto sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat buvo minimalios – sukeltas fizinis skausmas (išorinių kūno sužalojimų, sveikatos sutrikdymo, kitokio susargdinimo konstatuota nebuvo).
Nuspręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas atsižvelgia ir į dar patenkinamą kaltinamojo asmenybę : jis anksčiau teismo teisiamas nebuvo, nusikalto pirmąjį kartą, nors bylos duomenys duoda pagrindo pagrįstai manyti, jog panašiomis aplinkybėmis prieš motiną smurtauta buvo nebe pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltinamasis yra darbingas, iš Darbo biržos tvarkomų bedarbių registracijos sąrašų yra pašalintas laikinai. Pastarosios aplinkybės mažina kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį ir lengvina jo teisinę padėtį traukiant baudžiamojon atsakomybėn, bei turi tiesioginės ir esminės reikšmės nustatant jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio, kas, kaip rodo bylos duomenys (nukentėjusios ir liudytojos G. Š. paaiškinimai, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai), turėjo lemiamos ir tiesioginės įtakos jo staigiai tyčiai nusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Lietuvos Respublikos BK 55 str. 1 d. nustatyta, jog asmeniui teisiamam pirmą kartą už nesunkų kad ir tyčinį nusikaltimą teismo paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, be to, nusikalsta buvo privačioje erdvėje, tokio veikimo paskatos ir motyvai buvo grynai buitinio asmeninio pobūdžio ir platesnio visuomenės narių rato interesai tiesiogiai pažeisti nebuvo, pati veika baudžiamojo įstatymo bendra tvarka yra priskirta privačių bylų kategorijai, o kuomet pradėjus bylą privataus kaltinimo procesu nukentėjęs asmuo su kaltininku susitaiko, procesas, jeigu dėl jo kaip šiuo atveju nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas, privalo būti nutraukiamas. Visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad šiuo atveju nukrypti nuo bendrosios taisyklės pagrindo nėra, kaltinamajam skirtina su laisvės jam atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, teismas sprendžia skirti prokuroro prašomą viešų darbų bausmę kaip pakankamą bausmės tikslams pasiekti.
Bausmės dydis kaltinamajam nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijos vidurkis, t.y. šiuo atveju prokuroro prašomo dydžio, - 4 mėn. po 20 val. Teismas sprendžia, kad tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimu siekiamus tikslus bei teisingumo principą, bausmė bus pakankamai adekvati nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumui.
Į skiriamą bausmę įskaitytas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas 1 paros laikas nuo 2012-10-15 iki 2012-10-16 už 6 valandas skiriamos viešų darbų bausmės (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d.).
Kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti jam mažesnę nei tiesiogiai nustatyta baudžiamojo įstatymo dispozicijoje bausmę teismas juridinių pagrindų šioje byloje nenustatė.
Kaltinamajam M. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemones faktinio pagrindo taip pat nenustatyta.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kartu su taikomomis smurtą patyrusios asmens apsaugos užtikrinimo priemonėmis paliktina galioti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, - jos panaikintinos.
Daiktinių įrodymų, civilinių ieškinių, proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str.str., teismas
nusprendė:
M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant jį neatlyginti kiekvieną mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų dirbti visuomenės labui.
Į skiriamą bausmę įskaityti M. Š. laikiname sulaikyme išbūtą 1 paros laiką nuo 2012-10-15 iki 2012-10-16 už 6 valandas jam skiriamos viešų darbų bausmės.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kartu su taikomomis smurtą patyrusios asmens apsaugos užtikrinimo priemonėmis, palikti galioti, o šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, - jas abi panaikinti.
Kaltinamasis M. Š., nesutikdamas su bausmės jam paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.