Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos (šved. Kriminalvården) prašymą dėl 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo (šved. Hovrätten över Västra Sverige) nuosprendžio, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiui A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, pripažinimo ir likusios bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba, vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – ir Tarybos Pamatinis Sprendimas 2008/909/TVR), pateikė dokumentus dėl 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. V. atžvilgiu pripažinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos kalėjimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat 7 straipsnio 1 dalimi, persiuntė Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktus dokumentus Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 1-2).

Elektroniniais pranešimai nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras informuoti apie Vilniaus miesto apylinkės teisme gautą Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą, teisę pateikti atsiliepimus, bylos nagrinėjimo datą ir laiką (b. l. 76-92).

2024 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Danutos Cytovič atsiliepimas, kuriame prašoma atsisakyti pripažinti 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendį, priimtą byloje Nr. 3415-24, dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo Lietuvos Respublikos piliečiui A. V.. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad A. V. iki šiol jau atliko 158 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant kardomąją priemonę – suėmimą, bei 41 dieną atliekant paskirtą bausmę, t. y. A. V. bendrai jau atliko 199 dienas iš jam paskirto laisvės atėmimo bausmės termino. Be to, A. V. iki šiol yra laisvės atėmimo vietoje, todėl yra pagrindas teigti, kad jo bendras atliktas laisvės atėmimo terminas dabartiniu metu (2024 m. spalio 31 d.) sudaro 285 dienų. Tai reiškia, kad Švedijos kalėjime A. V. atliko jau beveik pusę laisvės atėmimo bausmės. Advokatė taip pat prašo atsižvelgti į A. V. nuomonę. Jis nesutiko būti perduotas į Lietuvą toliau atlikinėti laisvės atėmimo bausmės, nes daug metų gyvena Švedijoje; kalėjimų sąlygos Lietuvoje yra blogos, taip pat skiriasi lygtinio paleidimo į laisvę tvarka, o tai jam bus ne į naudą. Byloje esantis 2024 m. liepos 15 d. dokumentas su A. V. parašu liudija apie tai, kad jo nuomone buvo užfiksuota, bet aukščiau minėtas dokumento turinys nėra tinkamai išvertas į lietuvių kalbą, o tai trukdo atitinkamai ji analizuoti, bei daryti išvadas. Be to, atsiliepime prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad 2024 m. balandžio 24 d. Švedijos Gioteborgo apylinkės teismo, o taip pat 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendis nėra tinkamai išverstas į lietuvių kalbą. Advokatės nuomone, nagrinėjant klausimą, dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžio pripažinimo, būtina kruopščiau susipažinti su visais aukščiau minėtų Švedijos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių motyvais ir argumentais. Atsižvelgiant į tai būtina prašyti pateikti vertimus, nes kitokiu atveju sutinkamai su Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, būtų pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendį (b. l. 99-101).

2024 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į A. V. gynėjos advokatės Danutos Cytovič atsiliepimo motyvus ir Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 2 dalį, pateikė Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai prašymą pateikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių, kuriais A. V. buvo pripažintas kaltu padaręs minėtus nusikaltimus ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vertimus į lietuvių kalbą (b. l. 103-105).

2025 m. sausio 9 d. Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba atsakė į 2024 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo siųstą prašymą dėl papildomų duomenų pateikimo ir atsiuntė 2024 m. balandžio 24 d. Švedijos Gioteborgo apylinkės teismo ir 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos Apeliacinis Teismas nuosprendžius išverstus į lietuvių kalbą (b. l. 107-138).

Elektriniais pranešimai nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras informuoti apie Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktus nuosprendžių vertimus bei bylos nagrinėjimo datą ir laiką (b. l. 144-149).

2024 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Danutos Cytovič papildomas atsiliepimas, kuriame prašoma atsisakyti pripažinti 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendį, priimtą byloje Nr. 3415-24, dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo Lietuvos Respublikos piliečiui A. V.. Be pirmiau išdėstytų argumentų, atsiliepime prašoma atsižvelgti į Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatas. Kaip seka iš 2024 m. pateiktos į bylą Lietuvos kalėjimų tarnybos informacijos „Dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo“ Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos nesikreipė dėl atitinkamų, įstatyme nurodytų konsultacijų piliečio A. V. atžvilgiu, taip pat iš Lietuvos kalėjimų tarnybos informacijos seka, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba savo iniciatyva irgi nedarė jokių pastangų, kad įvertinti šią situaciją, t. y. ar perduotam iš Švedijos į Lietuvą A. V. tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui Lietuvos Respublikoje jam bus sudarytos palankesnės sąlygos socialinei reabilitacijai. Be to, atsiliepime pažymima, kad A. V. neturi jokių socialinių, šeimos, ekonominių ir kitų svarbių ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika ir sudarančių palankias sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Todėl teismui pateiktame atsiliepime prašoma pripažinti, kad A. V. paskirtos bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 139-143).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba, vadovaujantis Tarybos Pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR nuostatomis, pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybai prašymą dėl nuteistajam A. V. 2025 m. birželio 25 d. priimto Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje (b. l. 5). Kartu su prašymu pateiktas Tarybos Pamatiniame Sprendime 2008/909/TVR nustatytos formos liudijimas ir Švedijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti nuosprendžiai (b. l. 17-33, 36-52, 13-16, 56-73, 6-9). 2024 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba minėtą prašymą, o taip pat jame pridėtus dokumentus persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaujantis Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 1 dalimi (b. l. 1-2).

Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 4 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatyta, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįsta: 1) nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas; 2) jeigu nuteistasis atlieka bausmę Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietų įstaigoje, – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas; 3) jeigu pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo pagal šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką, – Vilniaus miesto apylinkės teismas. Įvertinęs tai, kad nuteistasis A. V. iki jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo gyveno Švedijoje, o šiuo metu ten pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, kad pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išnagrinėjęs aukščiau minėtus nuosprendžius, teismas nustatė, kad nuteistasis A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Švedijos baudžiamojo kodekso 3 skyriaus 5 straipsnyje (sveikatos sutrikdymas) ir 4 skyriaus 5 straipsnio 1 dalyje (neteisėti grasinimai). Teismui pateiktame liudijime nurodoma, kad nuteistajam A. V. paskirtos bausmės bendras terminas sudaro 645 dienas – 1 metai 6 mėnesiai už 2024 m. sausio 21 d. įvykdytus nusikaltimus ir 100 dienų už lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pabaiga numatyta 2025 m. spalio 26 d.

Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Anksčiau A. V. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau išvyko gyventi į Švedijos Karalystę (b. l. 3-4); gyveno (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 24 d. Švedijos Gioteborgo apylinkės teismas, byloje Nr. B 1162-24, priėmė nuosprendį, kuriuo, be kita ko, nusprendė deportuoti A. V. iš Švedijos Karalystės taikant 10 metų draudimą atvykti į šalį. 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinis teismas, byloje Nr. B 3415-24, priėmė nuosprendį, kuriuo paliko galioti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sąlygos.

Pažymėtina, kad Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose nustatyti atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pagrindai. Įvertinęs įstatyme nustatytus pagrindus ir byloje surinktais duomenimis nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo nepripažinti A. V. atžvilgiu priimtą nuosprendį.

Įvertinęs nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Danutos Cytovič atsiliepimų motyvus, teismas priėjo išvados, kad jie yra nepagrįsti, todėl nesudaro pagrindo netenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo. Nors nutarties priėmimo dieną nuteistasis A. V. jau atliko daugiau nei pusę bausmės, t. y. 382 laisvės atėmimo dienas iš jam numatytų 645 dienų, Įstatymo „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai. Iš esmės analogiška nuostata numatyta Tarybos Pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR 9 straipsnio 1 dalies h punkte.

Teismas taip pat atmeta argumentus susijusius su tuo, kad nuteistasis A. V. daug metų gyvena Švedijoje, kur turi darbą ir pažįstamus, kadangi pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius jis privalo būti deportuotas, o grįžti į Švediją galės tik po 10 metų. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 24 d. Gioteborgo apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis A. V. niekada nėra registravęsis Migracijos tarnyboje, todėl nėra jokių duomenų apie jo buvimą Švedijoje. Pagal nuteistojo A. V. parodymus, jis turi Švedijoje pažįstamų, bet šeimos nesusikūrė. Turi dukrą, tačiau su ja jokių ryšių nepalaiko, todėl nežino kur ji šiuo metu yra. Anksčiau jis teistas net 7 kartus (b. l. 126-127).

Be to, nuteistasis A. V. teigia, kad įkalintų asmenų išlaikymo sąlygos Lietuvoje yra blogos, taip pat skiriasi lygtinio paleidimo sąlygos, tačiau, teismo vertinimu, šie argumentai netenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo yra deklaratyvūs. Atsiliepime nenurodyta jokių konkrečių nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatytų įkalinimo sąlygų standartų neatitikimų Lietuvoje bei lygtinio paleidimo tvarkos skirtumų.

Papildomai pateiktame nuteistojo A. V. advokatės Danutos Cytovič atsiliepime taip pat pažymima, kad Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba bei Lietuvos kalėjimų tarnyba nesikreipė dėl atitinkamų konsultacijų tam, kad įvertinti ar perduotam iš Švedijos į Lietuvą nuteistajam A. V. bus sudarytos palankesnės sąlygos socialinei reabilitacijai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Tarybos Pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR preambulės 8 pastraipoje nustatyta, kad sprendimą išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos turi pasikonsultuoti, o vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija – duoti sutikimą, 4 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktame liudijime nurodoma, kad nuteistasis A. V. bus išduotas valstybei narei, kurios pilietis yra jis yra, tačiau joje negyvena ir į kurią jis bus deportuotas, panaikinus jam skirtos bausmės vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teismo arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą vadovaujantis nuosprendžiu (b. l. 42), t. y. Tarybos Pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR 4 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu. Taigi, konsultacijos šiuo atveju nebuvo privalomos.

Įstatyme „Dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) už atitinkamą veiką.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Švedijos baudžiamojo kodekso 3 skyriaus 5 straipsnyje (2 veikos) ir 4 skyriaus 5 straipsnio 1 dalyje. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad A. V. peiliu dūrė M. O. į kojas, smūgiavo į jo galvą bei kūną, taip pat jį prispaudė durimis. Be to, A. V. laikė peilį prie A. K. J. kaklo ir peiliu įpjovė jai kaklą, o taip pat smūgiavo jai į veidą ir spardė jos kūną (b. l. 43). Paminėtina, kad 2024 m. balandžio 24 d. Gioteborgo apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog nukentėjusiesiems padaryti sveikatos sutrikdymai yra vidutinio sunkumo (b. l. 124-125). Teismo vertinimu, tokie nuteistojo A. V. veiksmai, remiantis nusistovėjusia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, būtų kvalifikuoti tik pagal vieną Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Nors grasinimai peiliu nukentėjusiajai A. K. J. atitinka savarankišką nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėtį, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas ją apima, nes šio straipsnio sudėtis apima ne tik fizinio, bet ir psichinio smurto panaudojimą, o BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija (šalutinė sudėtis) yra švelnesnė. Manytina, kad nuteistajam paskirta galutinė 645 dienų laisvės atėmimo bausmė yra suderintina su BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta sankcija, nes neviršija jos maksimalios ribos, todėl 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė vykdytina Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“,

nutaria:

Tenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą.

Pripažinti ir vykdyti 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendį, priimta byloje Nr. B 3415-24, Lietuvos Respublikoje.

A. V. 2024 m. birželio 25 d. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą 645 (šešių šimtų keturiasdešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir palikti paskirtą 645 (šešių šimtų keturiasdešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. V. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, o būtent: 199 dienų (158 dienas – taikant suėjimą; 41 dieną – atliekant paskirtą bausmę) ir nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki A. V. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti prokuratūrai, Lietuvos kalėjimų tarnybai, nuteistajam ir nuteistojo gynėjui.

Nutarties vertimą į anglų kalbą išsiųsti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.