Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. kovo 13 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės saugumo departamentas 2000 m. vasario 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. L. , kuriame nurodyta, kad D. L. , pagamindama leidinį „2000 m. lietuvio kalendorius“, kurstantį nacionalinę nesantaiką, jį laikydama ir platindama, įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹² straipsnio 1 dalyje (VSD byla 1 t., b. l. 1-3).

II.

III.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas, laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas, pateikė siūlymą įvertinti, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

2009 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į minėtą Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, atnaujino procesą D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

D. L. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 214¹² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už spaudinių, vaizdo, garso ar kitokios produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą ar laikymą turint tikslą platinti, taip pat platinimą arba viešą demonstravimą. Valstybės saugumo departamento 2000 m. vasario 14 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (VSD byla, t. I, b. l. 1-3) nurodyta, jog D. L. savo namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 1999 m. rugpjūčio mėn. parengė ir paruošė spaudinio – „2000 lietuvio kalendorius“ maketą, pati asmeniškai parašydama minėto kalendoriaus komentarus ir tekstus, panaudodama išsireiškimus ir teksto teiginius, kuriems būdinga kraštutinio nacionalizmo ideologija, antisemitinė frazeologija, istorijos faktus ir įvykius vertindama vienpusiškai, antisemitiškai, juos interpretuodama, formuodama neigiamą ir priešišką nusiteikimą lenkų ir žydų tautinių mažumų atžvilgiu. To pasėkoje, minėto leidinio komentarai pateikiami, kaip atmetantys pilietinės Lietuvos visuomenės integracijos idėją, skatinantys tautinę nesantaiką, ksenofobijas bei teritorines pretenzijas, tuo šiuo leidiniu propaguodama nacionalinę nesantaiką. Protokole nurodyta, jog buvo pagaminta 3000 šio leidinio egzempliorių, iš kurių 588 egzemplioriai išplatinti per knygomis prekiaujančias įmones. Protokole taip pat nurodoma, jog šiame spaudinyje publikuojami nacionalinę nesantaiką kurstantys teiginiai sukėlė neigiamus dalies visuomenės ir netgi užsienio valstybių oficialių institucijų vertinimus.

Bylą nagrinėję teismai pripažino D. L. kalta, padarius ATPK 214¹² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismai šalia kitų byloje surinktų įrodymų rėmėsi ir Vilniaus universiteto atitinkamų mokslo sričių mokslininkų atliktos ekspertizės išvadomis (t. II, b. l. 74, 75, 80-81). Apeliaciniame skunde atsakomybėn traukiama D. L. be kitų argumentų buvo nurodžiusi aplinkybę, kad jai nebuvo suteikta galimybė apklausti liudytojais ekspertus. Pasak apeliantės, ekspertų pateiktose išvadose yra esminių prieštaravimų. Tačiau, nors ji ir buvo pateikusi teismui prašymą apklausti šiuos ekspertus teismo posėdyje, nei viename posėdyje ekspertai nedalyvavo. Tuo buvo pažeistos procesinės teisės normos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalyje yra numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tame tarpe ir teisė duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Ekspertų išvados yra viena iš įrodymų rūšių (ATPK 256 str.). ATPK 277 straipsnio 1 dalis numato galimybę, kviesti ekspertus į teismo posėdį, kai reikalinga paaiškinti pateiktą ekspertizės aktą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnio 2 dalyje (tiek redakcija, galiojusi bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tiek dabartinė įstatymo redakcija) yra numatyta proceso šalių teisė dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų <...> ekspertams. Tokią teisę atsakomybėn traukiamam asmeniui iš esmės garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, kuriame nurodoma, jog „kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: <...> kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad paprastai visi įrodymai turi būti pateikti viešame posėdyje dalyvaujant kaltinamajam, kad būtų užtikrintas rungimosi principas (Van Mechelen ir kiti prieš Nyderlandus, 1997 m. balandžio 23 d. sprendimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, ikiteisminio etapo metu gautos informacijos, kaip įrodymų, naudojimas pats savaime nepažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto ir 1 dalies, jei gynybos teisės nepažeistos. Paprastai šios teisės reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta adekvati ir reali galimybė ginčyti ir apklausti kaltinimo liudytoją arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėliau (pvz., Isgro prieš Italiją, 1991 m. vasario 19 d. sprendimas, Ludi prieš Šveicariją, 1992 m. birželio 15 d. sprendimas). Taip pat Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte kalbama apie liudytojus, vis tik 3 dalyje numatytos garantijos yra, inter alia, 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisingo teismo sąvokos sudedamieji elementai. Todėl nagrinėjamuoju atveju, pareiškėja, manydama, kad įrodymai yra prieštaringi, turėjo teisę prašyti apklausti ekspertus, kad šie paaiškintų savo teiginius. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei ikiteisminiame etape, nei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja neturėjo galimybės apklausti ekspertų, kurių išvadose buvo tam tikrų neatitikimų, kad jų patikimumas būtų kruopščiai patikrintas arba kad sukeltų kokių nors abejonių dėl ekspertų išvadų. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nustatant pareiškėjos kaltę buvo remiamasi ekspertų išvadomis, netenkinant pareiškėjos prašymo apklausti ekspertus (t. II., 119), tam tikra apimtimi buvo apribota pareiškėjos teisė į teisingą teismą (Konvencijos 6 str. 1 d.), ką konstatavo ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad teismai nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neapklausdami išvadas rašiusių ekspertų teismo posėdyje, kai buvo pareikštas toks prašymas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. kovo 13 d. nutarimą D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.