Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Be to, kaltinamasis V. B. apie 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, sutaręs, kad G. I., gim. (duomenys neskelbtini), dirbs jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, pasinaudodamas G. I. nepilnametyste, artimo ryšio su tėvais nebuvimu, taip pat priklausomumu dėl G. I. darbo bei gyvenimo pas V. B., nuo apie 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki apie 2019 m. liepos mėnesio gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vulgariais veiksmais, pasiūlymais – reikalavimu būnant namuose nedėvėti liemenėlės, miegoti nuogai, apsikabindamas, prašymais su juo pasibučiuoti, apie 20 kartų bučiavimu į lūpas, žandus, apie 10 kartų lytinių organų lietimu, sistemingais siūlymais su juo turėti lytinių santykių, ateiti pas jį į lovą – priekabiavo prie G. I..

Kaltinamasis V. B. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino, parodymus davė po visų byloje esančių įrodymų ištyrimo ir parodė, kad ši byla jį pritrenkė ir smarkiai paveikė tiek jį, tiek jo šeimą, tiek artimus draugus ir dabar turi stovėti teisme ir aiškinti tai, ko nėra nepadaręs. Jie su žmona V., nuo pat santuokos pradžios, turėjo tokias pažiūras iš savo tėvų, kad žmonėms reikia padėti, pagelbėti, nes jų tėvai sunkiai dirbo ir juos išmokė sunkiai dirbti, todėl visiems aplinkui sunkiai dirbantiems žmonėms stengėsi padėti. (duomenys neskelbtini) abu pradirbo apie trisdešimt metų, jokių skundų, jokių baudų neturėjo, tiktai gaudavo pagyrimus. Kadangi darbai (duomenys neskelbtini) buvo gana įtempti, kūrėsi savo buitį – statėsi namą, norėjo ir daržą turėti, ir kiemą, tai ieškodavo, ką pasisamdyti, kas padėtų. Tai tokiais buitiniais darbais rūpinosi V., o jis užsiėminėjo statybos darbais ir į tuos V. reikalus nesikišdavo. Taip daug metų atgal V. susirado M. B., norinčią dirbti, paravėti. V. liepė ją atvežti, kad galėtų parodyti jai darbus ir paaiškinti, ką jai reikės dirbti ir kad gerai jai atsilygins. Pamena, kad jis nevažiavo, o M. B. atvežė jos tėvai. M. kažkiek pradirbo pas juos, bet per tą laiką buvo su ja tokių klaustukų. Po kiek laiko V. pasakė, kad parvežtų M. B. namo, nes sumažėjo darbų ir jos nebereikia. Vėliau iš sūnaus A. jis sužinojo, kad namuose buvo konfliktas, apie kurį V. jam nepasakojo, kad M., paklausta „kaip tavo vaikas“, nes ji turi neįgalų vaiką, ji susinervavo ir į V. metė gėlių vazoną. Po kurio laiko, V. pasakė, kad M. prirodė jai savo seserį L. B., kurią paprašė nuvažiuoti ir parvežti į namus. Tai jis atvežė L. B., su kuria dėl atlyginimo ir viso kito susitarė V. Ji pradirbo tik kokias tris savaites. Pamena, kaip vieną kartą V., pasišaukusi jį prie virtuvės lango, liepė pasižiūrėti į L. nuravėtą braškų lysvę ir pasakė, kad šešiolikos metų mergina nesugeba net daržo nuravėti ir liepė daugiau jos nebevežti. Kada jis L. pasakė, kad ją parveš namo, ji supyko, buvo nepatenkinta. Prieš tai V. jo prašė kokio nors seno telefono, kurį duotų L., kadangi jos telefonas blogai veikia, o V. reikia su ja kontaktuoti dėl darbo. Telefono jis paprašė R. P., kuris telefoną davė ir tą telefoną jis atidavė L. Kada L. parvežė namo, V. liepė iš jos atsiimti tą telefoną, kadangi reikės atiduoti R. P.. Tą telefoną atsiėmė, parvežęs L. namo. L. tėvas apgailestavo, kad susipyko dėl kokio tai telefono, ir norėjo, kad L. dar dirbtų. Buvo toks pokalbis su juo, bet jokio piktumo nebuvo. Po kokių penkių ar šešių mėnesių, kada parvežė L. namo, skambino jam L. tėvas, kad nori atvažiuoti su L. pas jį pasikalbėti. B. atvažiavo su L. ir L. broliu A. Tuo metu jam patalkininkauti buvo atvykusi D. G., kurios paprašė, kad paruoštų sumuštinių svečiams. Atvažiavusi L. jo paklausė, ar nebūtų kokio darbo. Atsakė, kad V. mirusi ir, kad su darbais pats susitvarko. Pastebėjo, kad ji buvo dėl to nusivylusi. Po kurio laiko, kai per televiziją paviešino, kad jis neva priekabiavo, praėjus keletui dienų, jam paskambino L. ir paklausė, ar nenori su ja susitarti ir sumokėti jai. Jis labai supyko, ištrynė bei užblokavo L. telefono numerį. Dėl „susimokėjimo“ taip pat jam skambino ir M., kuri sakė, kad „susimokėk ir viskas pasibaigs“. Buvo toks pinigų reikalavimas. Vieną kartą, kada parvežė L. namo, jam kalbantis su G. B., priėjo L. ir M. sesuo M., kuri jo paprašė pavažiuoti mašina. Jis liepė atsiklausti tėvų. Ji atsiklausė ir tėvai jai leido. Jos paklausus, ar moka vairuoti, atsakė, kad nemoka. Kai ji atsisėdo už vairo, liepė prisisegti diržą ir parodė jai kokį pedalą paspausti, įjungė pavarą ir ranka prilaikydamas vairą pradėjo važiuoti. Iš lėto apvažiavo kelis kaimo namus be jokio sustojimo ir grįžo į kiemą. Išlipdama iš automobilio ji jo paprašė duoti penkis eurus. Jis pasakė „iš kur tu čia tokia paprašaika“ ir pinigų nedavė. Supykusi ji nuėjo į kambarį. Jos tėvai buvo kieme ir viską matė. B. pasakius, kad M. prašinėja pinigų, jis tik pečiais patraukė ir nieko neatsakė. Vėliau, kada kalbėjosi su G. B., jis sakė, kad M. pyksta, nes tada nedavė pinigų ledams. M. jis matė tik tą vieną kartą, daugiau nėra su ja susidūręs, kontaktavęs ar kalbėjęs. Po kurio laiko, prisikaupus darbų, skambino savo pažįstamai D. G., kurios paprašė atvažiuoti ir patalkininkauti. Ji atsisakė, nes slaugė savo mamą. D. paprašė, kad ji surastų tą, kur kažkada buvo sukontaktavusi – D. G.. D. sutiko atvažiuoti pas jį. Atvažiavusi ji paskambino D. G., kad ši atvažiuotų pasikalbėti dėl darbo. Atvažiavo G. mama, ji pati, o jas atvežė kažkoks vyras. Virtuvėje, apie penkiolika minučių, kalbėjosi dėl darbo. Pastebėjo, kad pokalbyje D. G. nedalyvavo, tik žiūrėjo nuleidusi galvą į grindis. Jis visą laiką kalbėjosi su jos mama. Visą pokalbį girdėjo D. G. mama sakė, kad jos duktė D. yra „prisidirbusi“ kaime, ji norinti ją išvežti kitur, kad dirbtų, kad gyveno su Ž. G., su kuriuo turėjo santykius, kad G. buvo narkomanas, kad susipykusi su G. D. bandė nusižudyti. Ir jos išvažiavo namo. Po kelių savaičių vėl skambino D., kad atvažiuotų, kad reikia atsivežti D., kad ji patalkininkautų prie namo, kad D. aprodytų D. visus darbus. D. atvažiavo ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parsivežti D. Prisimena, kad išleidžiant, D. mama jai į mašiną prikrovė pakais cigarečių. Parvažiavome vakare apie aštuonioliktą valandą. Klausinėjo D., kaip jai sekasi su darbais, ar ji žino apie chemijos priemones, ar žino, kaip jomis naudoti ir pan. Sunku buvo iš jos ištraukti žodį, bet ji pasakė, kad tokių darbų nedirbusi ir kaime tik akmenis rinkusi. Išgirdęs tai, jis pasigailėjo, kad ją atsivežė ir pasakė, kad ryte parveš namo. Ji susinervavusi išlėkė į kiemą parūkyti. D. jai parodė, kur ji galės permiegoti iki ryto. Jis su D. bendravo gal tik kokį pusvalandį, su ja daugiau kalbėjosi D. Ryte pusryčiaujant pastebėjo, kad D. nekontaktuoja. Jis išėjo į garažą paruošti mašinos kelionei, kai po kurio laiko į kiemą išėjusi D. pasakė, kad jos atvažiuos pasiimti mama. Atvažiavusi mama įėjo į kiemą ir abi, nieko jam nesakiusios, išėjo. Matė, kad abi buvo nepatenkintos ir išvažiavo, net neatsisveikinusios. Po to išvažiavimo daugiau niekada D. nebematė, su ja nekontaktavo. Prieš keturis ar penkis mėnesius gavo į „Facebook“ paskyrą kvietimą draugauti. Bet prieš tai nori pasakyti, kai L. skambino ir prašė pinigų, jis iš karto pasakė advokatui, kuris jam sakė, kad reikėjo užsirašyti telefono numerį ir užfiksuoti, kad turėti reketavimo, šantažo faktą. Bet jis nesusiprato taip pasielgti. Kada gavo kvietimą draugauti, tada tai atsiminė. Kvietimą draugauti per „Facebook“ atsiuntė kažkokia visiškai nepažįstama moteris iš (duomenys neskelbtini). Matė, kad ji yra „Facebook“ drauguose su L., M. ir M. B.. Suprato, kad ji bus iš šito rato. Priėmė ją į draugus ir kažką su ja rašinėjosi. Po kurio laiko ji jam atsiuntė į „Facebook“ žinutę, kad jis yra prievartautojas, kad susimokėtų jai du tūkstančius eurų, ir kad tada ji neis į policiją. Jai parašė, kad priduos ją policijai už šantažą. Viso šio susirašinėjimo kopiją pasidarė, kaip įrodymą. Todėl dabar daro išvadą, kad čia yra ratas šitų seserų, kad viena kitai prirodinėja, viena su kita kalbasi ir tariasi, kad reikia jį kažkaip kaltinti. Panašu, kad jų tikslas yra gauti pinigų. Jis nieko blogo nepadarė, norėjo gero – tik duoti darbo. Jei būtų V. gyva, pasakytų, kaip su jomis bendravo, kaip atsilygindavo, kaip jas susirasdavo. Jis pats, tik padedant D., pasikvietė D. G..

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis V. B. parodė, kad perskaičius prokuroro kaltinimą, kur kalbama, kad siūlė lytinius santykius, kad bandė paliesti trisdešimt - keturiasdešimt kartų, bet nežino nei datos, nei laiko, net metų laiko nežino, o trisdešimt - keturiasdešimt kartų žino, jam „plaukai pasišiaušė“. Kaltinimai, kad siūlė kokius tai santykius, kad bandė paliesti yra gryna nesąmonė. Nėra nieko blogo padaręs, nebuvo jokių ketinimų ar siekimo pasitenkinti. Koks gali būti siekimas pasitenkinti, kai jam dabar septyniasdešimt trys metai. O jų svajonės, jų fantazijos, kaip ir D. G. fantazija - „bandė nusižudyti“. Kaltinimas dedamas jam, bet pasižiūrėjus į tai, kaip liudijo jos mama, kad D. G., prieš jam atvykstant, turėjo lytinius santykius, gyveno su narkomanu, bandė žudytis, po to atvyko pas jį darbintis, po to, spalio mėnesį susirado draugą, lapkričio mėnesį kreipėsi į medikus, kad nemiega ir rezultatas suvedamas kažkodėl į jį. Be to, jai yra pripažįstama silpnaprotystė, tai argi dabar gali jį tampyti dėl jos tokių fantazijų. Visiškai nesutinka su kaltinimu, nėra to padaręs ir nepripažįsta.

Dar nepaminėjo D. draugės G. I.. Kaip ir minėjo, jie turėjo tą gailestį žmonėms. D. G. yra iš vaikų namų. Kada ji norėjo įsidarbinti, atvyko su savo globėja ir pasisakė, kad ji yra iš vaikų namų. Pasakė, kad jai padės, priims ją dirbti. Bet tik vėliau išaiškėjo, kad ji tenorėjo padirbti mėnesį, nes reikėjo prižiūrėti sergančią mamą-globėją. Vėliau ji visada sutikdavo jo paprašyta atvažiuoti ir padėti. Jai patikdavo čia, patikdavo namuose pabūti ir patalkininkauti. Po kiek laiko D. pasakė, kad turi draugę iš vaikų namų, kuri yra pakliuvusi į bėdą, mama ją gaudo, policija ją gaudo, su ja visokie negeri dalykai darosi. Paprašė jo, kad leistų tai jos draugei atvažiuoti čia, pabūti kartu su ja, patalkininkauti. Jis leido. Skambino ir tos draugės mama, prašė, kad pagelbėtų. Sutiko, nes yra darbų namuose ir paravėti yra ką. Bet pasirodo, kad ta jos draugė netvarkinga, nieko neišmokinta, nesiprausianti, nepersirengianti. Tai D. jai aiškino, ją mokino, jos ten pykosi dėl to. Su D. jie matė, kad ji „Facebook“ paskyroje siuntinėja savo nuogos nuotraukas, kuriose matosi ir jo namų sienos. Kai D. jam tai parodė, išvijo ją lauk. Ne kartą ji buvo prisigėrusi. D. ji buvo sakiusi, kad jeigu ją išvarys, tai ji žinos, kaip jam atkeršyti. Po kurio laiko ji atsiprašė ir jis jai leido vėl sugrįžti, nes ir D. to prašė. Jos mama, kaip ir teisme liudijo, dažnai atvažiuodavo pas jį, sakė, kad dukra yra patenkinta ir nori čia būti. Po kurio laiko jie su D. pasakė, kad ją išsivežtų ir jos abi su mama išvažiavo. Daugiau su ja kontaktuoti jam neteko, o D. su ja, kadangi vaikystės draugės, tai tą ryšį palaiko ir dabar. Tas noras padėti dabar atsisuko prieš jį. Jis niekuo nenusikalto, jokių kėslų neturėjo, jokios prievartos nenaudojo, jokių minčių, jokios nusikalstamos veikos tikrai nedarė.

Kiek jis girdėjo M. B. ir L. B. liudijimus, tai kad jis priekabiavo ar ką nors darė, ar kas matė, ar kas girdėjo, tai nieko nepasakė. Jos patvirtino, kad nė viena dukra ar sesuo nesiskundė, kad kas nors buvo negerai. Kodėl L., po šešių mėnesių, atvažiuoja ir prašosi kokio darbelio, jeigu jau buvo priekabiauta, ko ji su tėvu vėl važiuoja ir prašosi dirbti arba M., kuri atvažinėjo daug kartų, netvirtina, kad jai kažkas nepatiko, bet tvirtina, kad jį nuogą matydavo. Tai ko ji vis važinėja savo noru ir nieko nesiskundžia, o tik praėjus penkiems, šešiems ar septyniems metams sugalvojo tą šmeižimą. L. mama liudijo, kad jos santykiai su L. geri, jos abi pasikalba. Paklausta ar L. skundėsi kuo nors, ji atsakė, kad ne, ir kad tik vieną kartą yra sakiusi, kad ją jis apkabino iš nugaros, kai žaidė krepšinį ir ranką buvo uždėjęs ant riešo ar rankos. D. G. mama, iš duotų parodymų matosi, kad meluoja, nes vieną kartą sako vienaip, kitą kartą kitaip, yra nesąžininga, o B. mama tai nieko blogo apie jį ir nesakė. Gaila, kad negalima apklausti jų tėvo G. B., kuris pagrinde jomis ir rūpinosi, kada jos čia dirbo, nes mama buvo užsiėmusi kitais savo mažais vaikais. G. B. vis prašydavo, kad duotų darbo jo dukroms ir niekada nėra pasakęs ką nors blogo jam.

Jo žmona V. mirė (duomenys neskelbtini). Rimčiau ji susirgo keletą metų atgal, tai yra, 2014-2015 metais ji labai sunkiai sirgo. Kadangi V. nesuspėdavo daržą ravėti ar kažką patvarkyti ir jai reikėjo pagalbos, būdavo, kad pasikviesdavo kokią moterį ar ateidavo kokia slaugutė iš darbo. Bet visą šitą tvarkė V., nes jis buvo užsiėmęs statybos darbais. Nelabai atsimena, ar M. buvo pirmoji moteris, kuri pas juos darbavosi. Kai jie iš vaikų namų pasiėmė auginti du mažus vaikus, tai V. ateidavo padėti mergina. Negali atsiminti vardų ar pavardžių, kas gyveno pas juos. Atsimena, kad kažkas padėdavo, kada vaikus maudydavo. M. jam sakė, kad ji pasiskambino, pakalbėjo ir pasakė, kad atvažiuos. Taip ir buvo. Po kiek laiko atvažiavo M. tėvai ir pati M. B. su savo mažu vaiku. Telefonu su M. kalbėjosi V. V. juos pasitiko ir su jais bendravo. Ar M. buvo mokamas koks atlyginimas negali pasakyti, bet mano, kad M. mokėdavo. Ji liudydama teisme pasakė, kad jai gerai mokėdavo. Nesiūlė jis M. kartu gyventi kaip vyras su moterimi. Kaip galėjo siūlyti, kai žmona kartu gyvena. V. gal ir tarėsi su L. dėl atlyginimo, bet jis negirdėjo, nes buvo išėjęs iš kambario, bet mano, kad jos susitarė, nes A. yra sakęs, kad pamena, kada mama nusprendė, jog L. netinkamai dirba, paprašė jo atnešti piniginę, kad galėtų atsiskaityti su L. Dėl telefono jo V. klausė, gal turi koks pažįstamas kokį seną telefoną, kad duoti L, nes jos telefonas buvo gendantis, o V. norėjo, kad galėtų su L. susisiekti kada jai reikės. Tai jis paprašė R. P., kuris turėjo seną telefoną ir atvežė. Telefonas buvo Philips. Vėliau L. paprašė, kad atiduotų tą telefoną ir L. nepatenkinta atidavė telefoną. Ar 2015 metais, ar 2016 metais jis pirko sau telefoną, bet markės nepamena. Ar tai buvo LG90 markės telefonas - nepamena. Jis žinojo, kad L. B. yra šešiolika metų, nes apie tai jam sakė V. ir G. B.. Negali pasakyti, kodėl jiems reikėjo meluoti, kad L. šešiolika metų. Kada atėjo R. P. ir atnešė telefoną, jis L. paklausė, ar jai tikrai reikia telefono. Ji atsakė, kad jai nebe penkiolika ir jai reikia telefono. Nežino, kodėl ji paminėjo metus, bet tai buvo jos žodžiai. L. darbas nutrūko ne dėl mokinimo vairuoti M. B.. M. B., pagal jos ilgas, kaip šakalys kojas, turėjo būti jaunesnė už L. B.. Jis nežinojo, kiek M. metų. Jam pasirodė, kad M. panašaus amžiaus, kaip L., tik jaunesnė kokių metų skirtumu. M. vairuoti mokino su (duomenys neskelbtini), kitų automobilių tuo metu neturėjo. Automobilis galėjo būti registruotas ir V. vardu, ir jo - nepamena. Automobilyje buvo automatinė pavarų dėžė. Jis M. paklausė, ar ji moka važiuoti. Ji atsakė, kad nemoka. Tada pirštu parodė jai pedalą, paaiškino, kur yra pavarų dėžė. Ji pati net nejungė pavaros, jis įjungė, sakydamas, kad ji nuspaustų pedalą. Jos kojos ilgos, per jas nesimatė pedalų, tai pasilenkęs per kelius, pasakė, kad ji laikytų koją ir iš lėto atleistų pedalą. Jis laikė ranka už vairo, o ji iš lėto pedalą atleido ir mažu greičiu važiavo. Vairo jis nepaleido iš rankos, nes bijojo, kad ji nenukryptų į šoną. Negali atsakyti ar numeris buvo lietuviškas, ar užsienietiškas, kada jam skambino L. To telefono neišsisaugojo, pokalbio išklotinių nepasiėmė. Bet gal dabar būtų galima išsiimti tą išklotinę, nes po paviešinimo per televiziją, praėjus penkioms ar šešioms dienoms, sulaukė L. skambučio. Negali pasakyti, kodėl nukentėjusiosios nereiškia ieškinių jam, nors jų reikalavo telefonu, gal mato, kad „neišdegs“. O nukentėjusiųjų B. giminaitė jam parašė per „Facebook“ paskyrą, kad turi pristatyti jai du tūkstančius eurų ir, kad tada susitars. Kada parašė, kad perduos ją policijai už šantažą, ji dingo. Susirašinėjimas vyko balandžio 22 dieną, 2021 metais, jau po bylos perdavimo į teismą. Buvo akivaizdus seserų ir jų giminaitės suokalbis ir pinigų reikalavimas. Su D. G. jis susipažino, kada perskaitė jos skelbimą, kad ieško darbo. Paskambino jai ir paklausė, ar ji ieškanti darbo. Skelbime neteisingai perskaitė, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini), o ne iš (duomenys neskelbtini). Nors gyveno toli, bet vis tiek ji sutiko atvažiuoti. Tai buvo iki V. mirties. V. neskambino D., nes gulėjo (duomenys neskelbtini) ir jis labai intensyviai ieškojo moters, merginos, kuri galėtų grįžusiai iš ligoninės V. padėti – pakeisti pampersus ir kitą. D. atvyko dar V. gulint ligoninėje. Ji atvyko su mama, bet dėl darbo tuo kartu nesutarė, nes D. reikėjo darbo tik mėnesiui ar dviem, o jam reikėjo nuolatinio žmogaus, kadangi reikės ištisai prižiūrėti ligonį. Pasiūlius D. pasilikti ir padėti buityje, kol jis suras kitą darbuotoją, ji sutiko likti. Tuo metu jai buvo devyniolika metų. Jo santykiai su D. G. nebuvo kaip vyro ir moters. Artimų santykių su ja nepalaikė, buvo tik tokie draugiški, darbiniai santykiai. Ji turėjo savo kambarį tai antram, tai trečiam aukšte. D. pritapo, buvo patikimas žmogus, jų pokalbiai sutapo, su ja bendravo maloniai. Kartais ji pabūdavo savaitę ar penkias dienas, kitą kartą ilgiau. Ji išvykdavo ir vėl atvykdavo. G. I. buvo septyniolika, ar aštuoniolika metų, kada atvyko pas juos. Galėjo ji būti ir šešiolikos. Kai jo prašė pagalbos, akcentavo į tai, kad yra iš vaikų namų, kad yra bėganti iš namų, kad visi jos ieško, randa landynėse. Kai ji buvo pas jį, gal labiau pas D., tai iš (duomenys neskelbtini) daug kartų skambino tyrėja, klausdama kur ji gali būti, nes ji yra apsivogusi, yra iškeltos bylos, klausė kaip ją pagauti, surasti. Kiek I. metų jis negalvojo, bet galvojo, kad jai galėtų būti septyniolika, nes ji už G. buvo vieneriais metais jaunesnė. Neklausė ir nesidomėjo jos metais, tik leido, kad D. ja pasirūpintų ir ji visai „nekristų į duobę“. Nei po to, nei prieš tai, nekvietė jokių nepilnamečių gyventi pas save ar dirbti. V. nenorėjo, kad pas juos darbuotųsi vietinė moteris, kad nebūtų „pletkų“. Todėl laikraščiuose ieškodavo darbuotojų iš kitur. Vyresnės moterys nesutikdavo darbintis, nes nesutikdavo nuolatos gyventi. Tai V. sakydavo, kad jaunesnės neturi įsipareigojimų, neturi šeimų, todėl gali čia gyventi ir rūpintis ja ir namais. Tai tuo jis vėliau ir vadovaudavosi ir todėl neieškojo moters su vaikais ar šeima, o žiūrėjo, kuri laisva ir gali čia gyventi. Dėl to taip ir išėjo, kad būdavo įdarbinamos jaunesnės merginos. Buvo viena mergina F., atvykusi iš (duomenys neskelbtini), bet jos amžiaus jis nežino, kuri jį apšmeižė, kad bandė ją išprievartauti. Bet policija išsiaiškino, kad ji šantažistė ir bylą nutraukė. Dar yra buvusi mergina iš (duomenys neskelbtini), kuriai paskambino pats. Atsiliepė jos motina, pasakė, kad ieško merginos ar moters darbui prie buities, pasakė, kad yra gyvenimo sąlygos, galimybė čia gyventi. Joms tiko ir jis nuvažiavo pas jas. Merginai buvo devyniolika ar dvidešimt metų. Jis su ja atvažiavo į (duomenys neskelbtini) dienos metu. Neužilgo, kada grįžo, pas jį į namus atvažiavo draugas ir jis išėjo į kiemą pas jį, palikdamas ją name. Bet išeidamas į kiemą, jis užsirakindavo biblioteką, kad nedingtų kokie dokumentai ar piniginė, nes namie paliktas svetimas žmogus, jos nepažinojo. Pakalbėjus su draugu ir grįžus į vidų, rado merginą verkiančią. Mergina sakė, kad ji išsigando, kad nenori būti čia, nes aš ją užrakino. Pasakė jai, kad jei nenori, tai veža atgal, nes matė, kad ji ašaroja, išsigandusi. Bevežant ją namo, skambina jam iš policijos ir klausia, ar yra tokia tai mergina. Pasakė, kad dabar kaip tik ją veža namo. Nuvežė ją tiesiai į (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo, kad mergina būtų nepilnametė, bet kada skambino, tai jos mama sakė, kad dukrai aštuoniolika metų. Mama galėjo meluoti dėl to, kad norėjo įdarbinti. Daugiau nepamena, kad būtų nepilnamečių. V. tai daug su kuo tarėsi. Kada V. buvo stipresnė, ateidavo ir iš vietinių, iš kaimynių padėti, paravėti, visų dabar neatsimena. Kai D. atvyko pas jį, jis paklausė, ar ji skiria, kokią chemiją naudoti, valant baldus, indus. Ji atsakė, kad neskiria, nes kaime tik akmenis rinko. Tada jai pasakė, kad nepyktų, kad paskubėjo ją atsivežti ir rytoj ryte ją parveš namo. Vakare nevežė jos namo, nes jau buvo vėlu, galėjo būti šešta valanda vakaro. Kad D. G. buvo septyniolika metų žinojo, nes jam sakė D. Mano, kad D. G. galėjo jį apšmeižti, nes ji turėjo piktumą, kad jos neįdarbino. Jis nebuvo įėjęs į kambarį pas ją, nebuvo pakėlęs antklodės, nelietė jos krūtinės. Kada ji lėkė pro duris lauk, tik pikčiau pasakė, kad ji netrankytų durų ir parodė, kaip reikia uždaryti jas, kad paskui netrankytų vėjas. Galėjo ją pastumti nuo durų, bet kad ją liestų ar apkabintų, tai nieko panašaus nebuvo. Mano, kad ji meluoja dėl to, kad neteko darbo, norėjo pinigų. Nesisamdė vyresnės moters ta tendencija, kaip skaitė V., kad ateis tik iki tam tikros valandos, o jam norėjosi, kad tai būtų ne pašalinis žmogus, norėjosi, kad pažinti, duoti kambarį, nes yra sąlygos, tegul gyvena, tegul rūpinasi, kaip savo namais. Nežino, kokį tikslą jį apkalbėti turėjo L. ir M. Bet, kaip vėliau išaiškėjo, kad jos yra bendros su ta, kur dviejų tūkstančių jo prašė, ir pačios skambino ir sakė jam susimokėti, tai įtarė, kad yra tikslas apkalbėti, nes labai panašiai kalba ir viena, ir kita. Prašė susimokėti, bet nepasakė už ką. V. su L. ir su M. buvo susitarusios, kad susimokės be sutarčių. Jis nebuvo įdarbinęs nė vienos. Jeigu šeštą vakare atsivežė, o ryte žadėjo parvežti namo, tai nebuvo nei kalbos apie jokį įdarbinimą ar atlyginimą. Jis leido D. tik pernakvoti, nes ryte žadėjo parvežti namo. L. nėra kvietęs pasižiūrėti televizoriaus, bet yra pakvietęs D. ir G. I.. Televizorius yra jo kambaryje, kuriame yra ir lova. Kada žiūri televizorių, atsigula, ištiesia kojas. Buvo keletą kartų, kad kvietė D. ar I. ateiti, atsisėsti šalia, pasižiūrėti įdomios laidos, pasikalbėti, bet ne tam, kad ateitų pas jį „į lovą“. Dėl vaikščiojimo pusnuogiam po namus, tai gali pasakyti tiek, kad galėjo taip būti, nes savo namuose, kai būna vasara, karšta, tai eina iš savo miegamojo į tualetą su „trusais“, su „maike“, šortai jo yra iki kelių, būna, kad taip išeina ir į kiemą. Nuogas tai tikrai nevaikščiojo po namus, o M. pasakojo nesąmones. Viena iš merginų, kuri jam padėkojo, buvo M. Ji yra pasakiusi, kad esanti labai dėkinga ir patenkinta. Iš medžiagos matyti, kad G. I. rašo, kad ji skundų V. B. neturinti, L. B. du kartus yra pakartojusi, kad prieš jį skundų neturi, M. B. rašo, kad ji yra neapsisprendusi, M. B. vardijo visokias situacijas, bet skundą rašyti atsisakė.

M. jo žmonai prie namų ūkio padėjo apie pusę metų. M. tuos penkis-šešis mėnesius ne ištisai gyveno jų namuose. V. M. pagalba naudojosi pagal poreikį - kada reikėjo, tada ir pasikviesdavo. Būdavo, kad ji savaitgalį nevažiuodavo namo. Kol M. B. dirbo pas juos, ją atveždavo arba jos tėvai, arba jis ją parveždavo - atveždavo, arba pas juos savaitgaliais atvažiuodavo jos tėvai su visa šeima. Kol M. dirbo pas juos, niekada nėra girdėjęs kokių tai nusiskundimų nei iš M., nei iš jos tėvų. Jie būdavo kaip tik patenkinti, linksmi. Kai parvežė L., tai tėvas labai apgailestavo, kad L. nedirbs pas juos. Nei M. tėvas, nei mama niekada nėra pasakę kokios pastabos ar nusiskundimo. V. jam nepasakė, kad M. paleido į ją gėlių vazoną, tik pasakė, kad nebėra darbų ir galime M. nebesamdyti ir parvežti namo. M. nebekviesti nusprendė V. L. pas juos atvažiuodavo tik savaitgaliais. L. pas juos iš viso du ar tris savaitgalius tik yra dirbusi. V. L. darbu, galėjo būti nepatenkinta jau nuo pat pradžių, nes ji išeidavo, pasižiūrėdavo kaip atliktas darbas, bet nieko nesakydavo. O po trečio L. atvykimo V. pasakė, kad darbų nebėra, kad L. nesugeba paravėti, ir kad parvežtų ją namo. Po V. mirties buvo vienas B. vizitas, kad atvažiavo B. su sūnumi ir dukra L. B. sūnus buvo vyresnis už L. Kai jie atvažiavo buvo vasara, tai buvo praėję keturi-penki mėnesiai po V. mirties. Jų atvykimo tikslo iš pradžių nesuprato, kada jam paskambino B. ir paklausė ar galėtų atvažiuoti. L. tada jo paklausė ar nebūtų kokio darbo. Bet jis pasakė, kad darbo nėra, nes tuo metu buvo atvykusi D. ir jam nereikėjo darbuotojos. Matė, kad L. tas nepatiko. Buvo vasaros metas, kada leido M. pavairuoti automobilį. M. buvo apsirengusi su šviesiais džinsais ir „bliuskute“. Kada mokino M. vairuoti, galėjo paliesti jos kelius, nes reikėjo parodyti kokį pedalą nuspausti, kokią pavarą įjungti. Visa tai rodė pasilenkęs prie jos ir galėjo pastumti jos kelį, nepamena dabar. Kada apklausinėjo M., jos apklausoje dalyvavo, parodymus girdėjo. Jam nepatiko, kada buvo apklausa, kad advokatas jam liepė tik klausyti ir neprieštarauti, jei M. sakytų netiesą. Tai jis taip ir prasėdėjo. M. apklausoje sakė, kad jis lietė jos kelį. Aišku, kad galėjo tą kelį paliesti. Prokuroras jos paklausė, ar braukė ranka per šlaunį, ir M. atsakė, kad taip, tai taip ir užrašyta, kad braukė, bet nieko panašaus nebuvo. Jeigu būtų advokatas nepasakęs tylėti, būtų iš karto pašokęs ir pasakęs, kad tai netiesa, kad tai nesąmonė, kad nebuvo jokio braukymo. Pati M. per apklausą nurodė, kad jis tiktai prilietė jos kelį, bet prokurorui uždavus klausimą apibūdinantį veiksmą, ji tiesiog pritarė prokuroro klausimui. Mokinant M. vairuoti, jis visą laiką nepaleido vairo, nes kaire ranka jį laikė, tai aišku, kad galėjo ranka prisiliesti, bet kad kokią šlaunį liestų, ar brauktų per ją, tai absurdas – to nebuvo. Kada grįžo į kiemą, išlipdama iš mašinos M. jo prašė pinigų, sakydama: „duok man penkis“. Paklausus jos už ką, iš kur tokia „paprašaika“ pasidarė, tada ji išlėkė iš mašinos. Yra minėjęs M. tėčiui, kad ji prašė pinigų. Kai grįžo, prie jo priėjo G. B. ir paklausė „kaip“, o jis jam atsakė „na ir M., na ir „paprašaika“. Tada B. nesureagavo, tik kilstelėjo pečiais. Paskui, kada paėmė iš L. telefoną, tai G. B. pasakė, kad nepyktų ant M., negavo ant ledų, todėl nepatenkinta. Kas atvežė D. G. mamą jis nematė, nes mašina stovėjo prie vartų, o jis buvo prie garažo. Dar pasiūlė D., kad kelionei pasirinktų slyvų. Neatsimena, ar atvykusi D. G. mama pasisveikino, bet daugiau ji nepasakė nė vieno žodžio, nieko. G. I. pas jį namuose atsirado tiktai dėl to, kad to paprašė D. G.. Vėliau ir G. mama paprašė padėti, kad G. pabūtų pas D. Žinojo tą situaciją apie G. iš D., tai sutiko pagelbėti, kad ji „išliptų iš to liūno“, todėl leido jai atvykti. D. darbšti ir tvarkinga mergina. Iš pradžių, D., kada atvyko nemokėjo dirbti, nes buvo iš vaikų namų, bet ji nuoširdžiai stengėsi, pramoko ir rūpinosi, ir gali pasakyti, kad ja buvo patenkintas. Jam reikėjo žmogaus, kuris analogiškai D. padėtų ir taip rūpintųsi namais. Norėjo, kad toks žmogus gyventų čia, nes jis išvažiuoja ir į sanatoriją, nesinori palikti bet kam namų, norėjosi, kad žmogus jaustųsi atsakingas, kad galėtų patikėti namus. Kadangi vyresnės turi vaikų, šeimą, vyrus, tai norėjo, kad būtų neištekėjusi, kad galėtų gyventi, rūpintis namais, būti. Yra sakęs, kad gali mokytis nuotoliniu būdu, yra darbo sąlygos, gali gyventi ir dirbti. Tai tokio žmogaus jam reikėjo. Kada buvo apklausiamos keturios merginos, trijose apklausose jis dalyvavo. Jam įstrigo ir su savo advokatu aptarinėjo tokį epizodą, kada vyko (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas ir buvo pakviesta G. I.. Jam advokatas liepė atvykti į teismo rūmus, į apklausą. Kadangi tai buvo G. I. apklausa, jis pasakyti apie ją nieko negalėjo, tai liepė, kad iškviestų D. G.. Kada jis atvyko, D. jau buvo atvykusi. Vestibiulyje jau buvo G. I., buvo prokuroras ir buvo advokatas. Priėjęs atsisėdo prie advokato, kuris jam pasakė pažiūrėti, kaip prokuroras „apdirbinėja“ G. I.. Pasižiūrėjęs pamatė, kad prokuroras kažką šnibžda G. I.. Neišgirdo, ką jis jai šnibždėjo, nes buvo už trijų ar daugiau metrų nuo jų, bet tai truko apie penkiolika minučių. Jam advokatas sakė, kad prokuroras neturi tokios teisės „apdirbinėti“. Paskui jis prašė D. paliudyti teisme šitą faktą, kurį matė ir ji. Vėliau D. jam sakė, kad G. jai sakė, jog ją prokuroras mokino. Taip pat G. jai skundėsi, kad ją policija labai gąsdino, liepė atvažiuoti ir liudyti prieš B. O kadangi G. policijos bijo, nes yra „prisidirbusi“, tai ji išsigando ir liudijo. Ji niekada nebūtų skundusis, nes nėra dėl ko jai skųstis. D., kada liudijo teisme ir nurodė, kad matė, kaip prokuroras mokino G. I., sakė, kad parašė pareiškimą policijai dėl persekiojimo, nes ją mašina, po posėdžio, persekiojo prokuroras po (duomenys neskelbtini) ir ji turėjusi bėgti, nes labai išsigando. Tyrimas dėl F. vyko. Buvo atėję į namus du pareigūnai, kurie paėmė patalynę. Pareigūnai jį apklausinėjo. Po kurio laiko gavo atsakymą iš policijos, kad F. kaltinimas yra nepagrįstas ir nepasitvirtino. Šio tyrimo metu jam du kartus skambino kažkoks vyriškis ir reikalavo, ar tai susitarti, ar tai pinigų, dabar neatsimena. Kai apie tai pasakė pareigūnams, jie liepė rašyti pareiškimą, kurį rašyti jis atsisakė, nes tai nemalonus reikalas. Jis buvo apkaltintas melagingai, jį kaltino bandymu išprievartauti. Dėl merginos iš (duomenys neskelbtini), dėl kurios skambino iš policijos ir kurią pats nuvežė į policijos komisariatą, gali pasakyti tiek, kada nuvežė ją į policiją, pasitiko policininkas. Ji išlipo iš mašinos, kūkčiodama dėl kažko, o važiuojant ji nekūkčiojo. Pasakius, kad tai ta mergina dėl kurios skambino, jam liepė važiuoti namo ir vėliau apie tai nieko nesužinojo, jokio rašto negavo. Prie policijos mergina jo nekaltino, tiktai kūkčiojo. Ji nekaltino jo ir važiuojant, nes nekalbėjo. Nuotraukos, kuriose yra nusifotografavusi G. I. su apatiniais rūbais, advokatei yra perduotos tuo pagrindu, kad parodyti, kas per žmogus yra G. I., kuri jį ir D. kaltino priekabiavimu. Nuotraukos yra ištrauktos iš G. I. „Facebook“ paskyros. Buvo dar viena nuotrauka, kurioje ji stovi nuoga ir matosi, kad nuotrauka daryta jo namuose, bet jos neprašė D., kad ištrauktų, nes nenorėjo į ją žiūrėti.

Įrodymai

Nukentėjusioji L. B., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad ji su V. B. nėra susipykusi. Tiksliai neprisimena metų, tačiau galėjo būti 2015-2016 m., apie Velykas, pas jas atvažiavo V. B., kuris paklausė, ar gali pas jį dirbti. Pasakė, kad galės užsidirbti pinigų. Ji sutiko. Iš pradžių nieko nebuvo. Po kelių savaičių pradėjo jis liesti jos rankas, apkabinti. Taip pat važiuojant automobiliu prašydavo, kad jį pabučiuotų. Ryte jis ateidavo pas ją į kambarį tik su apatiniais. Taip pat rytais jai duodavo vitaminų, kurių ji negerdavo. Negerdavo, nes mano, kad ten buvo ne vitaminai. Jis vis klausdavo jos, kaip jaučiasi išgėrusi vitaminus. Apie Velykas buvo pas B. namuose (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nežino, nes neprisimena. Rankas ir kojas per dieną liesdavo apie 40 kartų. Rankas liesdavo ties riešu, o kojas - per šlaunis. Ją liesdavo, kai važiuodavo V. B. automobiliu į (duomenys neskelbtini). Automobilio markės nežino. Ją liesdamas V. B. nieko jai nesakydavo. Kartais tik pasakydavo, kad liečia draugiškai. Tuo metu jos kojos ir rankos nebūdavo nuogos. V. B. ateidavo pas ją į kambarį, kuris yra antrame aukšte šalia V. B. kambario. Ateidavo kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą. Gyvendavo pas jį šeštadieniais ir sekmadieniais. Ją atsiveždavo ir atgal į namus parveždavo pats V. B.. Nežino, kokiu tikslu V. B. ateidavo pas ją į kambarį. Jam atėjus į kambarį ji jo paklausdavo, ką jai reiks dirbti. Jai atsakydavo „atostogauti". Jos tėvams jis sakydavo, kad yra daug darbo, kad reikia nuvalyti dulkes, tačiau nuvažiavus jai nieko nereikėdavo dirbti. Būdavo, kad jis jai paskambina ir kviečia ateiti pas jį į lovą pažiūrėti televizoriaus. Neidavo, nes bijodavo, kad jai ko nors nepadarytų. Neprisimena, ar jis buvo išsakęs ketinimą jai ką nors padaryti. Rytais duodavo išgerti vitaminų, kurie buvo baltos spalvos tabletė. Nors jis sakydavo, kad tai C vitaminas, tačiau jo duotų tablečių negerdavo, o išmesdavo. Po to, kai jai paduodavo išgerti tabletę, po kokių 10 min. jis ateidavo į jos kambarį ir paklausdavo, kaip ji jaučiasi. Jis jai nesakė, kaip turėtų jaustis. Tabletę paduodavo jai ir išeidavo iš kambario. Nežiūrėdavo, ar ji ją išgeria. Tuo metu jai buvo kažkur 14-15 metų. Neprisimena, kiek laiko dirbo pas B. Galėjo dirbti 2-3 mėnesius. Apie tai, kad galima dirbti pas B. sužinojo iš sesers M., kuri pas jį dirbo. Jai išėjus iš B., po kelių mėnesių ar kelių savaičių atvažiavo V. B. pas jas į namus ir paklausė, ar gali pas jį dirbti. Atvažiavęs jis sakė, kad reikės kambarius tvarkyti, V. padėti, valgyti daryti. Tačiau jai nieko tokio nereikėjo daryti, o tiesiog būti jo namuose. Tarėsi, kad V. B. jai nupirks telefoną LG 90, kurį jai ir nupirko. Kai jos sesuo M. papasakojo, kas jai nutiko važiuojant su V. B., tai sekančią dieną jis atvažiavo ir pasiėmė iš jos telefoną. M. pasakojo, kad V. leido jai važiuoti su jo automobiliu, kad lindo prie kojų, rankų, siūlė pasibučiuoti. V. B. taip pat jai siūlė pasibučiuoti. Pasibučiuoti siūlė daug kartų, gal 30-40 kartų. Jis klausdavo, ar nori pavažiuoti jo mašina. Atsakydavo, kad nori. Grįžus į jo kiemą, sakydavo, kad už tai, kad važiavo automobiliu, turi jam duoti bučkį į lūpas. Ji atsisakydavo jį pabučiuoti. Jam sakydavo „Ne, aš per jauna, taip negalima, jūs vyresnis žmogus“. Neprisimena, ką jis jai atsakydavo, tačiau supykdavo. Važiuodavo pas V. B., kai jai buvo 14-15 metų. Prieš ją pas jį dirbo sesuo M. B.. Praėjus mėnesiui ar savaitei po M. išėjimo, pas jas į namus atvažiavo V. B.. Buvo kažkur 2015 m., galbūt balandžio mėn. Tuo metu, kai buvo apklausta tyrėjos, geriau prisiminė metų laiką. V. B. glostydavo jai šlaunį, ranką. Kitų kūno vietų V. B. nelietė, taip pat nebandė prisiliesti prie lytinių organų, krūtinės. Kodėl jis taip elgiasi ar ko iš jos norėtų gal ką ir kalbėdavo jai, tačiau ji dabar neprisimena. Tuo metu, kai jis ją glostydavo, prašydavo pabučiuoti, nesuprato kas vyksta. Yra dėl to verkusi, tačiau B. nematė jos verkiančios. Paskutinėmis dienomis jautėsi labai blogai. Verkdavo naktimis, norėdavo į namus. Tėvams sakydavo, kas jis liečia jos ranką, tačiau jie sakydavo, kad jis taip elgiasi iš draugiškumo. Verkdavo, nes ją baugindavo jo žiūrėjimas į ją, jo lietimas. Prisimena, kad jai labai skaudėdavo krūtinę. Jis sakė, kad gali pažiūrėti. Atsakė, kad nereikia. V. bandė rankomis prisiliesti prie jos krūtinės, tačiau ji jam neleido. B. kalbėdavo apie vyro ir moters lytinius santykius. Neprisimena dabar, ką jis kalbėdavo. Tuo metu turėjo draugą. V. pyko, kad su savo draugu bendrauja. Jis jai sakydavo „Kam tau jo reikia? Turi mane. Duosiu pinigų“. V. B. kalbėdavo apie artimesnį bendravimą, tačiau dabar neprisimena, ką tiksliai sakydavo. Buvo kalba apie permiegojimą su juo. Jis liepė ateiti pas jį, klausė „Ar būtų blogai, jei permiegotume?“. Tai kalbėjo gal vieną kartą. Dar jis ją apsikabindavo iš priekio per pečius ir prisispausdavo. Bandė užsirakinti savo kambario duris, tačiau jis buvo ištraukęs raktą. Tada su kėde užsirėmė duris. Prisimena, kad dieną matė raktą, o vakare jau jo nebebuvo. Neprašė atiduoti raktą. V. B. ateidavo vakarais į kambarį pas ją apie 11-12 val. Ateidavo, kai jau būdavo atsigulusi į lovą. Atėjęs jis kalbėdavo apie tai, ką rytoj veiks. Tuo metu nieko jos neprašydavo. Apsirengusi būdavo pižama. Nuogo V. B. nėra mačiusi. Jis liepdavo būti jam atviresnei, viską pasipasakoti, bendrauti daugiau. Atsimena, kaip maudėsi duše. Jai išėjus iš dušo V. B. paklausė, kodėl maudosi ne nuoga. Nežino, iš kur jis galėjo matyti, kad maudosi apsirengusi, jeigu durys buvo nepermatomos ir užrakintos. Pas V. B. gal 2-3 kartus yra dulkes nuvaliusi, vieną kartą gal valgyti darė. Kartu gyveno V. Kartais atvažiuodavo A., kuris yra V. B. įvaikintas vaikas. Dar vieną kartą matė I., kuri taip pat yra įvaikinta. Žino, kad pas V. B. po jos dirbo mergina, kurios vardo nežino, raudonais plaukais. Atsimena, kad V. paskambino jos tėčiui ir pakvietė atvažiuoti pavalgyti šašlykų. Nuvažiavo ji, jos tėtis ir brolis A. Tada ir pamatė tą merginą su raudonais plaukais. Su V. B. susipažino pradėjus dirbti jos sesei. Tuo metu, kai dirbo jos sesuo, matydavo B, tačiau su juo tada nelabai kalbėjo. B. žinojo, kiek jai metų. Sužinojo atvažiavęs pas jos tėvus, kurių ir paklausė. Jam pasakė, kad 14 ar 15. V. B. atsakė, kad ne problema, kad užaugs. Pas B. nebuvo taisyklių kaip ryte atsikėlus turėtų pasisveikinti. V. buvo V. B. žmona ar sugyventinė. Jis apie V. nekalbėdavo. Sakydavo, kad jo žmona, o sesė jai sakė, kad ji yra V. B. sugyventinė. Tuo metu, kai dirbo pas B., V. buvo, su kuria nekalbėdavo, o tik pasisveikindavo. V. tuose namuose žodžio neturėjo. Joms būnant namuose, V. skaitydavo knygą savo kambaryje, kuris buvo pirmame aukšte. Jos kambarys antrame aukšte. Valgydavo atskirai. Ji su V., o V. savo kambaryje, nes V. jai neleisdavo kartu su jomis valgyti. V. nieko nepasakojo, nes pati būdama 14-15 metų nesuprato, kas vyko. Suprato tik tada, kai sesė papasakojo, kas vykdavo su ja. V. B. liesdavo ją, nors jai buvo nemalonu. Jis sakydavo, kad ją liečia iš draugiškumo. Tik paskutiniu metu suprato, kad jis ją liečia ne iš draugiškumo. Telefoną jis paėmė dėl to, kad išėjo iš jo darbo. Telefonas buvo pažadėtas už darbą, kurį pabaigė. Turėjo atiduoti V. B. 90 Eur. Sakė, kad atiduos, tačiau jis pasakė, kad pasiims telefoną. V. nieko nepadėjo, nes V. sakydavo, kad nieko nereikia daryti. Jos manymu, jos pagalbos labiau reikėjo V. B., o ne V. Tuo metu V. sirgo. Kokia liga ji sirgo nežinojo. Kad V. serga buvo matyti iš jos veido, ant pirštų galų buvo skylutės. Jos manymu V. reikėjo pagalbos. V. B. paskutiniu metu neskambino, nieko jo neprašė, nes neturi jo numerio. Jo neprašė, kad reikėtų susitarti, susitikti. Tuo metu, kai V. B. parodė per televiziją, tuo momentu ji dirbo (duomenys neskelbtini). Apie tai sužinojo per „Facebook“. Pamatė, kad viena mergina nukentėjo nuo V. B.. Nuo to laiko, kai dirbo pas V. B. praėjo kažkur 5 metai. Iki to laiko niekur nesikreipė, nes galvojo, kad daugiau nėra liudytojų, kad V. B. turi daug pinigų ir, kad jis laimės. Į (duomenys neskelbtini) išvažiavo 2019-05-23. Tuo metu jau buvo pilnametė ir pati galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Ją pakvietė liudyti jos sesė M. M. paklausė jos, ar sutiktų liudyti prieš V. Atsakė, kad sutinka, nes ne tik sesuo, bet ir ji nukentėjo. Visą tą laiką ji bandė pamiršti. Pas V. B. būdavo šeštadieniais ir sekmadieniais. Atgal pas B. važiuodavo savo noru. Grįžusi į namus pasakydavo tėtei ir mamai, kad V. liečia jos rankas, kojas. Atsakydavo, kad jis taip elgiasi iš draugiškumo, nes V. jiems sakydavo, kad jis turi su kuo pasikalbėti. Galbūt tėvams ji pasakojo neįtikinamai, jie dėl to gal ir galvodavo, kad ji išsigalvoja. Grįžusi iš V. B. apie tai, kas buvo pas B. niekam nieko nepasakodavo. Pas B. atvažiavo su broliu A., nes V. kvietė pavalgyti šašlykų. Tuo metu V. buvo mirusi. Apie savo darbo laikotarpį iki M. pasakojimo gal ir buvo kam užsiminusi. M. viską pasipasakojo tėčiui ir mamai. Tada tėtis paskambino V., kad ją per 15 min. parvežtų į namus. V. parvežė ją į namus. Tada mamai ir tėčiui papasakojo, tačiau ne viską, nes bijojo. Su M. apie V. kalbėjo kai išėjo iš darbo. Dar jai paskambino M., kuri paklausė, dėl ko išėjo iš darbo. Tada ir M. viską papasakojo. Tėvams ne viską pasakojo, nes bijojo, buvo labai nedrąsi. Dėl tokio V. B. elgesio atsirado pasekmių, atsirado baimė bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Nukentėjusioji M. B., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad su įtariamuoju nėra susipykusi. Jos sesė L. savaitgaliais dirbo pas V. B., kuris jos atvažiuodavo pasiimti kiekvieną penktadienį. Vieną kartą atvažiavęs pasiimti L. jis pasiūlė jai pasimokyti vairuoti. Automobilio markės nežino, tačiau žino, kad ji buvo automatinė. Jie įlipo į automobilį, nuvažiavo iki gretimo kaimo, (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, kurie metai buvo, tačiau galėjo būti 2014-2015 m. Tuo metu jai buvo kažkur 13-14 metų. Tai galėjo vykti prieš kokius 5-6 metus, neprisimena dabar. Taip pat tiksliai neprisimena metų laiko. Prisimena, kad buvo šiltas metų laikas, nes buvo su šortais ir maike. V. B. atvažiavo pas jas į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo dienos metas, kažkur apie 4-5 val., po pamokų. V. B. atvažiavo pasiimti sesers L. automobiliu, kurio modelio neprisimena. Automobilis buvo pilkos spalvos, nedidelis. Automobiliu važiavo iki gretimo kaimo, (duomenys neskelbtini). Automobilį apsuko ir sustojo įvažiavime į lauką. Sustoti liepė V. Tada V. liepė jai sakyti savo tėvams, kad ji nori pas jį dirbti, kad viskuo bus aprūpinta, kad duos jai pinigų, galės neakivaizdžiai mokytis. Niekam nieko ji nebūtų sakiusi, tačiau jis pradėjo prie jos lįsti, tai yra liesti dešinę koją. Koją glostė pirmyn – atgal. Pasakė, kad nereikia jos liesti. V. atsakė: „Viskas gerai, nieko čia blogo“. Tada jam pasakė, kad jis gali kalbėti neliesdamas jos. Mašinoje jie išbuvo ilgai. Ji turėjo Samsung telefoną, kurio paspaudus groteles savaime pradeda skambėti telefonas. Ji paspaudė tą mygtuką ir pasakė, kad skambina mama, kad reikia važiuoti į namus. V. atsakė „gerai“ ir paprašė duoti jam bučkį kaip pažadą, jog nieko nesakys tėvams. Duoti bučkį jis prašė jam į lūpas, kurias jai atkišo. Bučkio nedavė. Tada pradėjo važiuoti link namų, o V. vis prašė nieko nesakyti tėvams. Grįžus į namus nuėjo į savo kambarį, esantį antrame aukšte. Jai paliko labai negera ir pradėjo verkti. V. išvažiavus į namus, pas ją atėjo mama, kuri paklausė, kodėl neatėjo atsisveikinti. Pasakė, kad skauda galvą. Mama matė, kad ji verkė. Atėjo tėtis, kuris paklausė, dėl ko verkia. Tada ir pasakė, kad V. elgiasi negerai, kad lenda prie jos. Tėtis paskambino V. ir liepė grąžinti L., kurią jis kaip tik vežėsi į (duomenys neskelbtini). V. atvažiavo į kiemą ir vieną koją pastatęs ant žemes, kitą mašinoje sukiojo vairą. Tėtis paklausė: „Kaip suprasti, V.? Kas čia darosi?“. V. nuleidęs galvą nieko neatsakė ir palikęs L. išvažiavo. Kitą dieną atvažiavęs ir sugalvojęs savo istoriją pasakė, kad ji, neva, iš jo reikalauja pinigų. Dar jis sakė, kad jos jis, neva, negraibė, o baksnojo koją rodydamas kaip važiuoti. Juk mašina buvo automatinė, ne mechaninė, kad reikėtų bėgius junginėti. Jai būnant (duomenys neskelbtini), V. dar rašė „Labas, L.“. Jis rašė taip, nes galvojo, kad rašo L., nors ji buvo pasiėmusi iš L. tą numerį. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) po savaitės tėčiui paskambino V., kuris paprašė L. telefono numerio. Taip V. B. prašė, kad L. grįžtų pas jį dirbti. Tėtis atsakė, kad L. dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji buvo 2019 m. vasarą, grįžo rugpjūtį, o L. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). V. koją jai lietė virš kelių. Tai truko 1-2 min. Buvo apsirengusi šortus ir maikę. Kojos vieta, kurią lietė V., buvo nuoga. V. koją paglostė, atitraukė ranką, tada vėl glostė. Koją glostė kelis kartus. Dar lietė ranką, tai yra laikė už delno, kad nieko tėvams nesakytų. Keliuko laukas buvo tarp jos gyvenamojo kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuo metu ji buvo septintokė arba aštuntokė. Ji gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jai sukako 14 metų. Neprisimena, kada tas įvykis galėjo įvykti. Neprisimena, ar po gimtadienio įvykis įvyko, ar iki gimtadienio. Galėjo būti ir 2015 m. V. B. pažino pradėjus sesei M. pas jį dirbti. Iš pradžių V. B. atrodė jai normalus žmogus. Tėvai taip pat su V. B. bendravo. V. B. žinojo, kiek jai metų. Nes po M. dirbti jis pasiėmė L., kuri metais už ją vyresnė. Kai L. ėjo pas jį dirbti, V. žinojo, kad ji už sesę jaunesnė. Be to jis pats jų klausė, kiek joms metų. M. pasakojo, kad su V. B. kažkas negerai, kad priekabiauja, lenda prie jos, rodė jai savo lytinius organus. Jis tyčiojosi iš M. Tėčiui jis sakė, kad taip jis elgiasi iš draugiškumo. L. iš pradžių sakė, kad viskas jai gerai. Tėvams ji nieko nesakydavo, tik M. pasisakydavo. Po to ji jai sakė, kad užsiremdavo pas B. duris, kad jai buvo duodami kažkokie vaistai, kurių ji negerdavo. Po įvykio verkė. Jis mokėjo užkalbėti tėvus, kurie net savo vaikais netikėdavo. M., iš kurios V. B. tyčiojosi, net iki ašarų privesdavo. Važinėjimasis truko apie pusvalandį. Į V. B. mašiną įsėdo savo kieme, kuriame buvo jos mažesni broliai ir sesės. Tėvai tuo metu buvo namo viduje. Tėčiui pasakė, kad V. mokins ją važiuoti su mašina. Tėtis leido. Važiavo V. iniciatyva. Važiavo, nes nežinojo, kad jis priekabiaujantis žmogus, norėjo pabandyti vairuoti. Prieš sėdant važiuoti M. buvo pasakojusi apie jo elgesį, tačiau važiavo, nes visi nori pabandyti važiuoti. Už vairo sėdėjo ji, o V. B. šalia, keleivio pusėje. V. B. jai parodė, kaip įjungti pavarą. Nesunku buvo važiuoti, nes automatinė mašina. V. B. lietė ją tik tuo metu, kai sustojo. Važiuojant jis jos nelietė. Tuo metu buvo apsirengusi džinsiniais šortais, kurių šiuo metu nebeturi, nes yra juos išaugusi. Šiuo metu niekas nepatvirtins, kad tuo metu buvo apsirengusi šortais. Nepatvirtins, nes praėjo daug laiko. Įvažiavo į kiemą, išlipo iš mašinos. Kieme juos pasitiko tėvai bei jos mažesnieji broliai ir sesės. Išlipusi iš mašinos bei nieko nepasakydama apie V. B. elgesį nuėjo į savo kambarį. Tuo metu nieko nepasakė, nes buvo išsigandusi. Tik vėliau papasakojo mamai apie jo elgesį su ja. V. B. prašė duoti jam bučkį kaip pažadą, jog nieko nesakys tėvams. Jis atkišo lūpas, tačiau bučkio nedavė. Jis lietė jai už kojos ir už rankos. Sesei M. paskambino tyrėja, kuriai ir pasakė, kad dar nukentėjusios yra jos sesės L. ir ji. Su tyrėja kalbėjo telefonu šiais metais. Tuo metu buvo namuose. Šiuo metu piktumo V. B. atžvilgiu nelaiko. Pas jį namuose yra buvusi du kartus. Su broliais yra vežusi malkas bei Velykas yra šventę. Po to įvykio nei ji, nei jos sesės pas V. B. nesilankė. Iki to laiko pas V. B. buvo 2 kartus. Tuo metu, kai buvo liečiama V. B., jautėsi nemaloniai, šlykščiai.

Nukentėjusioji D. G., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad jai pasiūlė darbą, norėjo susirasti darbą, sutiko dirbti pas vyriškį namų šeimininke. Apžiūrėjo darbo vietą, jai patiko, rugsėjo 2 dieną atvyko jos išsivežti, bet jau rugsėjo 3 dieną mama ją parsivežė, nes prie jos vyriškis ėmė priekabiauti, jai lietė krūtinę, lietė nugarą ir plaukus. Paskambino mamai ir ji atvyko jos pasiimti. Ryte kai atsikėlė, jis atėjo, pakėlė „kaldrą“ ir paklausė kodėl miega su rūbais. D. jos paklausė kodėl pabėgo, prašė kad sugrįžtų. D. pasakė, kad tikrai negrįš, nes toks darbas jai nepatinka. D. rašinėjo, prašė, kad grįžtų atgal, nes ji pati turi išvykti pas mamą. Ji ją užblokavo, kad ji nuo jos atstotų. Paskui atblokavo, manė, kad ji jai nerašinės, bet pamačiusi, jog atblokuota, ėmė jai vėl rašinėti, prašė, kad grįžtų, tačiau nesutiko, prašė kad atstotų. Antrą kartą užblokavo ir daugiau nebeatblokavo. Pamatė Feisbuke, kad D. buvo paskelbusi, jog ieškoma namų šeimininkė. Skelbimą pamatė gegužės mėnesio vidury. Tuomet parašė, paklausė ar dar reikia šeimininkės. Su D. nebuvo susitikusi, su ja susitiko tik rugsėjo 2 dieną, (duomenys neskelbtini), kur ji dirbo namų šeimininke. D. sakė, jog reiks prižiūrėti kiemą, gaminti valgyti. D. klausė, kiek jai metų ir kur gyvena. D. jai nesakė pas ką gyvens. Kai to paklausė, ji atsakė, jog atvyks ir viską sužinos. Klausė koks uždarbis, kai nuvyko jai pasakė, jog mokės 800 eurų, bet gali ir daugiau mokėti. Sutarė, jog nuo rugsėjo 2 dienos pradės dirbti. Vyriškis atvyko kartu su D. jos pasiimti. Mokėsi nuotoliu būdu, tad jai į mokyklą eiti nereikėjo. Rugsėjo antrą dieną atvyko V. su D. ir pasiėmė ją iš namų, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kai jie atvyko rugsėjo antrą dieną, mama klausė kiek ten turės dirbti, kada galės grįžti pas tėvus. Ji klausė, kada galės grįžti namo. Dėl darbo jos neapiformino, nes neturėjo 18 metų. V. žinojo kiek jai metų, nes apie tai jam pasakė D. Ji pati to V. nesakė, jis jos neklausė. Apie savo amžių sakė D., kai susirašinėjo Feisbuke. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) į V. namus. Jis pradėjo rodyti, ką turės dirbti. Sakė, jog turės plauti kambarius, valyti dulkes, ravėti šiltnamį, ravėti daržus bei gaminti valgyti. Jis sakė, jog dirbs tiek, kiek bus darbo, apie laisvas dienas nieko nesakė. Antrame namo aukšte parodė, kur bus jos kambarys. Rugsėjo antrą nuvyko, o rugsėjo trečią grįžo namo. Į (duomenys neskelbtini) nuvyko po pietų, tą dieną dirbo lauke, kai sutemo įėjo į kambarį, telefonu pakalbėjo su mama, nuėjo miegoti apie 21 val. D. buvo kitame kambaryje. Atsigulusi užmigo, ryte pabudo apie 10 val. V. atėjo į kambarį, pakėlė „ kaldrą“ ir paklausė, kodėl miega su rūbais, atsakė, jog jai šalta. Jai paskambino mama, jis išėjo. Ji persivilko, nusiprausė, ėjo pusryčiauti, jai V. pasakė darbus, kuriuos turės atlikti. Atlikusi darbus grįžo į kambarį. Išgirdo skambant telefoną, norėjo eiti į lauką, V. užstojo kelią, neleido išeiti į lauką. Jai užstojo kelią prie lauko durų, jis atsistojo prieš duris, jis ją apsikabino, pasakė, jog: „Tu vieniša, aš vienišas, galėsim draugauti“. Jis ėmė ją graibyti, norėjo pabučiuoti, paskui išbėgo į lauką, paskambino mamai, ji atvyko jos pasiimti. D. papusryčiavusi išėjo į miestą, jos namie tuo metu nebuvo. Ją graibė: glostė nugarą per rūbus, lietė plaukus, lietė krūtis, jo ranką patraukė, jis norėjo pradėti ją bučiuoti, bet jį pastūmė toliau ir išbėgo į lauką. Lauke dirbo ir laukė mamos, nenorėjo eiti į kambarį, jis ją sekė, gal ką įtarė, jog skambino mamai. Jis klausė jos, kodėl taip dažnai kalba su mama. Kai pabudo, įėjo šeimininkas, jis pakėlė „kaldrą“ ir paklausė, kodėl miega su rūbais. Pasakė, jog jai šalta, šeimininkas išėjo, jis jai nieko nedarė. D. dirbo namų šeimininke, ji turėjo savo kambarį, parodė, kur bus jos kambarys. Ji pati parodė, kur yra jos kambarys. Tame name daugiau niekas negyveno, jie gyveno dviese. Rugsėjo trečią dieną grįžo namo. D. jai ėmė rašinėti klausdama, kodėl pabėgo. Pats šeimininkas nebandė su ja susisiekti. Po įvykio buvo nuliūdusi ir išsigandusi, nes to gyvenime nebuvo patyrusi. V. bijojo. Grįžusi namo padėjo dirbti tėvams, bandė atsigauti, buvo labai sunku. Apie įvykį pasakė mamai, apie tai daugiau niekam nepasakojo. Kad D. ieško darbuotojos, jai nekilo jokių blogų įtarimų. Kai ją ėmė graibyti, išsigando, nes to nebuvo patyrusi. Vyriškis buvo vyresnis. Turėjo draugą. Incidentas prie durų truko neilgai, ji išbėgo į lauką. Tai galėjo trukti apie kelias minutes. Bandė viską pamiršti, bet grįžo brolis, ėmė klausinėti, kas ten įvyko, viskas atsinaujino. Jiems sakė, kad ten nebedirba. Nuo rugsėjo trečios iki lapkričio mėnesio gyveno pas tėvus kaime, dirbo prie akmenų, juos rinko. Jai sužalojimų ir skausmo nebuvo padaryta.

Nukentėjusioji G. I., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad tai vyko 2018 m. rugpjūčio mėn. Per savo draugę D. G. susipažino su V. B.. Su D. pažįstamos yra nuo vaikystės, nes gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. D. jai pasiūlė atvažiuoti gyventi pas ūkininką, užsidirbti pinigų, gerai gyventi, pabaigti mokslus. Ji sutiko, kadangi jos buvo senai pažįstamos. Iš pradžių jos susirašinėjo „Facebook Messenger“ programėle, per kurią jai ir pasiūlė vykti gyventi pas ūkininką. D. sakė, kad galės gerai gyventi, pabaigti mokslus, nes ir ji ten gerai gyvena. Ji sutiko važiuoti. Nuvyko pas D., adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą pasakė pati D. Jai nuvykus D. pasiūlė pasilikti gyventi, mokytis. Su pasiūlymu sutiko. Pasiliko ten gyventi, pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Į susitikimą atvyko viena. Gyventi pradėjo nuo rugpjūčio mėnesio. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) kalbėjosi su D. ir V. B.. Jis jai pasakė, kad D. gerai gyvena, kad galėtų ir ji gerai gyventi, pabaigti mokslus, išsilaikyti teises, baigti aukštąją mokyklą. V. jai pasakė, kad turės tvarkyti kambarius, lauką, prižiūrėti jo katę ir šunį. Buvo kalba apie darbo užmokestį, tai yra, kad į mėnesį jai perves po 100 Eur, kurių ji negavo. Apie šį darbo užmokestį pradėjo kalbėti pas jį pragyvenus kokius tris mėnesius, o gal net ir daugiau. Pas V. persikraustė rugsėjo mėnesį, nes (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti gimnaziją. Gyvendama pas V. tvarkė namus, aplinką, prižiūrėjo šunį, katę. Kartu su ja gyveno draugė D. G.. Prieš atsikraustydama pas V. gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvendama pas V. turėjo savo kambarį, o D. G. gyveno pas V. kambaryje. Iš pradžių sutarė gerai. Vėliau pradėjo kilti aukštesnės sąlygos, tai yra, turėjo nenešioti liemenukų, vakarais ateiti pas V. į lovą. Tas sąlygas nurodė V. Tokios sąlygos jai buvo nurodytos po dviejų - trijų mėnesių. Į lovą kvietė ateiti su tikslu pažiūrėti televizorių ar taip pabūti. Vėliau dėl visų šių dalykų pradėjo nesutarti ir ji pabėgo. Pas V. į lovą ėjo du kartus. Pradėjo kalbėtis, kad jie nesutars. V. sakė: „Kad jeigu tu taip elgsiesi, tu čia negyvensi, negalėsi čia būti“. Ji nenorėjo eiti pas jį, norėjo būti savo kambaryje. Apie tai, kad nenori taip elgtis, ji jam sakė. Tikslios datos neprisimena, D. susipykus su V. ir išvažiavus iš namų, ji liko viena. V. ją kvietė eiti kartu su juo miegoti pietų miego, tačiau ji nesutiko. Pradėjo rinktis daiktus, tačiau užrakindamas pagrindines duris V. jos neišleido. Pabėgo per neužrakintas garažo duris. V. kiekvieną dieną eidavo miegoti pietų miego, tačiau ji nežino, ar jis tikrai norėjo miegoti. D. iš pradžių sakė, kad ji ieško draugės, kad jai bus linksmiau gyventi, kad turės tvarkyti namus. Šiuo metu D. gyvena pas V. Tuo metu D. G. buvo 21 metai, o jai 16 metų. Kiek jai buvo metų V. žinojo. Ji jam pati pasakė tik atvykusi. Gyvenimo metu pas V. D. kalbėjo apie lytinius santykius. D. sakė, kad nieko blogo, norėjo, kad ir ji prie jų lytinių santykių prisijungtų. Norėjo, kad lytiniai santykiai būtų ir trise, ir dviese. Ji atsisakė, su D. dėl to labai pykosi. V. B. D. liepdavo su ja kalbėtis. Ji sakydavo, kad V. prašo, jog vakarais ateitų pas juos, kad turėtų lytinius santykius. Ji suprato, kad kviesdamas pažiūrėti televizorių ar šiaip į lovą, yra kviečiama ne šiaip sau. V. sakydavo, kad nenori, o jis atsakydavo, kad nieko blogo, kad viskas gerai, kad jis ją išlaiko, kad ji pas jį gyvena. Ji suprato, kad lytiniai santykiai turi būti už tai, jog yra jo išlaikoma. Per visą tą laikotarpį tokių pasiūlymų sulaukdavo kiekvieną dieną, kiekvieną vakarą. Atsakydavo, kad nenori, tačiau jis vis tiek D. liepdavo dar su ja kalbėtis. Kalba apie atlyginimą 100 Eur atsirado po kurio laiko. Turėjo atsidaryti bankinę sąskaitą, į kurią jai turėjo pervesti pinigus už namų, aplinkos tvarkymą. Tuo metu kalbų apie lytinius santykius dar nebuvo. Apie liemenėlės nenešiojimą kalbos prasidėjo į pabaigą, tai yra, kai ji jau nebenorėjo gyventi pas V. Pas V. pragyveno kažkur 7-8 mėnesius. V. B. apsikabindavo ją per liemenį, krūtinę. Pavyzdžiui, būdavo tokia taisyklė, kad ryte atsikėlus ir atėjus į virtuvę reikia apsikabinti ir pasibučiuoti. Ji sutikdavo tik apsikabinti, tačiau pasibučiuoti nesutikdavo. Būdavo, kad jis ją pagaudavo ir pabučiuodavo į lūpas, žandus. V. ją pabučiavo kažkur virš 20 kartų. V. B. sakydavo, kad ji nieko neturės, negyvens pas jį, neturės gero gyvenimo. Kitų kūno vietų V. nėra jai glostęs, tačiau yra bandęs tai padaryti. Bandė ranka paliesti lytinius organus. Kitų kūno vietų nebandė liesti. Tuo metu, kai bandydavo jis ją paliesti, būdavo kambaryje, ar bet kur kitoje vietoje. Tokių bandymų buvo virš 10 kartų. V. bandydavo lįsti kai ruošdavo pamokas, kai valgyti darydavo. Jis sugebėdavo paliesti, tačiau ji nueidavo tolyn. Po to ji perėjo mokytis nuotoliniu būdu į (duomenys neskelbtini). Tai buvo lapkričio mėnesį. Yra buvęs įvykis, kurio metu buvo įsikišusi policija. Draugė buvo susipykusi su V. D. pasiūlė jai nusipirkti butelį ir jį išgerti. Tada D. dar labiau susipyko su V. Iškvietė policiją, nes jis užrakino kambarį. Atvažiavus policijai D. išvažiavo į namus, o ji, kadangi buvo nepilnametė, buvo išvežta į vaikų namus. Į vaikų namus buvo nuvežta 3-4 valandą nakties. Kadangi buvo vėlu, tai jos nieko ir nebeklausė. Ryte buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), kur ir buvo apklausta. Iš vaikų namų dar grįžo pas V. B.. V. B. nepadorių vaizdų jai nerodė. Jis tik kalbėdavo apie lytinius santykius. Sakydavo, kad tai yra normalu, kad su D. jie bendrauja, kad ji prie jų prisijungtų. Apie vyro ir moters santykiavimą nekalbėdavo. Tuo laikotarpiu yra gulėjusi ligoninėje, kurioje pamatė, kad ji yra kilusi iš (duomenys neskelbtini). Jos paklausė, kaip ji čia atsidūrė. Atsakė, kad gyvena pas tokį žmogų. Apie jos įvardintą žmogų medicinos personalas negražiai atsiliepė. Jai buvo pasiūlyta važiuoti iš jo. Ji suprato, kad V. patinka jaunos merginos. Tai jai sakė D. ir pats V. Gyvendama pas jį galėdavo pasiskambinti tik mamai. Skambinti galėdavo tik iš jo telefono. Kitiems negalėdavo skambinti. Jai buvo uždrausta turėti telefoną, naudotis „Facebook“. V. leisdavo tik mamai pasiskambinti. Negalėdavo išeiti, kada norėdavo. Galėdavo tik eiti į mokyklą, iš kurios turėdavo eiti tiesiai į namus. Jis neleisdavo eiti į būrelius. Namų durys būdavo užrakintos. Raktų neturėjo, tačiau jie būdavo pakabinti. Eidama į mokyklą atsirakindavo duris, o raktą įmesdavo į pašto dėžutę. Jai būdavo uždrausta bet kada išeiti į lauką, susitikti su draugais. V. sakydavo, kad turi būti namuose, kad negalima valkatauti. Po namus V. vaikščiodavo apsirengęs. Nėra mačiusi V. nuogo. Dėl naudojimosi tualetu, vonia, taisyklių nebuvo. Nebuvo kambarių, į kuriuos negalėdavo įeiti. Po namus vaikščiojo su liemenėle. Buvo kalbėta, kad turi miegoti neapsirengusi, tačiau ji taip nedarė. Jai buvo sakyta, kad turi miegoti be liemenuko, be naktinių ar pižamos. Turėjo miegoti nuoga. Tai buvo sakiusi ir D., ir V. Kaip suprato, kad taip miegotų norėjo V. Nežino, kodėl taip V. norėjo. Pageidautų, kad B. už savo veiksmus atsakytų. Sutiktų rašyti pareiškimą. V. nėra matęs jos nuogos. Mamai sakydavo, kad nebenori gyventi pas V. Ji nesutarė su mama. Jai buvo pasakyta, kad jai viskas gerai, yra prižiūrima, apsaugota. Šiuo metu D. 23 metai. Su D. šiuo metu ryšių nepalaiko. D. jai negali paskambinti, nes yra ją užblokavusi. V. rašė jos mamai: ,,Labas, kaip laikotės, kaip G.?“. Tačiau mama jam neatrašė. Su D. bendrauja nuo vaikystės. D. pasitikėjo, nes su ja labai daug bendravo nuo pat vaikystės. Mama nėra prašiusi D. pagalbos dėl jos. Yra turėjusi problemų dėl elgesio, tačiau dėl mokslų neturėjo. Yra bėgusi iš namų, gyvenusi kitur. Mama neprašė, kad V. priimtų ją gyventi pas save. D. pasiūlė mamai, kad ji galėtų gyventi pas V. Mama buvo atvažiavusi pas V., su kuriuo kalbėjo apie tai, kokius turės tvarkyti namus, aplinką, mokytis. Mama jai leido gyventi pas V. Vaikų teisių apsaugos tarnybai nebuvo pranešta apie tai, kad gyvens pas V. Į (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi dėl nesutarimų su mama. Ji su mama jau nuo vaikystės nesutaria. Mama anksčiau labai gėrė, todėl jai nuo 8 iki 11 metų teko gyventi vaikų namuose. Tėtis gyveno atskirai. Apie tai, kad gyvens pas V. B., tėtis iš pradžių nežinojo, nes labai mažai su juo bendrauja. Apie tai jis sužinojo vėliau, tačiau tam neprieštaravo. Mama skambindavo V., klausdavo kaip jai sekasi. Pas V. B. mama buvo atvažiavusi kokius 8 kartus. Buvo atvykusi ir prieš policijos iškvietimą ir po policijos. Su D. ji yra gėrusi tik tą vieną kartą. Policiją kvietė, nes buvo užrakinti jų daiktai. Tada D. ir iškvietė policiją. V. žinojo, kad jos apačioje, kad geria. V. pamatė, kad D. nusipirko butelį. Jis liepė negerti, tačiau jos neklausė. Tuo laiku, kol gyveno pas B., draugų neturėjo, su niekuo nepalaikė ryšių. Jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo įtariama, nes atsidūrė vaikų namuose. Nebuvo įtariama dėl turto vagystės. Buvo skirta bauda dėl to, kad gėrė būdama nepilnametė. Pas V. pradėjo gyventi 2018 m. rugpjūčio mėnesį, o 2019 m. vasario mėnesį pabėgo pas mamą. Mama žinojo, kad grįžta, nes apie grįžimą jai pranešė. Į policiją nesikreipė, nes nenorėjo kelti problemų nei sau, nei kitam. D. galėtų patvirtinti visas aplinkybes, kurias dabar pasakojo. Šiuo metu V. atžvilgiu pykčio nelaiko. Jis jai suteikė pastogę, maistą. Tačiau tai jis jai davė dėl to, kad tvarkytų namus, aplinką. Tuo metu ji negalėjo atsisakyti vykti pas V., nes nesutarė su mama. Neturėjo kur tuo metu gyventi. Į kitas institucijas nesikreipė, nes (duomenys neskelbtini) vaikų namai buvo uždaromi, jai buvo likę nedaug laiko iki 18 metų, tai jai liepė pakentėti. Skambučio metu kai kalbėdavo su mama V. būdavo šalia ir jų pokalbį girdėdavo. Jai atvažiavus ji sakydavo, kad jai liepta nenešioti liemenukų, vakarais eiti pas jį. Tačiau mama ja netikėdavo. Mama buvo klaususi V., tačiau jis atsakydavo, kad taip nėra. Šiuo metu mama alkoholio nebevartoja.

Nukentėjusioji G. I. teisiamojo posėdžio metu (apklausta nuotoliniu būdu), atsakydama į užduotus klausimus, parodė, kad 2021 m. gegužės 9 d. pareiškimą parašė, nes norėjo atsisakyti pareiškimo dėl to, kad ji ten gyveno, ja jis rūpinosi ir nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Nori atsiimti skundą ir kad jos daugiau „nejudintų“. Vyksta tie teismai, o ji nori išvažiuoti į užsienį ir jau čia nebevažinėti, atsibodo čia „tampytis“, nes vis tiek reikia dalyvauti. Atsisako to pirminio pareiškimo, kurį buvo parašiusi policijai į bylą. To pareiškimo ji neišgalvojo, o atsisako dėl to, kad nori, kad greičiau viskas pasibaigtų. Viskas, kas parašyta pareiškime, buvo, tik ji nori, kad viskas greičiau užsibaigtų. Pareiškimas, kuris yra surašytas 2020 m. birželio 29 d., nevisai yra teisingas. Atsimena, kas jame parašyta – kad priekabiavo, kad lindo. 2021 m. spalio 26 d. parašė prašymą, kuriuo nori atsiimti savo civilinį ieškinį. Ne mama prašė parašyti šį prašymą, ji pati jį parašė. Nepamena, kas parašyta 2020 m. birželio 29 d. apklausoje. Su B. susipažino per D. Jos santykiai su D. G. buvo labai geri, nes jos gyveno viename kaime, buvo pažįstamos. D. G. jai pasiūlė šį darbą pas B. Tuo metu jai buvo sunku, todėl D. jai pasiūlė, kad galėtų gerai pagyventi ir ji sutiko. Tada buvo nepilnametė ir pati darbo nesiieškojo. Per „Messenger“ programėlę susirašinėjo su D., kuri jai ir pasiūlė, sakydama, kad galės gerai gyventi, pabaigti mokslus, nes ir ji ten gyvena. Ir ji sutiko važiuoti. Mama ją išleido važiuoti ten. Ji turėjo kur mokytis, ten kur gyveno, tik pas juos nėra tokių stiprių mokyklų. Yra gimnazija, bet (duomenys neskelbtini) yra stipresnė mokykla. Norėjo daugiau pasimokinti, daugiau pasiekti, todėl ir sutiko važiuoti. Buvo sutarę, kad reikės apsitvarkyti aplinką, ar sutvarkyti namus. Jos buvo pasiskirstę, kuri ką tvarkys – viena namo viršų tvarko, kita – apačią, viena – šiltnamį, kita – gėles ravi. Pas B. turėjo savo kambarį antram aukšte. D. gyveno apačioje. B. gyveno kitam kambaryje, antrame aukšte. Pas B. prabuvo kažkur metus laiko. Ja pasirūpindavo ir tėvai, ir gaudavo iš dviejų seserų pinigų, padėdavo jai. Buvo kalbėję apie tai, kad B. už darbus pas jį, perves po vieną šimtą, bet jis neįvykdė visų sprendimų. Pusę mokyklinių reikmenų, rūbais, maistu aprūpindavo V., o pusę gavo iš mamos pusės. Pas B. apsigyveno, kai jai buvo šešiolika metų. Iš B. pabėgo, nes pradėjo nesutarti ir išvažiavo. Pas V. pradėjo gyventi 2018 metų rugpjūčio mėnesį, o 2019 metų vasario mėnesį pabėgo pas mamą. Nesutarė, nes turėjo mokintis, buvo griežtumas. Dėl to ir nusprendė parvažiuoti pas mamą. Tiesiog mokintis buvo per sunku. Visiškai neatsimena, ką sakė apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Perskaičius 2020 metų birželio 29 dienos liudytojos (nukentėjusiosios) apklausos protokolą pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 53-56), nukentėjusioji G. I. parodė, kad teisingai viskas užrašyta.

Toliau atsakydama į užduodamus klausimus, nukentėjusioji G. I. parodė, kad ji atsisako 500 eurų civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. B. pretenzijų neturi. Su D. dabar šiek tiek susirašo. Visai neseniai pradėjo vėl bendrauti su D. D. klausė, kaip mokslai, kaip egzaminai ir daugiau nebendrauja. Ji D. buvo „Facebook“ paskyroje užblokavusi ir ilgai nebendravo, bet neseniai, prieš Naujus metus, vėl pradėjo bendrauti. Nereikia jai dėl civilinio ieškinio pasitarti su paskirtu advokatu. Žala jai nėra atlyginta. Pas B. pradėjo gyventi 2018 metais. Gyvendama pas B. atsidūrė ligoninėje. Į ligoninę buvo atvykusi mama. Nebuvo kalbėta, kur po ligoninės ji gyvens. Apie B. nepalanki informacija iš ligoninės personalo buvo pasakyta tik jai, D. ji pasakė pati, o mamai personalas apie B. nesakė. Klausimas, ar ji grįš pas B., ar pas mamą, su mama sprendžiamas nebuvo. Pokalbio su specialiste L. M. dėl to, ar ji grįš pas mamą, ar pas B., nepamena. Su vaikų teisių specialistais važiuojant į vaikų globos namus bendravo, bet nelabai pamena, ką ten sakė. Nepamena ar buvo pokalbiai apie B.. Nepamena, kad vaikų teisių specialistams sakė apie tai, kad V. B. kartais prie jos seksualiai priekabiauja, liepia nedėvėti liemenėlės, įvairiai ją apsikabina, naudoja psichologinį smurtą. Būnant globos namuose, nebuvo atvykusi specialistė L. M., kad pakalbėti apie įvykius, susijusius su V. B., nepamena su ja pokalbio. Tik pamena, kad tiesiog nuvažiavo, ją paguldė, ji išsimiegojo ir po to atvažiavo mama jos pasiimti. 2021-05-09 pareiškimą tokį parašė, nes nori, kad viskas pasibaigtų, nes nori išvažiuoti gyventi pas sesę, o jeigu reikės važinėti į teismus, tai nepriskraidys. Nori ramiai išvažiuoti, be policijos važinėjimų į kiemą. Jai skambino iš (duomenys neskelbtini) policijos, kad bus atvesdinama, bet pavardės, kas skambino, nepamena. Sakė, kad jeigu neatvyks į teismą, atvesdins. Suprato, kad jeigu nedalyvaus – atveš policija. Po to į teismo posėdį atvyko. Prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją policijos pareigūnų nebuvo apklausta. 2020 m. kovo 25-26 d. nepamena, kad buvo apklausta vyresniosios tyrėjos L. A.. Kad buvo apklausta (duomenys neskelbtini), gal dabar kažką ir pamena. Prisimena, kad buvo apklausta, nes ir tėvus kvietė. Gal dėl to apklausos ir nepamena, jei apklausa vyko nuotoliniu būdu – telefonu. Tą apklausą telefonu šiek tiek atsimena, bet nelabai. 2020 m. kovo 25 d. buvo apsipykusi su G. ir B., tai galėjo ir iš pykčio pasakyti. Tuos metus jie nebendravo – ji išvažiavo, buvo susipykę ir nebendravo. Tyrėja, kada skambino, sakė, kad apklausa bus dėl V. Apklausą tyrėja vykdė iš karto. Tyrėjai apklausoje davė teisingus parodymus. Vaikų namuose ji gyveno nuo aštuonių metų ir ten pragyveno ne mažiau dviejų metų. Po to, mama nustojo vartoti alkoholį ir ją grąžino į namus. Su mama dabar jau turi artimą ryšį ir bendravimą, o kada buvo 16 metų, nepilnametė, nebuvo su mama to ryšio ir bendravimo.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas A. B. parodė, kad datų, kada viskas čia vyko, konkrečiai nepasakys. Mama sakė, kad dirbo tokia L., kuri nemoka dirbti, jai šešiolika metų, bet nesigaudo. Jis pats ją matė. Matė ją darže, prie lysvių kažką dirbančią, gal ravėjo. Galėjo tada būti savaitgalis. Ji ilgai nedirbo, atvažiuodavo dirbti savaitgaliais. Mama prašydavo tėvo, kad ją atvežtų. Daugiau dirbančių merginų kaip ir nematė. Jam nebuvo kada dirbti pas tėvus, nes jis mokėsi, o mamai buvo pašlijusi sveikata. Saviems žmonėms mama nenorėjo apkrauti darbų ir galvojo, kad kažką susiras, kad padės atlikti darbus. Neįvardins, kada pašlijo mamos sveikata, bet senokai. Mama sirgo kokį dešimt metų. Namuose pastoviai jis buvo iki devyniolikos metų. Devyniolika metų jam buvo aštuoni metai atgal. Po to mokėsi (duomenys neskelbtini), grįždavo tik savaitgaliais. Grįždavo kiekvieną savaitgalį. Metus mokėsi (duomenys neskelbtini), po dvylikos klasių buvo įstojęs, 2015 metais. Po to įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini), kur mokėsi tris metus. Kada grįždavo savaitgaliais, kitų merginų nematė, tik L. D. pažįsta. Ji kaip ir norėjo įsidarbinti, kad dirbti namuose, bet kadangi jos mamos sveikatai kažkas buvo, turėjo operuoti, tai ji nepasiliko dirbti. D. pas juos nedirbo, atvažiuodavo tik kažką padėti. Bet, kad būtų įdarbinta ar kad dirbtų, tai ne. Kaltinamojo akto jis neskaitė, nežino, kaip jis suformuluotas, bet kadangi savo tėvą gerai pažįsta, būdavo namuose ir matydavo viską, todėl ir nori paliudyti, kad negalėjo tai vykti. Nežino, kaip kaltinamajame akte tas yra įvardinta. Tiesiog, to negalėjo būti, dėl ko čia visi susirinkę. Tėvas negalėjo netinkamai pasielgti. L. jis matė tik vieną kartą. Neįvardins, kiek laiko ji dirbo. Gal dirbo ilgiau, nei vieną dieną. Per dieną nesuprasi, kaip dirba. Kiekvieną savaitgalį grįždavo į namus, grįždavo pas tėvus ir nebuvo tikslo pasižiūrėti, kas dirbo. Jis nesidomėdavo, ar nakvoja namie kažkoks žmogus, darbuotojas. Kai grįždavo, su mama ir su tėvu kalbėdavosi. Nežinojo, ar dar kokios merginos nakvodavo namuose. L. matė darže ir žinojo, kad ji tą naktį nakvojo, nes matė tašę padėtą. Žinojo, kad tam asmeniui, kuris miega, yra priskirtas kažkoks tai kambarys. L. gyveno pirmame aukšte. Mama nakvojo antram aukšte, kartu su tėvu, viename miegamajame. Beveik iki mamos gyvenimo galo tėvai miegojo viename miegamajame. Paskui mama išvažiavo į ligoninę ir iš jos nebegrįžo. Mano, kad mama kažkiek per dieną būdavo ir pirmame aukšte, nes buvo ten padėtų jos daiktų, bet taip tai būdavo antrame aukšte, nes padėdavo jai dar ir užlipti, nes buvo labai stipriai operuota. Mamos daiktų minimaliai būdavo pirmame aukšte. Ji gal kokius vaistus išgerdavo, nes ten buvo pasidėjusi. Mamos kambarys buvo antrame aukšte. Tėvas kalbėdavo tik, kad reikėdavo merginas parvežti, o apie darbus, kokius dirbdavo merginos, nekalbėjo. Ūkio darbams vadovavo mama. Atsiskaitydavo irgi mama, nes buvo jo prašiusi paduoti piniginę iš prieškambario, kad pasiruošti atsiskaityti su tuo metu dirbančia L. Vieną kartą matė tą L., tą kartą mama jai ir mokėjo. Mama dėjo skelbimus dėl darbo. Mama priimdavo darbuotojus. D. buvo atvažiavusi dėl darbo ir kalbėjosi su mama. Pokalbyje jis nedalyvavo, kada D. atvažiavo ir kalbėjosi dėl darbo. Jam buvo žinoma, kad L. sesuo dar dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė, kad dirbo L. sesuo, nes ne kiekvieną dieną dalyvauja tokiose apklausose ir ne viską išeina pasakyti. Nepamena ar buvo klausimai apklausos metu apie L. seseris. Kada grįždavo į namus, išlėkdavo pas draugus, kitą dieną vėl kokie kiti būdavo užsiėmimai, tai gal dėl to nematė dirbančios L. sesers. Be to, nežiūrėdavo, kas dirba, nes ne pas jį dirba. D. nedirbo pas tėvus. Gal kartą D. yra nakvojusi pas tėvus. Atvažiuodavo, pasitvarkydavo, gal net vienai dienai atvažiuodavo pasitvarkyti, o ryte išvažiuodavo. Tėvai pasakojo, kad D. būtų gera darbuotoja, bet ji vis išvažiuodavo, nes jos mamai reikėdavo padėti. Taip ji ir neapsistojo visam laikui. Mama sakė, kad L. šešiolika metų. Tai reiškia, kad L. pamelavo, kad jai šešiolika, o ne penkiolika. Mama sakė, kad L. šešiolika metų, bet kad nemoka dirbti, tai į vidų nėra prasmės įsileisti. Neatsakys konkrečiai kiek ir kaip buvo sutarta su L. dėl užmokesčio. Nežino, ar už konkretų laikotarpį buvo tartasi L. mokėti, ar už darbus. Kiek mokėdavo D. irgi nesiteiravo. Iki L. sesers, pas tėvus dar yra dirbusi kažkokia mergina, bet jos vardo nežino. Jis tada mažas buvo. Po mamos mirties atvyksta pas tėvą, lankosi. Neteko sutikti G. I.. Po mamos mirties nesutikdavo jokių merginų pas tėvą. Jo kambarys buvo antrame aukšte, šalia tėvų kambario. Tame aukšte yra tėvų miegamasis, vonia, tualetas, tėvo darbo kambarys, dar balkonas. Jis turi sesę. Sesės kambarys trečiame aukšte. Pirmame aukšte yra virtuvė, svečių kambarys, mamos darbo kabinetas, prieškambaris, tualetas. Kada mama susirgo, mamos darbo kabinetas tapo kaip bendras kambarys, ar tai poilsio kambarys. Apie tėčio bylą jis sužinojo iš pažįstamų ir jam buvo šokas. Paskui pamatė reportažą per žinias, kur buvo paviešinta, kad kas dirbo pas tėvą, tuojau po darbo žudėsi, nes buvo priekabiaujama. Apie tai iš karto jis kalbėjosi su seserimi. Jis netiki tokiais kaltinimais tėvui. Namų ūkio priežiūros organizavimu užsiimdavo mama. Apie dirbančius asmenis žino tik tiek, kiek yra pats matęs, arba ką jam pasakodavo mama. Tėtis nėra užsiminęs apie atliekamus ūkio darbus, tik mama. Bet jie kartu pasitardavo, pasišnekėdavo apie atliktus darbus. Apie L. girdėjo iš mamos, kaip apie netinkamą darbuotoją, nes turėjo eiti ir žiūrėti pro langus, kad dirba ne taip, kaip reikia. Girdėjo mamos atsiliepimus apie L. seserį, kad ji yra metusi į ją vazą su gėlėmis, paklausus apie jos vaiką. Mama tokios darbuotojos nebelaikė. Apie D. mama atsiliepė gerai, kad moka tvarkytis, nereikia iš paskos vaikščioti ir rodyti. Mama norėjo, kad D. liktų dirbti pastoviam darbui, bet ji negalėjo likti dirbti dėl savo mamos sveikatos būklės. Jam yra tekę bendrauti su D., bet tik pasisveikino. Paskutinį sykį matė D. po paskutinio teismo posėdžio. D. buvo išsigandusi. Jis nuvažiavo pas V. į namus pasiimti kažkokių įrankių, nes jam reikėjo. Neilgai trukus atėjo D., visa išsigandusi, sakė, kad ją seka vyras su juoda (duomenys neskelbtini), matytas teisme žmogus ir gali būti ne vienas. Ji pamatė, kad ta mašina ją atsekė iki stoties, kad tada ji ėjo į miesto centrą ir prie parduotuvės ji matė, kad tai buvo prokuroras iš teismo posėdžio, kuriame ji dalyvavo. Todėl sakėsi, kad tiesiai ėjusi pas V. ir prašė, kad ją parvežtų, nes bijojo važiuoti su autobusu. Matėsi, kad ji buvo išsigandusi. D. sakė, kad ją persekiojo prokuroras, persekiojo po (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad išėjusi iš posėdžio, kažkiek laiko stovėjo po stogeliu prie buvusio pašto ir kalbėjosi telefonu, kadangi lijo lietus. Kiek ji stovėjo, jis nematė, bet sakė pakalbėjo telefonu ir laukė kol lietus apstos lijęs. Po to ėjo į stotį. Prokuroras tiesiog važiavo ir ji prie stoties pamatė tą pačią mašiną. Stotis yra važiuojant link (duomenys neskelbtini), į kitą pusę, nei (duomenys neskelbtini). O paskui ji pamatė, kad stovi prie (duomenys neskelbtini), visai priešinga (duomenys neskelbtini). Sakė, kad telefonu prokuroras kalbėjo.

Liudytoja D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja, yra tik geri pažįstami. Ji žino apie G. I., kurios atvykimo pradžia buvo 2018 metais. G. mama jos ir B. labai priprašė, kad priimtų G. pabūti. Ji buvo minėjusi, kad G. gali pabūti pas B., nes geros sąlygos. Tada 2018 metų rugpjūčio 16 dieną G. atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini) ir rugpjūčio 23 dieną, kartu su jos mama nuėjo į (duomenys neskelbtini), kad ją užrašyti į mokyklą. Taip padaryti nusprendė dėl to, kad G. buvo labai sunkus vaikas, bėgdavo iš namų, meluodavo, mama ją traukdavo iš visokių landynių, ji valkataudavo, turėjo labai daug reikalų su policija, buvo užvesta nemažai bylų. Jos mama norėjo jai gera, o ji, kadangi buvo vaikystės draugė, tai labai norėjo G. padėti. G. pradėjo lankyti mokyklą, buvo labai sunku su ja, nes ji labai blogai mokėsi, melavo, turėjo problemų su klasiokėmis, rasdavo pas ją cigarečių. Tada nusprendė ją užrašyti į (duomenys neskelbtini), kadangi nuotolinis mokslas, bus visą laiką namuose ir bus lengviau ją prižiūrėti. Po kurio laiko pastebėjo, kad G. labai daug meluoja, iš jos dingsta įvairūs daiktai. Tiesiog su G. buvo labai sunku, nemokėjo net kaip reikia elgtis prie stalo, nežinojo, kas yra dušas, sunku būdavo ją nuvaryti į dušą. Kadangi buvo su G. labai sunku, ji nebeturėjo kantrybės, atsibodo tos visos nesąmonės ir ji nusprendė G. išvaryti. Vėliau su G. buvo toks incidentas, kad ji buvo nusipirkusi brendžio butelį ir šiek tiek maisto, nes pas ją turėjo atvykti jos tėtis. Bet dėl darbo problemų tėtis neatvažiavo. Tada ji vakare, tiesiog viena, atsisėdo ir išgėrė kelis stikliukus brendžio, po to nuėjo prie kompiuterio. Po kiek laiko grįžo į virtuvę ir pamatė, kad butelis tuščias. Pasirodo, kad G. jį buvo išgėrusi. Tada prasidėjo su B. konfliktas, nes jis pamatė, kad G. yra jau gerokai „apsinešusi“. Tas konfliktas rutuliojosi ir G. išsikvietė policiją. Į policiją kartu su ja važiavo ir ji, nes nenorėjo jos vienos palikti. Važiuojant automobiliu G. jai pasakė, kad jeigu B. ją išvarys už visą šitą reikalą, tai ji sugalvos, kaip jam atkeršyti. Po kiek laiko, po viso šito incidento, B. liepė susirinkti G. savo daiktus ir važiuoti namo. Jas abi į (duomenys neskelbtini) parvežė B., nes autobusu sunkus susisiekimas. Pas G. ji pabuvo dar keletą dienų. Per tą laiką, pas G. buvo atėjęs kažkoks A. ir jie kartu gėrė. Kitą vakarą atėjo kažkoks N., kuris turi draugę ir vaiką. Savo akimis ji matė, kad G. su juo miegojo. Visa tai ji papasakojo B. Jiems pasidarė G. gaila. G. prisižadėjo nebemeluoti ir susitvarkyti. Tada jos su G. vėl atvažiavo pas B. Kurį laiką su G. buvo viskas gerai. Ji stengėsi, tvarkėsi. Kartą pamačiusi, kad kompiuteryje G. susirašinėja su „visokio plauko“ bernais, siuntinėja jiems vulgarias nuotraukas, jai trūko kantrybė dėl tokio elgesio, melo ir G. buvo išvaryta. Per visą tą laikotarpį, kiek G. buvo pas B., jie kartu dviese niekada nebuvo. Į parduotuvę ar kur kitur eidavo jos visada kartu. B. į G. priežiūrą ir auklėjimą iš viso mažai kišosi. Viską kontroliavo ji, nes taip buvo sutarta su G. mama. Kad G. būtų viena ar viena kažką darytų, niekada taip nėra buvę. Niekada nematė, kad B. prie G. liestųsi ar ten kažką jai darytų. Visada ji būdavo kartu ir tokių dalykų nematė.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja D. G. parodė, kad dabar pasakojo apie G., kad viskas čia vyko pas B.. Ji tiesiog yra B. gera pažįstama, pažįsta jį jau šešis metus. 2015 metų lapkričio mėnesį jis jai paskambino dėl darbo. Ji buvo įdėjusi skelbimą dėl darbo ir jis jai pagal tą skelbimą paskambino. Ji ieškojo namų tvarkytojos, auklės darbo, tiesiog paprasto darbelio. Pagal tą skelbimą paskambinęs B. pasakė, kad yra darbas, yra galimybė gyventi, prižiūrėti, tvarkyti namą. Paskui su globėja ji atvažiavo pasižiūrėti to darbo. Bekalbant ji suprato, kad čia reikia gyventi, pastoviai reikia būti. Dar čia buvo ligonis V., kurią reikia prižiūrėti. Ji suprato, kad pastoviai čia būti negali, nes jos globėjos buvo taip pat bloga sveikata. Tai paliko tokį atvirą klausimą, nieko nenusprendė nei dėl darbų, nei dėl atlyginimo ar įdarbinimo. Taip su B. liko tiesiog pažįstami. Ji atvažiuodavo pas B. pabūti. Kartais savaitę, kartais mėnesį, kartais kelias dienas pabūdavo. Atvažiuodavo tik pabūti, padėti susitvarkyti namus. Būdavo, kad parvažiuodavo B. dukra I., tai jie visi kartu pabūdavo, pabendraudavo. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, pasirašė, kad parodymai surašyti teisingai. Iš pradžių dažniau būdavo pas B.. Tas išsireiškimas „apsigyvenau“ nieko nereiškia, nes gali ir taip pasakyti, ir kitaip. Būdavo dažniau ir ilgiau, kai mažiau buvo problemų su globėja. Bet paskui globėjos sveikata visai suprastėjo, nebegalėjo nei dirbti, nei malkų atsinešti, tai tada ji jau pradėjo dažniau išvažiuoti iš B. Ji tiesiog taip išsireiškė, kad „apsigyvenau“. Pas B. jai buvo duotas atskiras kambarys antrame aukšte ir jame ji gyveno, miegodavo. Ryte reikėdavo padaryti pusryčius, apsitvarkyti, tai ji padėdavo labiausiai buityje ir viskas. Ji neskaito, kad dirbdavo, tiesiog atvažiuodavo tik padėti. Taip, ji ieškojo darbo. Jis pasiūlė darbą tvarkyti ir prižiūrėti namus. Bet ji neįsidarbino ir darbuotoja nebuvo, atlyginimo jokio negavo, nes tiktai padėdavo. Iš pradžių ji dar gaudavo našlaičio pašalpą 150 eurų, nes buvo iš vaikų namų. Taip pat turėjo santaupų, nes jai buvo šiek tiek palikusi močiutė, dar globėja duodavo pinigų ir jai tuo metu visiškai to pakakdavo. Kai apsigyveno pas B., jai buvo aštuoniolika metų. G. buvo šešiolika, kai ji atėjo pas B. 2018 metais gyventi. G. mama paprašė jos ir B., kad leistų G. pabūti pas B., kad gal ji čia būdama atsitokės, nebevalkataus, gal rimčiau pradės žiūrėti į gyvenimą. B. ir ji yra geros širdies žmonės, ir iš geros širdies norėjo jai padėti. Ji buvo G. vaikystės draugė ir matydavo, kaip G. lankydavo mokyklą, būdavo baisi, nesusišukavusi, murzina, neprižiūrėta. Tada ji ja irgi šiek tiek rūpinosi. Pareidavo iš mokyklos, pavalgydavo pietus, nuo pat mažų dienų buvo geros draugės. Tai jai G. buvo labai gaila. Ji pati B. prašė, kad jis leistų G. su ja pabūti. B. iš geros širdies ir priėmė. Visus mokesčius už gyvenimą pas B. apmokėdavo B. G. ji duodavo iš savo pinigų, kada reikėdavo nusipirkti šį bei tą, dar kelis eurus duodavo atvažiavusi ir G. mama. Bet pagrinde, kai būdavo, jas išlaikydavo B.. Pinigų B. neduodavo. G. irgi tvarkydavo namus, ir padarydavo valgyti, daržą nuravėdavo. Tokius pagrindinius buitinius darbus jos kartu sutvarkydavo, bet joms už tai pinigai nebuvo mokami. B. pats kartu lauke eidavo tvarkytis ir jos jam padėdavo. G. ji užleido savo kambarį, o pati gyveno trečiame aukšte. Tuose namuose yra daug kambarių: pirmam aukšte pora kambarių, antram aukšte pora kambarių, trečiam aukšte vienas kambarys, rūsyje vienas kambarys. Ji vaikščiodavo po visus kambarius. Geri pažįstami, tai yra, kai kartas nuo karto atvažiuoji į svečius, pabūni kartais trumpiau, kartais ilgiau. Dabar taip pat ji atvažiuoja pas B.. Jie susiskambina ir pasikalba. Kad prie jos būtų pas B. atėjusi ir dirbusi kokia kita mergina, tai taip nebuvo. O D. G. buvo 2019 metais vasaros pradžioje, kadangi ji nebegalėjo būti, nes reikėjo išvažiuoti dėl globėjos, tai B. jos paprašė, kad surastų kokią merginą, kad tiesiog galėtų aptvarkyti namus, nes vasarą darbo čia yra žymiai daugiau, nes ir lauke reikia tvarkytis. Ji įdėjo į (duomenys neskelbtini) skelbimą, į kurį atsiliepė D. G.. Jos nieko konkrečiai nesutarė, bet po kiek laiko, rugpjūčio 20 dieną jai vėl parašė, paklausė ar dar ieškoma darbuotoja ir taip susitarė, kad ji rugpjūčio 21 dieną atvažiuotų. D. atvažiavo su savo mama, jas atvežė kaimynas. Kai jie visi sėdėjo virtuvėje, D. mama B. labai dejavo, kad labai sunku kaime gyventi, kad renka akmenis, kad nėra už ką susitvarkyti dantų, kad mergaitei labai sunku kaime, nes draugauja su kažkokiu narkomanu ir ji nori ją ištraukti iš to kaimo, kad jai būtų kažkokia perspektyva geriau gyventi. D. mama jai pasakojo, kad D. nuo šešiolikos metų draugauja su narkomanu ir turi santykius su juo - juodu kartu lovoje miega pas ją namuose, kad leidžia jai rūkyti cigaretes. Tuo metu nei V., nei ji tų kalbų nesureikšmino ir susitarė susiskambinti. Praėjus daugiau, kaip savaitei laiko, rugsėjo 2 dieną, B. sugalvojo D. pasikviesti dar kartą pasikalbėti dėl darbo, aptarti visas aplinkybes, nes D. anuo metu labai mažai kalbėjo. B. jos paprašė kartu su juo nuvažiuoti iki D. Ji parašė D. žinutę, kad jie atvažiuos pasikalbėti dar kartą dėl darbo. Tada kartu su D. grįžo į (duomenys neskelbtini) pas B. į namus. B. paprašė D. papasakoti, kokius buitinius darbus ji moka atlikti, ar ji išmano kokią chemiją naudoti, kaip prižiūrėti baldus. Ji pasakė, kad viso šito nelabai supranta, kadangi kaime tik akmenis renka ir patirties buitiniuose darbuose neturi. Tada B. pasakė Da., kad galbūt jis paskubėjo ją parsivežti ir, kad galbūt rytoj ją parveš namo. D. buvo pasimetusi ir susinervinusi. Tą patį vakarą jos dar su D. šnekėjosi, B. buvo užsiėmęs savo veikla, apie devintą ar dešimtą vakaro nuėjo miegoti. Ji parodė D. kambarį, kuriame ji turėjo permiegoti. Iš ryto su B. D. turėjo parvežti namo. Ryte, susitvarkiusi ji susiruošė trumpam į (duomenys neskelbtini) ir apie tai pasakė B., ir kad vėliau galės D. parvežti namo. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), B. pasakė, kad D. jau nebėra ir, kad ji su mama išvažiavo. Per visą tą laikotarpį D. su B. viena nebuvo, visą laiką su ja buvau ji, viską matė ir jokių priekabiavimų nebuvo ir negalėjo būti. Jai tiesiog pirmas pakliuvo (duomenys neskelbtini) ir ji į jį įdėjo skelbimą, kad reikalinga mergina tvarkyti, prižiūrėti namą, prie skelbimo buvo pridėtas B. telefono numeris, kad jam konkrečiai skambintų ir tartųsi dėl darbų su juo. Bet D. jai parašė. Ji D. nepažinojo. Apklausoje gal ir nurodė, kad D. buvo jos „Facebook“ drauguose, nepamena, nežino, gal ir buvo. Pas ją nemažai draugų ten yra. Galėjo tuo metu būti ir D. drauguose. Prieš jos gimtadienį, rugpjūčio 22 dieną, ji įdėjo skelbimus į (duomenys neskelbtini), kad reikalinga mergina prižiūrėti ir tvarkyti namą, kad apgyvendinama (duomenys neskelbtini) ir nurodė telefono numerį. Po to skelbimo jai parašė D., kurios pavardės neprisimena, kad ji gyvena už (duomenys neskelbtini). D. labai greitai parašė ir po dviejų dienų atvažiavo. D. kalbėjosi su V, ji girdėjo, kaip V. sakė, kad duos atskirą kambarį, kad reikės gyventi ir prižiūrėti, kad jis išvažiuoja į užsienį, kad daržus reikės ravėti. V. jos prašė, kad pabūtų kokį mėnesį, kad viską parodytų D. Visą pagrindą šnekėjo D. mama. D. labai mažai šnekėjo. Jokių kalbų apie uždarbį ji negirdėjo. B. tiesiog paminėjo, kad jis dažnai išvažiuoja į užsienį pakeliauti, mėgsta atostogauti su draugais. B. gal turėjo omeny, kad jis išvažiuos į užsienį, ir jai reikės pabūti savaitę ar dvi čia namuose. Reikės prižiūrėti namus, reikia, kad kažkas būtų namuose. Palikti vienų namų jis nenori. D. neatvažiavo dirbti, ji atvažiavo pasikalbėti dėl darbo. Tuo metu jai buvo septyniolika metų. Rugsėjo antrą dieną, kai D. atvažiavo, o rugsėjo trečią dieną ji išvažiavo su savo mama namo. Čia tik toks išsireiškimas, kad „gyveno“. D. buvo duotas kambarys pernakvoti vienai nakčiai ir viskas. Kitą dieną ji buvo išvežta savo mamos ir daugiau D. pas B. nebuvo. Sutinka, kad viskas teisingai surašyta jos apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu. 2015 metais atvyko ji pas B. pagal skelbimą. Pas B. atvykdavo ir būdavo savaitę, mėnesį ar panašiai. Šiuo metu pas B. negyvena. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ją šiandien į teismą atvežė iš ankstaus ryto jos pažįstamas. Pas B. ji gyveno nuo 2015 iki 2018 metų. Tuo metu buvo ilgesni tarpai, kai gyveno pas B., o paskui tie tarpai retėdavo, kadangi jos globėjos sveikata vis prastėjo. Ilgesni tarpai 2018 metų buvo iki balandžio mėnesio ar iki vasaros, tiksliai nepamena. Jai nebuvo žinoma, kad prieš ją, iki jai atsikraustant pas B., gyveno kažkokios kitos merginos ar moterys. Tik žino, kad buvo toks vienas momentas, kai atvažiavo pabūti ilgesniam laiko tarpui pas B., tai galėjo būti 2016 metai, ir B. jai pasakė, kad pas jį nori atvažiuoti toks G. su savo dukra L. Tada jai paminėjo, kad reikia paruošti maisto, nes tai svečiai. Kai G. su L. ir sūnumi A. atvažiavo kokią penktą ar šeštą valandą vakare, sužinojo, kad L. buvo čia anksčiau dirbusi. L. paprašė B. darbo savaitgaliais. Kiek L. dirbo pas B. ji nežino. Apie kitas merginas tikrai nieko nežino ir negirdėjo. Per visą tą laikotarpį ji matė B. sūnų, kuris grįždavo savaitgaliais iš (duomenys neskelbtini), iš mokslų, kol baigė mokslus. Nežino, kuriais metais jis baigė mokslus. Iki kurių metų jis atvažiuodavo pabūti pas B. nežino, neatsimena. Jai patiko pas B. atvažiuoti, pabūti, padėti. Kai jai reikėdavo, ji paprašydavo kažkokios pagalbos, kad kur nors nuvežtų. Mano, kad jos darbas tenkino B.. Atsimena, kada mirė V.. V. mirė (duomenys neskelbtini). E. F. kiek pažįsta, kiek ne. Ji buvo atvažiavusi seniau pasikalbėti dėl darbo, pabuvo porą dienų ir viskas. Iki 2018 metų ji pastoviai negyveno pas B., pabūdavo mėnesį ar tai pusantro mėnesio, ar savaitę, ar tai dvi savaites. Nebūdavo taip, kad nuo 2015 iki 2018 visus tuos metus diena iš dienos gyveno. Ji mano, kad F. siūlė tokias pačias gyvenimo sąlygas, kaip ir jai, kad gali gyventi, dirbti, tvarkyti namus, aplinką. Ji negaudavo pinigų, nes nebuvo sutarę, kad darbuotoja, kad mokės atlyginimą. B. duodavo pinigų, jeigu pasakydavo, kad reikia nueiti iki parduotuvės, kažką nusipirkti, ar maisto, ar kažko trūksta šiek tiek kažkam nusipirkti, ar smulkmeną kokią. Galėjo būti 2017 metai, kada F. atvyko dėl darbo, gyvenimo. Tiksliai neatsimena. Pamena, kad lauke šiek tiek vakarojo, paskui persikėlė į kambarį, nes sutemo. Ji su B. sėdėjo virtuvėje, kai F. išlėkė į lauką prie vartelių, pasiskambino policijai, nes kažkas jai užplaukė, ji tiksliai nežino, kas ir dėl ko, ir kodėl. Atvažiavo į namus policija ir pasakė, kad neva B. ją išprievartavo. Paskui viskas išaiškėjo, dėl ko ji taip elgėsi, nes F. su savo draugeliu norėjo pinigų iš B.. Mirus V., jai patikdavo atvažiuoti ir pabūti pas B., padėti, kadangi ji su savo globėja nelabai gerai sutardavo ir turėjo nuo mažens problemų dėl savo charakterio. Tai jai būdavo labai palanku išvažiuoti iš globėjos. Apie G. M. nežino nieko. Kai pradžioje apsigyveno 2015 metais, B. kambarys buvo antrame aukšte. Ir jos kambarys buvo antrame aukšte. V. miegodavo pirmame aukšte, specialiai įrengtame kambaryje. Kambarys buvo ankstesniame V. (duomenys neskelbtini) kabinete. B. kartu su ja nemiegojo. Jai nėra žinoma ką tarėsi B. su G. I. dėl piniginio atlygio. Ji tikrai nesiūlė I. santykiauti su V. B.. Ji tik mokino, kaip reikia praustis, persivilkti naktinius, o ne santykiauti ar gultis į lovą. Po 2016 metų, kada B. liko vienas, kiek jai žinoma, nesusirado kitos moters. Kai gyveno pas B., nei jai, nei kitom merginom iš B. nebuvo pasiūlymų santykiauti. Nebuvo jokios tradicijos ar tvarkos, susijusios su tarpusavio bendravimu, kad pavyzdžiui, ryte atsikėlus reikėtų pasibučiuoti. B. jos neapsikabindavo, nesikabinėjo. Jie iš vakaro nusprendė D. parvežti namo, nes ji pasipasakojo, jog nemoka ir nesugeba tvarkytis, nemoka bendrauti, žiūri į žemę. B. galbūt taip išsireiškė, kad nustebo, kad pas ją atvažiavo mama, nes jie buvo susitarę ją parvežti. Buvo keista, kodėl atvažiavo mama parsivežti, nes jie buvo susitarę iš vakaro ją parvežti. D. mama buvo paminėjusi, kad D. brolis nenori, kad D. dirbtų pas B.. Nei ji, nei B. nepranešė D. mamai, kad atvažiuotų pasiimti D.. Ji nežino, ką D. kalbėjo su savo mama telefonu, gal ji jai pasakė, kad atvažiuotų, gal nepasakė. Ji D. telefono netikrino ir nežino, ar D. iš vakaro mamai parašė, ar iš ryto. V. B. žinojo, kad D. yra septyniolika metų. V. B. žinojo, kad G. I. yra šešiolika metų. Kas susiję su G., tai ji jos mamai viską papasakodavo. Kas liečia G. priežiūrą, tai rūpinosi ji. B. niekada nesikišo į G. priežiūrą, nes ne jam prižiūrėti reikėjo, o jai. Prasidėjus tyrimui, po to, kai ji davė parodymus ir po to, kai parodymus davė B., ji bendravo su G. I.. 2020 m. gruodžio 12 dieną jai paskambino G., jos prakalbėjo gerą pusvalandį. Kalbėjo apie viską, kad jos sveikata prastoka, kad turi problemų su ta sveikata. G. sakė, kad ją tyrėja spaudė atvykti. Nežino, kokia tyrėja spaudė. Tikriausiai į (duomenys neskelbtini) prašė atvykti, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo ikiteisminis tyrimas. Kai ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), salėje matė G., tai mano, kad į (duomenys neskelbtini) ją kvietė atvykti. Ji sakė, kad ją labai spaudė atvykti ir liudyti prieš B.. Tyrėja ją spaudė. Nežino kuri tyrėja, ar ta, kuri ją apklausė, ar kita. Spaudimas pasireiškė tuo, kad ją tyrėja spaudė atvažiuoti ir liudyti prieš B.. Sakė, jeigu ji neatvažiuos, ją atsiveš policija. Nežino, kad G. I. buvo apklausta (duomenys neskelbtini), jai to nesakė. G. nepasakojo, ką ji turėjo pasakyti ar pameluoti nuvykusi pas tyrėją. Kalbėjo telefonu, po to dar buvo susitikusios. Buvo pas G. (duomenys neskelbtini), kai ji gulėjo ligoninėje. Namai pas B. gražūs, tvarkingi, švarūs. Kiemas irgi tvarkingas. Taip sutapdavo, kad B. priimdavo dirbti tokias, kurios nemoka nei praustis, nei valgyti, nei tvarkytis. Tai joms ant kaktos neparašyta, kad nemoka praustis. G.buvo ne dėl darbo priimta. Jai buvo ištiesta pagalbos ranka. Visas tas dalykas buvo toleruojamas, kad jai padėti išlipti iš to liūno, kuriame ji buvo. Pas B., iki teismo posėdžio ji buvo atvažiavusi, bet apie šituos įvykius tai nekalbėjo. Ji pasakė tą, ką žino. B. prašymu ji patalpino skelbimus dėl darbuotojos. Tarimasis dėl atlyginimo su merginomis priklauso B.. Talpindama skelbimus ji B. neklausė, ar reikia nurodyti atlyginimą. Ar bus su jomis sudaroma darbo sutartis ji B. neklausė. D. atvažiavo užsidirbti. Ji turėjo parodyti D., ar tas darbas jai tiks. Apie algą kalbos tarp D. su B. nebuvo. Kai ji buvo pas B., jis pasakė, kad turi atvažiuoti jo draugas su dukra L. į svečius. Jie pasiruošė maisto. Atvažiavo tas G. su L. ir A. Visi sėdėjo svečių kambaryje, vaišinosi. G. nuėjo prie pečiaus parūkyti, o A. tuo metu buvo tualete. Ir L. aiškiai B. paklausė, ar nebūtų jai kokio darbo. B. jai atsakė, kad yra neseniai mirusi žmona ir kad su jos pagalba šiuo metu susitvarko buityje, ir kad jis pagalvos. L. tai nepatiko. Tai nebuvo pirmas jų susitikimas, nes jai B. buvo sakęs, kad jau tokia L. čia yra buvusi. Gal L. pas jį buvo 2015 metų pavasarį. Ji nežino, kokias funkcijas L. atliko, nes tuo metu dar nebuvo pas B., o jis nepasakojo. L. B. tik paklausė ar nebūtų savaitgaliais jai pas jį kokio nors darbo. B. atsakė, kad šiuo metu su jos pagalba susitvarko. L. tas akivaizdžiai nepatiko ir ji pasakė, jei kada bus darbo, kad jai praneštų. Tas pokalbis vyko tarp jų trijų. Grįžus L. tėčiui ir broliui kalbos apie tai nebebuvo. Ji nežino nieko dėl tolimesnių L. darbo paieškų. G. I. buvo priimta pagyventi, bet jai buvo pasakyta, kad ji čia gyvens, bet tokius elementarius buitinius darbus jai reikės padėti susitvarkyti, kad turėtų ką veikti, vis tiek gyvena ir tas yra normalu. Buvo iškelta tokia sąlyga, kad ji padės jai tvarkytis. Po to, kai įdėjo skelbimus į turgelius, būdavo, kad paskambindavo į nurodytus numerius arba būdavo jai į „Messengerį“ parašydavo žinutę ir paskui ji nukreipdavo kreiptis į B.. Ar buvo kitų, vyresnių kandidačių, nepasakys, nes nežino. Jai konkrečiai nerašė kitos. Jai pasitaikė tik tos merginos, kitos neatsiliepė. Nežino, nebuvo tokios kalbos su B., kad šiam darbui reikalinga būtų kokia viena moteris, vyresnė ir su patirtimi. Dažniausiai nepilnametės pakliūdavo, nes merginos vasarai ieškojo darbo. Didelio mokslo tvarkytis nereikėdavo. Bet taip išeidavo, kad jos nieko nemokėdavo. D. mama D. sakė, kad dėl atlyginimo susitars su B. vėliau, nes tai nėra aktualiausias klausimas. Mama sakė, kad jai svarbiau dukrą išvežti iš kaimo, nes ji ten draugauja su narkomanu. Pirmą kartą, kada D.atvežė kaimynas, ji tylėjo, žiūrėjo į žemę, gal jai buvo nedrąsu ar kas, nežino. O tą antrą kartą, kai D. atvyko, mamos tada nebuvo šalia, tai su ja buvo sunku bendrauti, nes žodžiai jai maišėsi, vieną kartą vienaip pasako kažką, kitą kartą jau kitaip. Buvo tokia pasimetusi, žiūrėjo į žemę ir buvo sunku su ja bendrauti. Ji liko nakvoti, nes buvo jau vakaras, į gatvę neišmesi. Būtent po to pokalbio iškilo klausimas, kad ji netiks tam darbui. L. B. ji pažinojo iš to vieno karto, kada buvo sutikusi pas B. Po to su ja bendrauti neteko, matyti jos neteko. Jų atvykimo tikslas buvo G. pasiskolinti iš B. pinigų. Jie jai pasirodė paprasti kaimo žmonės. Nieko blogo išskirti negalėtų. Jie nakvoti neliko. M. B. nepažįsta ir visiškai nieko apie ją nežino. Su G. I. jos pažįstamos nuo to laiko, kaip mokėsi (duomenys neskelbtini). Tuo metu jai galėjo būti devyni metai, o G. ėjo į paruošiamąją klasę. Tai jos pažįstamos daugiau, nei dešimt metų buvo, gyveno vos ne toje pačioje gatvėje, beveik kaimynės nuo pat vaikystės. Kad G. turi kažkokių problemų ir jai reikia pagalbos ji sužinojo iš jos sesers. Ji pasakė, kad G. yra pabėgusi iš namų ir kad jos ieško policija. Tada jos kartu su seserimi ir jos mama susitarė ją pagauti. Kai ją policija (duomenys neskelbtini) pagavo, tai jos mama jai labai dėkojo už tą pagalbą. Po to įvykio G. mama ją pasikvietė į svečius. Kada B. ją nusivežė iki G. mamos S., su ja sušneko, kad G. galėtų važiuoti kartu su ja Velykoms. Tai tuo metu jos mama jai viską ir papasakojo, kad traukė ją iš policijos, kad landynėse pastoviai ją rasdavo, kad pastoviai dingsta iš namų ir kad nedaug trūksta, kad G. papultų į koloniją. Buvo G. mamos prašymas dėl pagyvenimo pas B. Ji pasakė, kad pakalbės su B. Niekada G. nėra jai nusiskundusi, kad B. blogai elgėsi jos atžvilgiu. G. jai minėjo, kada buvo atvykusi pas ją į (duomenys neskelbtini), kad ji pasikarščiavo ir iš keršto prirašė visokių nesąmonių ant B. Sakė, kad jeigu jos nebūtų spaudę ir kvietę atvažiuoti, ji pati nebūtų prirašiusi tokių nesąmonių ar važiavusi skųsti. Ji sakė, kad tai padarė iš keršto, kad ją B išvijo, kad ji ją per daug spaudė ir iš jos per daug reikalavo, todėl ji iš keršto visa tai ir prirašė. Mano, kad G jai sakė tiesą, nes ji iš jos tikrai labai daug reikalavo, pastoviai kontroliavo telefoną, Facebooką, su auklėtoja pastoviai bendraudavo. G jai sakė, kad viso to nebuvo ir jos atsiprašė, kad per ją turi tiek problemų. G. sakė, kad ir ji pati nenori turėti problemų ir kad ji atsiims visus tuos kaltinimus. Dabar jų ryšys su G. yra nutrūkęs, mato ją tik per Facebooką, nes kelia visokias nuotraukas, kad tai ligoninėje guli, lašelines lašina, tai naktį trankosi po visokius vakarėlius. Ir taip pastoviai, nes tai jos toks gyvenimas. G. dabar yra devyniolika metų. D. mama atvažiavusi pasakojo, kad D. labai pergyveno, kadangi draugavo su narkomanu, ji su juo dažnai pykdavosi, bandė žudytis, todėl mergaitei yra labai sunku. Mama labai norėjo, kad ji atitrūktų nuo to narkomano ir iš to kaimo, nes draugas, kaip suprato, buvo iš to pačio kaimo. Tai D. mama labai nenorėjo, kad ji būtų tame kaime, nenorėjo to narkomano, nes jis jai darė blogą įtaką. Po to karto, kai mama D. išsivežė, jai šiek tiek teko dar pabendrauti su D. Ji susirašė ir klausė, ką ji ruošiasi toliau daryti, kaip gyventi. Tai D. jai irgi kažką atrašė, kad jos brolis yra (duomenys neskelbtini), kad jai darbą gal suras. Tai tik tokiais klausimais pabendravo, bet daugiau tai ne. D. nėra nusiskundusi apie nederamą B. elgesį. B. sūnus A. kiekvieną savaitgalį grįždavo namo, o I. irgi, tik rečiau atvažiuodavo, aplankydavo mamą. Per tą visą laikotarpį, kada buvo pas B., ji visada buvo viena, kitų moterų nebuvo. D. atsirado tik po skelbimo. Su B. vaikais ji bendraudavo. Su I. tai labai gerai sutarė, o su A. taip pasišnekėdavo. Iki pat šio laiko yra išlikęs toks šiltas užsimezgęs ryšys su jais. B. apibūdintų taip, kad geras, tvarkingas žmogus, protingas, padarė gerą darbą su žmona įsivaikinęs vaikus, namai tvarkingi, žmogus pareigingas, atsakingas, nuoširdus, paprastas. Nieko blogo apie jį pasakyti negali. Jų namuose, sakytų, jausdavosi vos ne kaip šeimos narys, nesijautė tarnaite. Kad G. trankosi antrą valandą nakties tai ji mato Facebooke. Yra Facebooke tokia galimybė, kelti foto į savo istoriją ir ten savo istorijoje ji dalinasi, kad va (duomenys neskelbtini) antrą valandą nakties, va (duomenys neskelbtini) trečią valandą nakties. Nepasakytų, kad daug norinčių merginų atsiliepdavo dėl darbo. Atrinkdavo pagal pokalbius: vienoms buvo per toli, kitoms dar kas nors netikdavo. Ji tik su viena kita bendravo, taip tai B. bendraudavo su jomis, nes daugiausia skambindavo į tą nurodytą telefono numerį. Dabar gerai ji subendrauja su B. vaikais. Su I. bendrauja per Facebooką, su A. pasišneka, kada būna čia atvažiavusi. Nesipyksta ir bendrauja iki šiol. G. Facebooke pasivadinusi (duomenys neskelbtini). Ir būtent tame Facebooke yra jos tie pasisakymai. Ji nežino, ar ta informacija yra vieša visiems Facebooko lankytojams, ar tik jos draugams, nes nežino, kokius G. nustatymus Facebooke yra pasidariusi. Kiek ji girdėjo iš B., L. tėtis norėjo pasiskolinti penkiasdešimt eurų. B. paskolino. L. gali apibūdinti, kad tai tyli, rami mergina. Bendravo ramiai, paprastai, neišskirtų kažko ypatingo, kad ji kažką būtų pasakiusi, ar išskirtų kažkokią charakterio savybę. Ji jai pasirodė paprasta, tyli, rami mergina. Buvo tik tas momentas, kada ji paklausė dėl darbo ir jai nepatiko. Ji nežino, kad L. sesuo prieš tai dirbo pas B. Nežino tokios M. Nežino, kodėl B. jai apie M. nepasakojo. Kada L. turėjo atvažiuoti, gal jis kažką ir paminėjo, bet taip tai jos nepažinojo. Pas tyrėją, apklausos metu, jai susidarė toks jausmas, kad yra tardoma, nes tyrėja pradėjo spausti, kad pasakytų, ar B. prie jos priekabiauja. Kelis kartus to paklausė, paskui klausinėjo apie merginas, klausinėjo ar neturėjo lytinių santykių su B. Kai pasakė, kad tokių minčių net nebuvo, tyrėja jai pareiškė, kad ji tai tą gali. Atsakė, kad tai kas, kad gali, bet jie yra tik geri pažįstami. Kai pasakė, kad jokie lytiniai santykiai jų nesieja, tyrėja vėl liepė pasakyti apie tą priekabiavimą, nes viskas bus paprasčiau, greičiau, kad viskas baigsis. Ir taip ją „spaudė“ tris ar keturias valandas. Tyrėja jai nepaaiškino, kas čia per byla. Iš pradžių ji nesuprato, dėl ko ją tardo ir todėl jos parodymai buvo tokie elementarūs. Kada ji, paprašyta B., atvyko į (duomenys neskelbtini), nes jis galvojo, kad gali jos prireikti, buvo atvykusi ir G. I.. Ji matė, kaip G. sėdėjo toje laukimo salėje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo rūmuose. Suprato, kad ten turėjo būti G. apklausa. Ji tik laukė ir kiek žino B. advokatas prašė, kad ją apklaustų, nes yra atvykusi, bet šią galimybę atmetė. Paskui dar pati parašė prašymą, kad ją apklaustų, bet taip pat gavo neigiamą atsakymą. Birželio dvidešimt devintą dieną laukiamajame matė, kad G. sėdėjo ant kėdės. Šalia G. sėdėjo prokuroras, tolėliau sėdėjo B. advokatas, o šalia jo sėdėjo B.. Ji stovėjo prie durų ir matė, kaip prokuroras G. dešimt ar penkiolika minučių kažką šnabždėjo į ausį. G. sėdėjo išpūtusi akis, nes jos yra tokia maniera, ir klausėsi, linksėjo galvą. Ji negirdėjo apie ką jie šnekėjo, nes per toli stovėjo.

Liudytojas R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Prieš kokius šešis ar septynis metus V. B. paskambino ir paprašė, gal turi paskolinti kokį seną telefoną. Kadangi tų telefonų jis turėjo ne vieną, tai į namus nuvežė telefoną. Pas B. darže ravėjo mergina. Tarp V. ir merginos vyko diskusija dėl telefono, gerai neatsimena to pokalbio, kažką „ar tinka tas telefonas“. Mergina atsakė, kad tinka, kad ji nebe vaikas, ne penkiolika metų. Tą telefoną V. B. atidavė ir tiek.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas R. P. parodė, kad tiksliai telefono markės dabar neatsimena, telefonas buvo senesnės laidos, neišmanusis, mygtukinis, neliečiamas rankomis. Neatsimena, ar B. sakė iš pradžių, kam jam reikalingas telefonas. O kai atvažiavo į kiemą, ta mergina ravėjo daržą. Atsimena, kad vardas merginos buvo L. Suprato, kad telefono reikia jai, nes V. paklausė ar jai tinka toks telefonas. Jis V. sakė, kad tų gerų telefonų neturi, tik turi nurašytus. Tai V. pasakė, kad tikriausiai geras bus. V. ėjo jai parodyti telefono ir jie diskutavo ar tinka, ar netinka tas telefonas. Suprato, kad tinka jai tas telefonas ir paliko tą telefoną. Po kelių mėnesių V. jam atidavė tą telefoną. L. pasakė, kad „aš nebe vaikas, ne penkiolika metų ir to telefono reikia“. Vardą jos žino, nes V. B. jos klausė: „L., ar tau tinka tas telefonas“. Iš pažiūros sunku pasakyti ar ji buvo pilnametė, ar ne. Nė minties nebuvo, kad jai nėra aštuoniolika. Jis neklausė, kiek jai metų, tik iš pažiūros sunku buvo nustatyti kiek jai metų. Neatsimena datos, kada tai buvo. Gali pasakyti, kad tai buvo penki, šeši, septyni metai atgal. Atsimena, kad B. žmona V. dar buvo gyva, nes ji stovėjo prie lango ir jie pasimojavo. V. stovėjo antrame aukšte, ten koridorius ar fojė yra, toks didesnis kambarys. Ankščiau daugiau jų žmonos bendraudavo, taip pat ir žemės sklypus nuomodavo. Jų ūkis prieš dešimt metų nuomojo iš B. V. žemės sklypus. Tuo kartu daugiau merginų nematė pas B., ta viena mergina ravėjo daržą. Nebeatsimena iš tikrųjų, kam B. reikėjo telefono. Kai jis atvažiavo, V. B. buvo kieme. Įėjus į kiemą, ten tuoj po dešine matosi tas daržas už ūkinio pastato. Ta mergina buvo gal penki ar trys metrai nuo jo. Jis pats su mergina nekalbėjo. B. ją kalbino ar jai tinka telefonas. Neatsimena koks buvo telefono modelis ar pavadinimas. Rinkos vertė telefono galėjo būti dešimt eurų, gal dvidešimt. Apie amžių ta mergina pasakė, kad jai ne penkiolika metų, ir ji ne vaikas. Suprato, kad ji ne vaikas, kad jai ir toks telefonas tiks. Nežino, kodėl ji pasakė tuos žodžius. B. jam priminė apie tą jos pasakymą, kad „man jau nebe penkiolika“ ir vardą jos priminė, nes jis buvo užmiršęs. O tą jos pasakymą paskui prisiminė. Ji pasakė: „man nebe penkiolika ir to telefono man reikia“. Kitų, jaunų merginų, besidarbuojančių pas B., nei tuo metu, nei vėliau bendraujant ar lankantis pas jį, jis nematė. Žino, kad V. samdydavo merginas daržui ravėti. Konkrečiai apie tą merginą B. nieko nepasakojo, o jis nesigilino. Dėl telefono markės, ar jo tinkamumo jie nediskutavo, telefoną padavė V., V. jį parodė tai merginai, jie ten diskutavo. B. buvo priėjęs prie tos merginos ir rodė telefoną. Neatsimena, ar jis tuo metu telefoną atidavė jai į rankas. Daugiau laiko bendraudavo jų žmonos, taip ir jie susipažino. Jis pažinojo B. žmoną. Jo žmona su B. žmona aptardavo padėjėjų namuose klausimus, nes jo žmona turėjo parduotuvę. Paklausdavo, gal žino kokių darbuotojų aplink, rekomenduodavo. Kiek žino ne kartą yra dirbę darbuotojos pas juos. Jis taip supranta, kad padėjėjų namuose ieškodavo ne B., o jo žmona. Dar padejuodavo, kad sunku su tais darbuotojais. Realiai, po B. žmonos mirties jie mažai bendravo, tai nežino, ar B. ieškojo darbuotojų. Apie B. žino, kad jis dirbdavo ligoninėje, jie sutardavo dėl nuomos apmokėjimo, nes būdavo, kad vėluodavo su mokesčiais, tai jis palaukdavo. Labai artimų progų, balių jie kartu neturėdavo. Sakytų, kad žmogus sąžiningas. Jį apklausė tyrimo metu. Jį informavo, kas čia vyksta, kas čia per byla. Tardymo metu jis jautė šiokį tokį spaudimą, nes bandė „išpešti“, gal kažką matė, gal kažką girdėjo.

Liudytoja S. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. yra nuoširdus, geras žmogus, padedantis kitiems. Ji neturi jokio blogo žodžio jam. Kas čia dabar vyksta – tai nesąmonė, išlaužta iš piršto.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja S. R. parodė, kad jos dukra ir D. draugės nuo mažens, kaime gyveno, į mokyklą ėjo. Paskui, kai D. atsikraustė čia, pasikvietė G. į svečius pabūti. Nuo tų laikų ji pažįstama su V. B.. Nuo kelintų metų dabar nepasakys. Jos dukra G. I.. Dukrai buvo septyniolika metų. Dukros draugė D. G.. G. atvažiuodavo į svečius pas D., atsiveždavo ir ją. Ji dažnai atvažiuodavo čia pabuvoti. Nueidavo į dvarą, atvykdavo su nakvyne. Pas B. jos dukrą į svečius pakvietė D. G.. Jos susitarė, prašė ir jos, kad dukra eis čia į mokyklą. Jos prašė dukra ar ji galėtų pas D. nuvykti. Tuo laiku jos gyveno (duomenys neskelbtini), kaime. Išvažiavo dukra į (duomenys neskelbtini). Apie jokį darbą niekas nesitarė. Tarėsi, kad eis į mokyklą. D. buvo pas B. ir ji pasikvietė dukrą į svečius. Juodvi nusprendė, kad lankys čia mokyklą. Dukra lankė gimnaziją. (duomenys neskelbtini) dukra lankė gimnaziją. Dukra atvyko čia, nes kaime buvo viena, neturėjo draugų, todėl ir atvažiavo čia. Ji pati buvo atvažiavusi čia ir žino, kad išleidžia pas padorų žmogų. Ji mato iš žmogaus, kad jis padorus. Kiek ji bendravo su B., tai tokių žmonių reikia paieškoti. Ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta liudytoja, nedavė parodymų. Nebuvo apklausta tyrėjo R. M. 2020 metų liepos 21 dieną. Ar buvo apklausta dėl dukros dabar neatsimena. Nežino, kad ją būtų kas apklausę dėl šitų įvykių, apie kuriuos čia kalba. Neatsimena, kad pasirašė apklausos protokolą, ką pasakojo. Perskaičius liudytojos S. R. parodymus, duotus tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 87-90), liudytoja parodė, kad dabar atsimena, teisingai surašyta. Dukrai buvo septyniolika metų, kada ji atvyko pas B.. Tai buvo 2018 metai. Dukra gimus (duomenys neskelbtini). Taip, dukrai buvo šešiolika metų. Po 2019 metų dukra mokėsi pas ją, nes grįžo gyventi pas ją. Dukrai nesisekė gimnazijoje, todėl ji nebesimokė čia. Su B. paskutinį kartą ji bendravo užpraeitą vasarą. Po apklausos, kada buvo apklausta (duomenys neskelbtini), su B. nebendravo, bendravo su G.. Dėl šitų įvykių su dukra nekalbėjo, pasakė, kad važiuoja į teismą ir viskas. Kokius duoti parodymus jos nesitarė, nesiderėjo, nes žino teisybę. Dukrai nereikėjo atvykti į teismo posėdį, nes ji gavo laišką, kad jai nereikia atvykti. Su dukra ji bendrauja, bet po apklausos apie tyrimą nekalbėjo. Apie laišką, dukros rašytą teismui, ji nieko nežino. Iš pokalbio su V. B. susidarė tokią nuomonę, kad D. G. su V. B. yra pora. Tuo metu D. buvo ar 28 metai. Su V. B. buvo tokia kalba apie jo ir D. amžiaus skirtumą. Ji sakė, kad šiais laikais taip ir gyvena. Ji žino, kad jos dukra šioje byloje yra pripažinta nukentėjusiąja. Kad dukra parašė pareiškimą teismui, apie tai nežino. Dabar dukra gyvena pas ją (duomenys neskelbtini). Dukra dabar mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną pas ją nebūna. Jai nesakė arba ji neatsimena, kad dukra rašė kažkokį pareiškimą teismui. Dukros raštą pažįsta. Pažiūrėjusi į dukros rašytą pareiškimą, liudytoja parodė, kad yra panašumo į dukros raštą. Apibūdinti savo dukrą gali kaip paprastą, draugišką. Kai dukra buvo nepilnametė turėjo su ja problemų. Kada dukra buvo paauglė, turėjo reikalų su policija. Dukra draugavo su kaimynų vaikais, nes jie buvo tokio pat amžiaus. Ji bendravo labiau su berniukais, nes mergaičių jos amžiaus kaime nebuvo. Problemų jai dėl to ir buvo, kad bendraudavo su vyriškos lyties atstovais. Problemos buvo tokios: tai dviratį sulaužė, tai raketę namo parsinešė, nes bežaisdama pamiršo. Buvo, kad dukra išeidavo ir nenakvodavo namuose, bet jos su ja susisiekdavo, susiskambindavo telefonu. Yra buvę, kad dukra neatsiliepdavo į telefono skambučius, bet jai tos vietos, kur dukra būdavo, buvo žinomos. Žino, kad dukra keldavosi savo nuotraukas socialiniuose tinklapiuose, viešoje erdvėje. Yra mačiusi nuotraukas, bet kad ten visai nuogų jos nuotraukų būtų, tai nėra mačiusi. Yra mačiusi įkeltų nuotraukų su apatiniais rūbais. Yra dukros klaususi, dėl ko ji kelia tokias nuotraukas, bet ji atsakydavo, kad nežino dėl ko tokias nuotraukas įsikėlė. Sakydavo dukrai, kad nesikeltų tokių nuotraukų, tai ji atsakydavo, kad nesikels daugiau. Ji nežino, ar dukra jai tiesą sakydavo, ar ne. Su dukra yra kalbėję, kad vyksta baudžiamoji byla, kurioje ji yra nukentėjusioji. Bet dukra sakė, kad ten viskas iš piktumo. Ji nesikiša į dukros reikalus dėl visų tų kaltinimų. Judvi susipyko, judvi susigerino. Dukra B. kaltina iš piktumo. Jos su dukra šnekėjo ir ji žino, kad nevyko tokie dalykai. Kad ji pati nebūtų bendravusi su B. ir būtų neatvažinėjusi pas jį į svečius, tai galėtų kažką sakyti, o dabar nieko blogo negali pasakyti apie šitą žmogų. Gali tik geru jį paminėti. Jos dukra kartu su D. B. namuose gyveno beveik metus. Ji atvažiuodavo aplankyti dukros pas B. kartą, o kartais ir du kartus per mėnesį. Taip pat tankiai su dukra susisiekdavo telefonais, šnekėdavosi vakarais. Bendravo su dukra nuolatos. Jokių nusiskundimų iš dukros B. elgesiu nebuvo. Apklausos metu ji sakė, kad dukra jai sakė, jog nepatinka, kad B. paliečia ją, apsikabina, bet paliesti žmogų tai nėra nusikaltimas. Apklausa vyko klausimais, tyrėjas jos klausė. Tyrėjas sakė, kad byla dėl G.. Skaitymui akiniai jai reikalingi jau ne vieni metai. Kada buvo apklausiama policijos komisariate ji neturėjo akinių. Protokolą tyrėjas jai perskaitė.

Kaltinamojo gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei parodžius liudytojai S. R. nuotrauką ir paklausus, ar tai jos dukros nuotrauka, liudytoja atsakė, kad tai yra jos dukra G. I., kad yra mačiusi ne visiškai apsirengusios dukros nuotraukų, bet ne visai nuogos. Jos dukra turėjo draugą, su kuriuo palaikė artimus santykius. Jis buvo vienas, daugiau artimų draugų dukra neturėjo. Dabar dukra draugų turi, bet artimo draugo neturi. Kai dukra gyveno B. namuose, nepasakys, kas buvo dukros draugas. Nežino, ar tas draugas yra E. V., nes tokio nepažįsta. Teisėja pagarsino tą patį tekstą, kurį tyrėjas jai pagarsino ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Dukra pas B. gyveno iki 2019 metų liepos mėnesio. Kai dukra išvyko iš B. jie nebuvo susipykę. Dukra su B. vėliau nesipyko. Dukra davė tokius parodymus, kada buvo susipykusios su D. Nežino, kodėl dukra pyko ant B., gal alkoholis įtaką darė. Jos šventė gimtadienį ir gėrė šampaną. Žino, kad dukra buvo apklausta (duomenys neskelbtini). Dukra buvo susipykusi su D., o ne su B.. Nežino, kodėl dukra rašė ant B.. Dukra jai neaiškino. Dukra nepasakojo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo apklausinėjama ikiteisminio tyrimo metu. Kai buvo paskutinė dukros apklausa, ji minėjo, kad prokuroras jai liepė sakyti, kad ne vieną, o kelis kartus ją lietė B.. Dukra, grįžusi iš apklausos sakė, kad prokuroras ją mokino sakyti. Turbūt, kad prokuroras tas, kas sėdėjo su ja. Dukra buvo pribauginta ir išsigandusi, todėl pasakė taip, kaip jai liepė, nes jai sakė, kad ji turi sakyti taip. Grįžusi iš apklausos dukra jai sakė, kad jai sakė, kad ji turi taip sakyti. Dukra minėjo, kad ji atsisakė skundo B., sakė, kad skundą parašė iš piktumo ir kvailumo. Dukra buvo susipykusi su D., su B. ji nebuvo susipykusi. Kiek ji žino, tai judvi su D. buvo susipykusios. Neskaičiavo, kiek kartų buvo atvažiavusi pas B., bet gal dešimt kartų. Pasilikdavo nakvoti pas B.. Miegodavo su dukra. Dukros kambarys buvo antrame aukšte. Šalia buvo V. kambarys. Jie vakare šnekėdavosi, ilgai lauke būdavo, krepšinį žaisdavo, vakarodavo, visi eidavo pasivaikščioti, visi žaisdavo krepšinį. Visi – tai ir D., ir dukra, ir ji, ir V. Daugiau nieko nebūdavo. Dukros namų darbai būdavo išsivalyti savo kambarį, lėkštes susiplauti, dulkes nusivalyti. Jos pačios, iš neturėjimo ką veikti, ravėdavo daržą. Tuose namuose viską tvarkydavo D. Pats šeimininkas irgi viską tvarkydavo. Kai būdavo pas B., jos nešvęsdavo ir alkoholio nevartodavo. Alkoholio ji nevartoja jau daug metų. B. pirko daiktus dukrai. Matė dukrai nupirktus batukus, sportbatukus. Dukra sakė, kad dovanų gavo. Batukai buvo nupirkti už tris ar keturis eurus. Kad už tokią sumą nupirkti batukai, sakė pati G. Batukai buvo medžiaginiai. Dabar neatsimena, ką dar B. G. yra nupirkęs. Jie eidavo kartu į parduotuvę, gal ko nors ji ir užsimanydavo. Akinius ji turi, tik užmiršo pasiimti. Kadangi neturėjo akinių, tai tyrėjas jai perskaitė jos parodymus. Su niekuo neaptarė, kad šiandien važiuos į teismą ir kokius parodymus duos, kokius parodymus reikia duoti. Alkoholio ji nebevartoja keturiolika su viršum metų, visiškai nevartoja. Reikėtų remtis šiandien teisme duotais jos parodymais. Dukra su D. ginčydavosi dėl tokių darbų, kaip lėkščių susiplovimas, šiaip dėl menkniekių. Jos dukra nelabai tvarkinga, dėl to ir kildavo piktumai. Nebegeria alkoholio, nes turėjo rinktis, kad iš jos nepaimtų mergaitės. Pasirinko nebegerti. Nei dukra G., nei ji neturi B. jokio piktumo. Turi tik didelį dėkingumą.

Liudytoja D. T. teisiamajame posėdyje (apklausta nuotoliniu būdu) parodė, kad ji dirba Vaikų ir paauglių krizių intervencijų skyriuje, kuris priklauso Vaiko raidos centrui-ligoninei ir D. pas juos gulėjo skyriuje nuo 2019 metų lapkričio 25 dienos iki gruodžio 4 dienos. Ji skyriuje dirba medicinos psichologe, teikė D. konsultacijas. Tai vyko psichologinis konsultavimas, šalia konsultacijų vyko ir psichologinis jos būklės įvertinimas-ištyrimas, emocinės būklės įvertinimas, taip, kaip realiai vyksta kiekvienu atveju – tiek įvertinta jos būklė, tiek ji buvo konsultuojama, sudaromos tolesnės rekomendacijos išvykus iš jų. Čia yra Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijų skyrius. Be abejo buvo užpildyta ligos istorija. Ji nežino kam buvo pateikta ligos istorija.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja D. T. parodė, kad tikslaus skaičiaus, kiek jai asmeniškai teko bendrauti su D. G., dabar ji negali pateikti. Tikslus konsultacijų skaičius turėtų būti užfiksuotas pačioje ligos istorijoje byloje, bet, jeigu ji gulėjo kažkur apie devynias – dešimt dienų, tai tikriausiai panašiai ir tų konsultacijų buvo kokios aštuonios, devynios. Kiekviena konsultacija yra dokumentuojama, todėl tikslus jų skaičius yra ligos istorijoje su aprašymu, bet kažkur iki dešimt kartų. Pirmas susitikimas su D. buvo dalyvaujant kartu ir gydytojai, kuomet vyko priėmimas. Priėmimo metu dalyvavo tiek gydytoja, tiek ji, tiek D. ir jos mama. Tai toks buvo pirmas jų susitikimas – ėjo į skyrių, aptarė situaciją, dėl ko ji atvyko, kokie yra nusiskundimai ir t.t. Tai yra įprasta praktika, kad dalyvauja ir mama. Priėmimo metu privalo dalyvauti vienas iš tėvų. Visą aprašytą sveikatos pablogėjimą pagrinde sieja su tuo laiku, todėl kad tada, kuomet sutriko D. emocinė būsena ir tas sutapo su tuo laiku, kuomet ji grįžo iš tos vietos (duomenys neskelbtini), kur ji vieną ar kelias dienas dirbo pas vyriškį. Jai grįžus iš to darbo namo, staiga pablogėjo jos sveikatos būklė. Dėl to ir sieja su tuo įvykiu, kadangi įvyko stresinis įvykis, po kurio staigiai sutriko jos sveikata, emocinė būklė, atsirado košmarai, ji tą įvykį sapnuodavo, prisimindavo. Jos sveikatos būklė pablogėjo būtent po to įvykio. Jie paties įvykio netiria, nesiaiškina, bet remiasi tuo, ką vaikas pasakoja, nes pati D. pažymėjo, kad buvo toks įvykis, toks epizodas, kad prie jos priekabiavo vyras, pas kurį buvo įsidarbinusi ir tai, būtent, sutrikdė jos sveikatą. Todėl jie rėmėsi tuo, ką pats vaikas pasakojo, o paties įvykio tai jie nevažiuoja ir netiria, nes tai jau ne jų darbas. R. D. žodžiais, jos apibūdinimu, tai sieja su tuo įvykiu, nes D. taip pati atžymėjo, kad jos sveikata pablogėjo, kada grįžo iš to darbo. Kiekvienu atveju, taip pat ir D., jie stengiasi išsiaiškinti visumą, visas vaiko gyvenimo aplinkybes. Be abejo, kalbėjo apie viską su ja, ir apie kitus įvykius, kurie vyko jos gyvenime. Aišku dabar ji visko neprisimins. Jie nevertina, ar tai, ką pasakoja, yra tikrovė ar ne, nes jie neturi tam įrankių. Jie tiesiog remiasi tuo, ką vaikas pasakoja. Dabar tos situacijos apie vaikiną neprisimena, todėl negali atsakyti, bet bendraujant su D., jai asmeniškai, nekilo abejonių, kad D. gali išsigalvoti ar kažkaip meluoti, kadangi mergina pasirodė adekvati, mąstanti, bendraujanti. Abejonių dėl to, kad D. sako tiesą, bendraujant su ja, tikrai nebuvo kilę. Ar tas priekabiavimas vyko vieną dieną, ar viskas vyko per kelias dienas, dabar atsakyti negali, nes tikrai nepamena. Visi neigiami įvykiai gyvenime gali turėti neigiamų pasekmių, gali atsiliepti tiek emocinei būklei, tiek savijautai, bet D. atveju, pamena, kad daugiau akcentas buvo būtent apie trauminį įvykį toje darbo vietoje. O apie santykius šeimoje, kad jie būtų buvę blogi, D. mažai užsiminė. Juo labiau, kad tų emocinių sutrikimų, minčių apie savižudybę iki įsidarbinant pas tą vyriškį nebuvo. Kiek ji prisimena, tai D. niekur nesilankė, nei pas psichologus, nei pas psichiatrus, nei buvo kažkokių suicidinių minčių. Greičiausiai jos būtų jau anksčiau atsiradusios, jeigu tai būtų susiję su šeima ar dar su kokiomis aplinkybėmis. Nes iki to įvykio, pasak D., tų emocinių sunkumų nebuvo, nebuvo nei minčių nusižudyti, nei bandymų, nei ketinimų. Jie netyrė ką, kokius vaistus ji gėrė, neprisimena, gal buvo tas nurodyta ligos istorijoje. Bet, netgi tai, kad vaikas geria vitaminus ar tai kažkokius vaistus, kurie net nepavojingi sveikatai, iš tikrųjų yra mažas skirtumas, vis tiek tai traktuoja kaip suicidinį bandymą, ketinimą, kadangi svarbu ne kiek jis ten vaistų išgėrė ar kokius vaistus išgėrė, svarbu yra tai, kad jam kilo mintis išgerti vaistus tam, kad nutrauktų gyvenimą. Pas juos dažnai būna atvejų, kad vaikai išgeria nedideles dozes vaistų, nuo kurių tikrai neįmanoma nei numirti, nei kažkaip kitaip pakenkti sau, bet tai vis tiek yra suicidinis bandymas. Ir dažnai būna, kad tas bandymas kartosis. Dabar nepamena, kokius ji vaistus bandė gerti, bet mintis, kad D. „tirštintų spalvas“, jai nebuvo kilusi. Apie tai ji pasakojo per individualias konsultacijas, nedalyvaujant mamai. Kiekviena konsultacija yra aprašoma, dokumentuojama, todėl mano, kad tas turėtų būti jos ligos istorijoje. Ji pas juos gydėsi nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 4 dienos, gavosi dešimt dienų. Kad ta jos būklė stabilizavosi per tą dešimt dienų dar nereiškia, kad jos būklė pagerėjo ar tapo tokia gera, kokia buvo ankščiau, be jokių sunkumų. Tai tikrai taip nebuvo. Stabilizavosi būklė, tai reiškia, kad mergaitė šiek tiek tapo tolygesnių emocijų, buvo sudėliotas jai rekomendacijų planas, kas taip pat pridėjo tokio tvirtumo, stabilumo kas toliau bus. Taip pat jų skyriuje buvo sudarytas asmens savisaugos planas, kurį jie daro kiekvienu atveju, kuomet vertina vaiką, turintį suicido riziką, tai toks planas, kur apsitaria veiksnius, kurie galėtų padėti, jeigu vėl kyla mintys, susidėliojavisą pagalbą, tolimesnį planą. Būtent tai, jų vertinimu, suteikia šiek tiek saugumo, stabilumo, aiškumo, kas bus. Todėl D. būklė šiek tiek stabilizavosi, jai tapo aiškiau, kas bus toliau, jos emocijos tapo lygesnės. Bet, kad jos būklė stebuklingai per dešimt dienų pagerėjo, tai to tikrai nebuvo. Tiesiog, ji išvyko stabilesnė, negu kada atvyko pas juos. Jie nenustatinėja, kada įvyko tas įvykis. Jie tiesiog dokumentavo tai, ką pati mergaitė išsakė, prieš kiek laiko ji ten, tame darbe, dirbo. Remiantis mergaitės žodžiais buvo atžymėtas tas laikotarpis. Negali atsakyti, kodėl ji išvažiavo ten dirbti. Kad ji lankėsi pas psichologę, nes mokykloje patyrė daug patyčių, šito ji nežinojo. Patyčios gali turėti pasekmių, bet D. atveju, ji neprisimena, kad tos patyčios būtų pabloginusios jos savijautą, jos tikriausiai apie tai nekalbėjo. Ji nežino apie D. vaikiną ir kokie buvo jų santykiai. Į nesėkmingą meilę kiekviena mergina gali labai skirtingai reaguoti, vienareikšmiškai atsakyti negalėtų. Viena gali lengviau su tuo tvarkytis, kita sunkiau. Pas juos skyriuje guli tokie labiau pažeidžiami vaikai, bet tikrai ne kiekvienai merginai, mano, kyla suicidinės mintys po išsiskyrimo su vaikinu. Jie netyrė koks tai buvo įvykis, bet nori pabrėžti, kad D. neišsakė nei apie tas patyčias, nei apie tuos kitus veiksnius – nelaiminga meilę, apie kuriuos dabar klausiama. D. akcentavo būtent apie tą įvykį, kuris įvyko įsidarbinus pas vyriškį. Jie kalba apie tai, ką vaikas kalba ir jie tiki tuo vaiku, nes jis išsako ir jie dirba. Jie tik gali nukreipti į institucijas, kurios tiria įvykį. Jų funkcija yra stabilizuoti tą būseną, kuri būna atvykus. Kadangi vaikai atvyksta tokie sutrikę, mano, kad ir D. buvo tokia sutrikusi, kuomet atvyko į jų skyrių. Pirmas pokalbis su D. vyko priėmimo metu, kuomet dalyvavo specialistų komanda: gydytoja, psichologė, mergaitė ir jos mama. Jos aptarė, dėl ko ji atvyko į skyrių, kas nutiko, dėl ko reikėjo kreiptis pagalbos ir t. t. O kitos konsultacijos buvo jau tokios individualios, kuomet daugiau gilinosi į tą įvykį, daugiau kalbėjo apie jos būseną su ja, tiesiog dviese, ir taip pat šalia to konsultavimo vyko ir psichologinis vertinimas, kurį atliko pagal įvairias metodikas: tiek savęs vertinimo skalę pildė, tiek depresijos skalę, tiek projekcines metodikas pildė, buvo atlikti įvairūs psichologiniai instrumentai, kurių pagalba buvo įvertinta jos emocinė būklė. Tos emocijos buvo vertintos ne tik remiantis pokalbiu, ką ji sako, bet ir psichologiniais instrumentais. Taip pat buvo sudarytas savisaugos planas, nutarta, kas bus daroma toliau ir t.t. O konkrečiau, kas vyko konsultacijų metu, būtų jos ligos istorijoje. Be abejo, ką pasakė apklausoje, viskas surašyta teisingai. Tvirtina savo parodymus, duotus 2019 m. gruodžio 3 d. Iš epikrizės išrašo mato, kad D. G. į skyrių atvyko Panevėžio ligoninės vaikų ir paauglių psichiatrės I. S. siuntimu. Kas buvo surašyta tos gydytojos anamnezėje neprisimena ir negali pasakyti. Siuntimas turėtų būti ligos istorijoje. Ji neįžvelgė, kad D. būtų linkusi dramatizuoti. D. nenustatė „ūmios reakcijos į stresą“, o rašė jai „potrauminio streso sutrikimą“ - tuomet jau gali būti praėję ir daugiau laiko nuo įvykio, kartais gali būti praėję ir pusę metų, kada pasireiškia tokie simptomai po įvykio. Savijauta pablogėja palaipsniui, tai kažin ar taip būna, kad atsibundi vieną rytą ir jau blogai. Nebūtinai yra taip, kad įvyksta įvykis ir jau staiga, ūmiai pablogėja. Tikrai dažnai vaikams būna tokių atvejų, kad įvyksta įvykis ir pablogėja iš viso tik po pusės metų, kadangi būna taip, kad po ypatingai sunkių išgyvenimų išvis psichika nepriima to įvykio, neigia, neįsisavina gerai. Tarkim tik po kelių mėnesių ar po pusės metų gali ateiti toks įsisąmoninimas, kas iš tikrųjų įvyko ir tik tada gali išsišaukti visos tos emocijos, tos reakcijos. Todėl taip tvirtinti, kad įvyko įvykis ir čia dabar, ir staigiai turi pablogėti, tai tikrai nebūtinai, nes gali pablogėti ir po ilgesnio laikotarpio, ir tą iš tikrųjų jie neretai savo darbe mato. Tik įvykus įvykiui, tarsi būni kaip šoke, dar gerai nesupranti tos situacijos ir tų simptomų tokių nėra, o vėliau ta situacija yra labiau įsisąmoninama, tuomet sveikata ir gali pablogėti. Jeigu D. kažkada ir turėjo tų seksualinių santykių, tai jie niekaip nėra susiję su šituo seksualiniu įvykiu. Jeigu tas to vyro seksualinis priekabiavimas vyko prieš jos valią, tai visiškai nesvarbu, ar ji turėjo ankščiau seksualinių santykių, ar ne, nes tai vis tiek yra seksualinis priekabiavimas, jeigu tai įvyksta prieš jos valią. Kiekvienam žmogui gali būti skirtingai – vieno žmogaus toks įvykis gali netraumuoti, kitą gali labiau paveikti, todėl negali atsakyti, ar tas įvykis jau toks tragiškas ir panašiai. Jų nuomone, jų vertinimu, kiek prisimena, D. sveikata po to įvykio tikrai sutriko, nes tikrai ją tas paveikė. Tokio įspūdžio, kad D. sako netiesą, jai nebuvo susidarę. Tai iš tikrųjų buvo išgyventa. Ji buvo pasižymėjusi, kad konsultacijų metu mergina atvirai dalinosi savo išgyvenimais, buvo prieinama prasmingam kontaktui, ir tokių minčių, kad ji gali meluoti, nekilo, kadangi ji atrodė adekvati, atvira, bendraujanti, kalbėjo gan nuoširdžiai, buvo mandagi ir kūrė šiltą, bet atsargų santykį. Tokių įtarimų, kad ji meluotų, vaidintų ar išsigalvotų nebuvo fiksuota. D. skyriuje pasakodama nesipainiojo, o kas buvo po to ir ką ji pasakojo apklausoje, to negali atsakyti. Tas įvykis apie jos vaikiną, su kuriuo ji gyveno ir turėjo santykius nebuvo fiksuotas, todėl jis nebuvo vertinamas. Ji, būdama jų skyriuje, apie tai nepasakojo. Jie kalbasi apie tai, ką pasakoja vaikas, kam jis deda akcentus ir vyksta konsultacijos. Jie nesiaiškina visų gyvenimo aplinkybių. Ką D. nurodė, tą jie ir pažymėjo. D. buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) – instituciją, kuri tiria tuos įvykius. Jeigu D. nepasakojo apie kitus įvykius, kada gulėjo skyriuje, vadinasi tuo metu ji jų nesureikšmino ir jai jie nebuvo aktualūs.

Liudytoja J. T. teisiamajame posėdyje (apklausta nuotoliniu būdu) parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji atsimena, kad jai teko bendrauti su D. G., kad 2019 metais lapkričio 25 dieną ji atvyko į skubios pagalbos priėmimo skyrių Panevėžio ligoninės vaikų ir paauglių psichiatrės I. S. siuntimu. Pacientė atvykusi skundėsi mintimis apie savižudybę, miego sutrikimais, greitu nuovargiu. Mergaitė atvyko su mama ir jau priėmimo metu išsakė, kad prieš tris mėnesius, rugsėjo pirmą dieną, buvo susiradusi darbą prižiūrėti namą Pakruojo rajone. To namo savininkas prie merginos, pasak D., priekabiavo, ją glamonėjo, apkabindavo, jai gulint buvo pakėlęs užklotą ir klausė kodėl ji guli su rūbais. Kitą dieną mergaitė informavo motiną, kuri atvyko ir ją išsivežė. Kada mamos paklausė, ar kur kreipėsi dėl to įvykio, tai mama atsakė, kad į policiją nesikreipė, kadangi bijojo, kad bus keršijama. Mergaitės sveikata blogėjo, dažnai sapnuodavo tą priekabiavimo įvykį, dažnai jį prisimindavo, pablogėjo nuotaika, sumažėjo darbingumas, kilo mintys nusižudyti. Ir tada, 2019 metų lapkričio 20 dieną kreipėsi į Panevėžio ligoninę vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai, kur buvo nustatyta vidutinio sunkumo depresija, suicidinės mintys, sudarytas asmens savisaugos planas, atliktas psichinis ištyrimas ir toliau rekomenduotas ištyrimas ir gydymas Vaikų ir paauglių krizių intervencijų skyriuje. Tą, būtent, priėmimo metu atvykusi mergaitė išsakė.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja J. T. parodė, kad ji tikrai negali visko prisiminti, todėl iš archyvo pasikėlė ligos istoriją ir dabar turi tuos išrašus, kuriuos ir pacitavo. Iš Panevėžio ligoninės siuntimo buvo parašyta „vidutinio sunkumo depresija, suicidinės mintys“. Jų stacionare nustatytas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, mintys apie savižudybę, problemos, susijusios su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu, kurį įvykdė ne artimiausios aplinkos asmuo. Pagrindinė diagnozė - (duomenys neskelbtini). Jie nėra teisėjai, todėl yra (duomenys neskelbtini) centras, kuriame tiria vaikus galimai nukentėjusius nuo seksualinės prievartos. Ir viena iš jų rekomendacijų po stacionarinio gydymo buvo, įtariant galimai patirtą seksualinę prievartą, merginai rekomenduojamas tolimesnis ištyrimas Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre (duomenys neskelbtini). Taip informavo išėjimo metu ne tik mergaitę, bet ir mergaitės mamą. Ar jos kreipėsi, ar ne, jie tokių duomenų neturi. Jie tą rekomendaciją išsiuntė į Panevėžio ligoninę vaikų ligų gydytojai I. S.. D. G. pas juos buvo gydoma nuo lapkričio 25 dienos, o išrašyta gruodžio 4 dieną. Šiaip jų skyriuje bendraujama kiekvieną darbo dieną ir teikiama intensyvi pagalba. Remiantis tiek specialistų išvadomis, tiek anamneze, tiek klinikinio stebėjimo duomenimis buvo nustatyta šita diagnozė. Jie rėmėsi mergaitės pasakojimais ir jos išgyvenimais, prisimenant stresinio įvykio detales individualių konsultacijų metu. Jie dirba specialistų komandoje – gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas ir bendrosios praktikos slaugytojas. Darbas vyksta komandoje. Komandinis darbas, tai yra, psichologė atlieka psichodiagnostiką, įvertinimą, gydytojas atlieka psichiatrinį ištyrimą, socialinis - vėlgi bendrauja su institucijomis, teikia raštus. O komandinis todėl, kad vyksta aptarimai, kiekvieną dieną vyksta skyriaus susirinkimai ir informacija apie pacientą pasikeičiama. Mergaitė daugiau akcentavo būtent šį įvykį, ji buvo į jį susikoncentravusi, o ne į kažkokius kitus įvykius, nutikusius jos gyvenime. Anamnezėje pažymėta, kad jos santykiai šeimoje geri, kad mamai buvo antra santuoka, kad iš pirmos mamos santuokos ji turi du vyresnius brolius ir yra vyresnė sesuo, darželio nelankė, nes ją prižiūrėjo motina, mokykloje iki septintos klasės ji patyrė nemažai patyčių - tai vienas iš tokių traumuojančių faktorių, taipogi lankėsi pas psichologą dėl patirtų patyčių. Toliau yra įrašytas toks sakinys, jog vienuoliktoje klasėje mergaitė norėtų studijuoti kosmetologiją. Jie taip labai detaliai, skrupulingai kodėl ji, būdama nepilnametė, sugalvojo keisti gyvenamąją vietą, palikti namus, išvažiuoti dirbti ir mokintis į kitą rajoną, pas svetimą žmogų, toli nuo namų, neklausinėjo, o pati D. to nebuvo nurodžiusi. Apie turėtą, esamą, buvusį vaikiną, kokia jos patirtis su juo - ji pati jiems neišsakė. Dėl to ir rekomendavo jai tolesnį ištyrimą (duomenys neskelbtini), nes jie išsamiai, detaliai, smulkiai neklausinėjo, kad nepakenkti jos sveikatai, nes tuo metu jos būklė buvo vidutinio sunkumo depresija, stokojanti energijos, ir tardyti - ne jų darbas. Tiek, kiek ji pati išsakydavo šiek tiek paklausiant – to jiems ir užtekdavo. D. iš tikrųjų buvo nerimastingai įsitempusi, nuotaikos fonas nuolat pažemintas, emocijos slopinamos, jos būklė tikrai buvo ganėtinai nelengva. Yra atžymėta, kad ji šeimoje gyvena su mama, 14 metų broliu ir tėčiu, šeimoje santykiai geri, motinai antra santuoka, iš antros santuokos yra vyresni broliai ir vyresnė sesuo. Ji pasakė tą, ką D. yra išsakiusi, o apie skelbimus, atlyginimus bent jau jai tokios informacijos neišsakė, bet tas nelabai jai buvo ir aktualu. Galimai, kad gali įtakoti tam traumuojančiam įvykiui visos patyčios, nepavykęs darbo susiradimas, kaimynų požiūris į ją, dėl ko ji susinervuoja taip, kad net drebėti pradeda, bet geriausiai į tą klausimą galėtų atsakyti teismo ekspertai. Informacija buvo gauta iš mamos, kad D. gyvena su motina, keturiolikos metų broliu ir tėčiu, šeimoje santykiai geri, motinai tai yra antra santuoka, iš pirmos santuokos yra du vyresni broliai ir vyresnė sesuo. Jie rekomendavo D. detalesnį ištyrimą (duomenys neskelbtini). Ar buvo ten kreiptasi, nežino. Ji neturėjo tokios informacijos, kad D. yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) ir tokių dokumentų, kad jai tas būtų diagnozuota, nėra turėjusi. Dėl jos intelektinių sugebėjimų jiems abejonių nekilo ir kažkokių klaustukų dėl to nebuvo. Ar gali įtakoti D. elgesį jos faktinių aplinkybių pateikimą, jeigu jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), reikėtų klausti tų ekspertų, kurie nustatė jai tokią diagnozę. Tokia diagnozė jų skyriuje jai nebuvo nustatyta, nes jiems nekilo kažkokių abejonių dėl jos intelektinių gebėjimų. Mergaitė buvo išsakiusi, kad turi minčių nebegyventi, prigerti vaistų, šokti po mašina, bet konkretaus plano, kaip ji nusižudys, neturi. Ir tada buvo atliktas psichologinis, psichosocialinis vertinimas, kurį, tikriausiai, psichologė komentavo. Išrašymo dieną vyko psichosocialinis vertinimas, jos pasiimti atvykusiai mamai įteiktos asmens savisaugos plano kopijos, psichologinės pagalbos ir emocinės paramos atmintinė, kur jos toliau galėtų kreiptis pagalbos. Stacionare jos būklė kažkiek pagerėjo - sumažėjo nerimas, susinormalizavo miegas, nėra suicidinių minčių, atsirado noras kažkuo užsiimti, bendrauti, bet išlieka baimė dėl ateities, nerimas, pagalvojus kas bus grįžus į namus. Ūmus reiškia staigus. Istorijoje rašoma, kad „prieš tris mėnesius“, tai yra, rugsėjo 1 dieną susirado darbą prižiūrėti namą, kad priekabiavo, tada pranešė mamai, kad mama išsivežė dukrą, bet į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad bus keršijama. O „prieš tris savaites“, rašoma, kad „žymiai pablogėjo merginos sveikata, dažnai sapnuodavo tą įvykį, dažnai jį prisimindavo, pablogėjo nuotaika, sumažėjo darbingumas, kilo mintys nusižudyti“. Ir tada lapkričio 20 d. buvo kreiptasi į Panevėžio ligoninę. Iš Panevėžio ligoninės, atlikus asmens savisaugos skalę, depresijos skalę, rekomenduotas asmens ištyrimas krizių intervencijų centre, kadangi buvo suicido rizika. Tų kitų įvykių gyvenime galėjo ir būti, bet ji jų neišsakė, neįvardijo. Ji stacionare buvo nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 4 dienos. Gruodžio 4 dieną ji buvo išrašyta. Ji buvo krizių skyriuje, o rekomenduota tolimesniam ištyrimui dėl galimai patirtos seksualinės prievartos į Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą (duomenys neskelbtini). Medikamentinio gydymo vaikams iš pradžių neskiria, tačiau taikomos kitos alternatyvios priemonės, kaip psichologinis konsultavimas. Ir išrašant nerekomenduoja medikamentinio gydymo, o tiesiog, vaikų ir paauglių psichiatrinę priežiūrą pagal gyvenamąją vietą. Ne jos kompetencijoje vertinti tyrėjo ar kito specialisto pažymą, apie kurią išgirdo tik dabar ir kurios nėra mačiusi – tai nėra Vaikų psichiatro darbas. Kada D. užsiminė apie galimai patirtą priekabiavimą, rekomendavo ištyrimą (duomenys neskelbtini), kur, būtent, tiria tą patyrusius vaikus arba atmeta tą diagnozę.

Liudytojas G. G. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduotus klausimus, parodė, kad jis yra D. G. tėvas, kaltinamąjį matė vieną kartą. D. mamos pavardė yra kita, nes jie nesusituokę, bet gyvena kartu nuo pat D. gimimo. Jis turi nusipirkęs kitą namą, (duomenys neskelbtini) ir buvo kažkiek, kad negyveno kartu, bet taip tai kartu gyvena. D. pastoviai gyvena su mama, bet, kada susirado darbą ir išėjo dirbti, nuomojosi butą mieste kartu su broliu. D. gimusi (duomenys neskelbtini). Ji iš pradžių buvo Č.. Kada D. gimė, R. Č. nebuvo nutraukusi santuokos. 2012 metais per teismą buvo nustatyta tėvystė ir tada davė D. savo pavardę. Jo santykiai su dukra dabar geri. Ankščiau ji buvo mėgėja užrėkti, nes labai principinga. Jeigu ką nors paprašydavai jos padėti, ji užrėkdavo, kad nepadės. Jis nelįsdavo į mamos ir dukros reikalus, o dukra artimiau bendraudavo su mama. Kaltinamąjį jis matė vieną kartą, kada jis atvažiavo pasiimti dukros. Dukra buvo vieną kartą nuvažiavusi pas jį, bet važiavo tada be jo. Dukrą pirmą kartą pas kaltinamąjį vežė vairuotojas. Kaltinamasis paimti dukros atvažiavo su moterimi. Jis girdėjo, kaip buvo kalbama, kad tos moters mama ligoninėje ir jai reikia išvažiuoti ją prižiūrėti, tai todėl dukra ir išvažiavo. O kitą dieną, ryte, dukra jau skambino mamai, kad vežtų ją atgal. Jam pasakė D. mama, nes jis ėjo pas kaimyną prašyti, kad nuvažiuotų parvežti dukros. Jis pats neturi savo automobilio. R. sakė, kad dukra telefonu sakė, jog prie jos priekabiauja, graibosi, kur nepriklauso. Dukra buvo tik septyniolikos metų. Kai dukrą parvežė namo - ji raudojo, iš jos nė žodžio neišgirdo, mama ją guodė, šnekėjo, o D. buvo vienas raudojimas. Dukros savijauta buvo stresinė. Paskui D. vežė pas daktarus, reikėjo jai gerti vaistus nuo depresijos. Buvo momentas, kad su D. mama jie gyveno ir kartu, ir atskirai. D. mama dirba viešuosius darbus, registruota darbo biržoje. Jie gyvena iš socialinių pašalpų. Nežino, ar D. mama gaudavo didesnes socialines pašalpas dėl to, kad nebuvo pripažinta D. tėvystė. Jis nenusistatė tėvystės, nes D. mama dar nebuvo išsiskyrusi. Per teismą buvo nustatyta, kad G. Č. nėra D. Č. tėvas, o D. Č. nėra G. Č. duktė. Jis su dukra bendraudavo, nuvažiuodavo kartu ir į mokyklą, kada reikėdavo, bet dažniausiai mokykloje lankydavosi D. mama. Aštuonmetėje mokykloje D. sekėsi gerai. Jis nežinojo, kad D. mokykloje patyrė patyčias, dėl ko ji konsultavosi pas psichologus. Jeigu Ir. ką nors žinojo, tai jam nelabai pasakojo. Pradžioje, kada D. viena ėjo į mokyklą, matėsi, kad ji nenori eiti, bet paskui pradėjo eiti jos brolis į pirmą klasę, o ji į trečią ar ketvirtą klasę, tada normaliai būdavo. Jie kartu nuvažiuodavo į mokyklą, kartu grįždavo iš jos. Kada grįždavo į namus iš mokyklos būdavo tylu, ramu. D. nekeitė mokyklų – ji mokėsi (duomenys neskelbtini) ir ten baigė dešimt klasių. Toliau ji mokėsi neakivaizdžiai, bet jis nežino nei kur, nei kokioje mokykloje, nei kokiame mieste. Dėl mokslų ji kalbėdavosi su motina. D. norėjo padirbėti per vasarą, užsidirbti pinigų, kad galėtų juos išleisti savo nuožiūra. Kol D. mokėsi (duomenys neskelbtini) ji niekur nedirbo, nebent kaime pas kažką. Gal kokiai babutei padėdavo, bet jis nesigilino į tai. Ji eidavo dirbti pas žmones, pas vieną ar kitą babutę. Girdėjo, kad D. baigusi (duomenys neskelbtini) toliau mokysis per nuotolį. Kaip jai atsirado poreikis darbui jis nežino, nes į tai nesikišo. Pirmą kartą šitą vyrą (kaltinamąjį) jis pamatė, kada jis atvažiavo pas juos. Tada ir sužinojo, kad D. išvažiuoja pas jį dirbti. Jam taip savotiškai pasirodė, todėl sakė jai: - „D., tu nepilnametė.“ Ji atsakė, kad ten bus tik kambarių tvarkymas. Jis nėra ten buvęs, nematė tų namų, tik R. buvo ten nuvažiavusi ir matė. Jeigu motina leido, tai jis nesikišo. Apie kaltinamojo namus R. sakė, kad „dideli namai“. Vairuotojas, vežęs D. į tuos namus, sakė, kad ten didelė tvora, o į vidų jis nėjo. Vairuotojas kaltinamojo namus apibūdino, kaip turtingus. Kitą dieną telefonu D. raudodama sakė, kad prie jos priekabiavo, lindo prie jos užpakalio, virtuvėje. Kada parvežė ją namo, ji labai raudojo. D. apie tai, kad jos nepriėmė į tą darbą nekalbėjo. Nesikreipė į policiją dėl to, nes ji grįžusi taip raudojo, kad net motina su ja negalėjo pasikalbėti, o jis tai tik „šone“ liko. Po to įvykio D. niekur nebuvo įsidarbinusi, buvo namuose, paskui buvo pas daktarus. D. pernai pradėjo dirbti, įsidarbino (duomenys neskelbtini). Tame tarpe, kol įsidarbino, ji dirbo po namus. Nežino, ar rinkdavo akmenis pas ūkininkus, jis to nežino. Neprisimena, ką ji grįžusi dirbo, nes iš paskos nelaksto. Nežino apie apkalbas kaime. Po to įvykio, kiek žino, ji buvo pas daktarus ir jai reikėjo gerti vaistus. Kaime visi apie visus kalba. Jis nežino, kad kas šnekėdavo apie D. kaime, jis pats negirdėjo. Jis žino, kad dukra yra nukentėjusioji baudžiamojoje byloje. Dabar dukra turi draugą, kuris dabar tarnauja armijoje. Tai pirmasis jos vaikinas, jie buvo susipykę ir jis išėjo, o dabar, jau daugiau, kaip metai, jie vėl kartu. Iki išvykimo dirbti į (duomenys neskelbtini) D. vaikino neturėjo. Ž. G. jis pažįsta, ji su juo dabar ir yra. Ji negyvena su juo, nes jis tarnauja armijoje. Su šiuo vaikinu ji pradėjo draugauti prieš pusantrų metų. Eidama į mokyklą ji su šiuo vaikinu nedraugavo. Kol ji mokėsi mokykloje, ji nedraugavo su jokiu vaikinu. Iš pradžių jis kartais atvažiuodavo, kada ji pradėjo mokytis neakivaizdžiai, o rimčiau jie pradėjo draugauti, kada D. išėjo į (duomenys neskelbtini). Rimtai draugauti - tai ne tai, kad apsigyveno su ja, bet jis atvažiuodavo pas ją, kada būdavo išeiginės, atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) ir likdavo nakvoti. D. su juo susidraugavo jau po to darbinimosi (duomenys neskelbtini). Ji neturėjo vaikino nuo šešiolikos metų arba jis tada nežino, kad turėjo. Jis tik žino, kad buvo Ž., kad susipyko su juo, bet ji negalėjo būti šešiolikos metų. Kada D. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jie vėl susitaikė. Kada D. susipyko su Ž., jai kartais užeidavo kažkas, nes R. jos klausdavo, ar ji išgėrusi vaistus. Neprisimena, ar D. vaistus vartojo tada, kada ji buvo susipykusi su savo vaikinu. Kada ji susipyko, ji truputį verkė, bet jai duodavo vaistų. Jis atvirai apie tai, kas įvyko (duomenys neskelbtini), kodėl D. nedirbo, su D. nekalbėjo, nes vaikas grįžęs taip raudojo, kad nieko net išklausti negalėjo. Jam aiškino, kad D., vasaros metu, mėnesiui ar dviem, važiuos užsidirbti kapeikos dėl savęs. Apie uždarbį tai su juo jokios kalbos nebuvo. Jam jos nesakė kokią sumą buvo sutarusios su kaltinamuoju. Jis nepamena, kada ji išvyko užsidirbti į (duomenys neskelbtini). Ji turėjo važiuoti vasaros laikotarpyje. Kada pykdavosi su D., atvažiuodavo įgaliotinė, kuri pasakydavo, kad jeigu dar pyksimės ir jei dar D. kviesis įgaliotinę, tai tada jau „toliau eis“. Duodavo jam tokį, kaip prevencinį įspėjimą. Senas laikas, nepasakys, dėl ko kviesdavo D. įgaliotinę, D. dar mokykloje mokėsi. Jis nebeatsimena, ką ji pasakydavo įgaliotinei. Namuose ji save apsigina. Pirmą kartą jis girdi, kad D. norėjo žudytis ar norėjo išgerti vaistų. Motina R. galėjo žinoti, bet jis tai ne. Jis netiki, kad D. ketino žudytis. D. nerūko, ankščiau patraukdavo dūmelį, bet dabar jau du metai, kaip nerūko. Kada mokėsi (duomenys neskelbtini), patraukdavo dūmą. Jis buvo, kada D. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis nežino, ką ji išvažiuodama prisidėjo į maišelį - ar rūbų, ar dar kažką. Jis nužiūrėjo D. pasiimti atvykusį žmogų – buvo toks jau labai, su auskarėliu, su bridžiukais.

Liudytoja V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, kurį ji atliko. Atliko liudytojų apklausas, įtariamojo apklausą, ieškojo nukentėjusiųjų, visus ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie yra surinkti byloje. Pamena, kad Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, tai apklausos buvo atliekamos nuotoliniu būdu, pagal reglamentuotą įsakymą, fiksuojant garso įrašą.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja V. P. parodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo perduotas iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą. Nukentėjusiųjų ieškojau taip: pagal gautą informaciją buvo tikrinamos visos policijoje esančios duomenų bazės, registrai, buvo užklausiama pagal gyvenamąją vietą Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos komisariatai, buvo paskelbta spaudoje, kad pagal tokį įvykį atsišauktų nukentėję asmenys. Buvo gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos dėl nubaudimo ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariato. Tai buvo administracinio nusižengimo bylos, pagal kurias taip pat buvo kviečiami liudytojai. Dabar negali pasakyti, ar ji pati atliko apklausas, ar rašė pavedimus į tas įstaigas, kad jos atliktų apklausas. Buvo paskelbta per žiniasklaidą. Kadangi tuo metu buvo paskelbta ekstremali situacija dėl Covid-19, tai tiesiogiai nevykdė apklausų, o rašė pavedimus ir darė nuotolines apklausas. Taip, kad atvyktų patys nukentėję asmenys - nebuvo, bet buvo anoniminiai pranešimai, skambučiai iš privataus telefono, neskelbiant savo duomenų ir pasakyta apie kažkokius asmenis, dabar negali pasakyti tiksliai, bet atrodo, kad tos mergaitės buvo iš (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo nurodytos pavardės, tai buvo susisiekta su teritoriniais policijos komisariatais, buvo gauti asmenų duomenys, telefono numeriai, elektroniniai paštai ir susisiekta. Buvo tikslinama ar ta informacija yra teisinga. Paaiškėjus, kad informacija teisinga, buvo atliekamos apklausos - galimai ji jas pati atliko, kaip ir sakė, nuotoliniu būdu suderinus laiką, kada gali nukentėjusios ar liudytojos. Apklausiamoms merginoms buvo išaiškinta, kad apklausos metu jos privalo kambaryje būti vienos. Apklausos vykdavo telefonu ir jai jos pasakydavo, kad kambaryje jos yra vienos. Tai buvo patikėta jų pačių žodžiu, kad jos yra vienos, kad joms įtaka nedaroma. Jai neteko bendrauti tik su viena nukentėjusiąja. Sunku dabar pasakyti ar neteko bendrauti su nukentėjusiąja D. G.. Mano, kad jos apklausą atliko (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas, o ji atliko jos mamos apklausą. Kartu su mama į apklausą buvo atvykusi ir jos dukra D. G.. D. G. apklausos ji nedarė. Nežino, kodėl dukra atvyko kartu su mama į apklausą - ar tai dėl ekspertizės, ar dar kokiais kitais klausimais, dabar nepamena. Pagal savo darbo praktiką, kada gauna psichologinės-psichiatrinės ekspertizės aktą, su jo turiniu, aprašymu susipažįsta, perskaito. Šiuo atveju, pagal nustatytas diagnozes, lyginant su kitais aktais, kiek teko skaityti, buvo neaiškumas. Ji mano, kad pati paskambino ekspertams, ir paklausė, ar ekspertizės akte viskas yra gerai parašyta, ar tiesiog tai techninė klaida, ar klaida dėl darbo krūvio. Darbo praktikoje tai yra įprasta, kad, jeigu kyla kažkokie neaiškumai ar dar kažkas, nes yra žmogiška padaryti tokias klaidas, kadangi yra rašoma daug ekspertizės aktų, didelis darbo krūvis tiek jiems, tiek ekspertams, skambina ir klausia. Jeigu tai būtų, kad tai nėra klaida, jie taip ir būtų pasakę, kad tai nėra klaida. Dažniausiai tokius dokumentus įformina tarnybiniu pranešimu. Šiuo atveju tai nebuvo eksperto, kaip specialisto apklausa, nes ji tik paklausė, ar ekspertizės akte viskas surašyta teisingai, ar nėra padaryta klaida. Dabar nepamena, ar ji ekspertams surašė raštą, ar tarnybinį pranešimą dėl to. Gavus ekspertizės aktą apie D. G., buvo susisiekta su ekspertais dėl klaidos, ar tai nėra techninė klaida. Pagal savo darbo praktiką, turi labai daug bylų su seksualiniais prievartavimais, gauna daug ekspertizės aktų, kuriuos skaito išsamiai. Kai susipažino su šio ekspertizės akto aprašomąja dalimi, lyginant su kitais aktais pagal diagnozę, jai atrodė, kad jame, tiesiog, yra padaryta ekspertų klaida. Jai niekas nenurodė, gavus ekspertizės aktą, skambinti ekspertams. Kadangi ji atlieka ikiteisminį tyrimą, juo domisi, taip pat seka byloje duomenis. Į jos kompetenciją įeina gauto ekspertizės akto nagrinėjimas. Jos, kaip pareigūnės, atliekančios ikiteisminį tyrimą, pareiga yra susipažinti su visais gautais duomenimis į ikiteisminio tyrimo bylą ir, jeigu mato, kad yra padaryta techninė klaida, yra skambinama ne tik teismo psichiatrijos ekspertams, bet skambinama ir kitiems teismo med. ekspertams. G. S. yra policijos komisariato atstovas spaudai. Jai buvo surašytas pranešimas, kuriame B. vardas ir pavardė nefigūravo, anketiniai duomenys nebuvo skelbiami. Visa tai – B. pavardė, telefono numeris, gyvenamoji vieta – išėjo iš Pakruojo miesto ir rajono gyventojų. Apie tai buvo rašoma ir „Facebook“ paskyroje, ir kituose socialiniuose tinklapiuose, ir „Pakruojo turgelis“ B. pavardė, kažkodėl, buvo iš karto minima. Policija B. anketinių duomenų neskelbė, jokie asmeniniai duomenys nebuvo viešinami. Nepamena, kad būtų kaltinamajam sakiusi, kad „skundus surašėme kartu“, bet skundai, kurie yra pateikti į ikiteisminio tyrimo bylą, jie yra užfiksuoti, jie yra kažkieno pasirašyti. Ji nepamena, kad pati būtų priėmusi nors vienos nukentėjusiosios ar liudytojos skundą. Buvo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato priimtas skundas. Kai tikslino aplinkybes, jos pačios buvo surašytas pavedimas patikslinti ar nukentėjusioji nori rašyti pareiškimą, ar nenori. Tik jai sutikus pareigūnai pareiškimą priėmė. Kada įteikė pirmą pranešimą apie įtarimą, ten buvo nurodytas nukentėjusiosios vardas ir pavardė, todėl nežino, kas neaišku. Buvo priimtas toks sprendimas, kad nebetikrinti kaltinamojo melo detektoriumi. Kaltinamajam buvo išaiškintos visos įtariamojo teisės ir pareigos, teisė dėl gynėjo dalyvavimo nuo pat pirmo apklausos momento, jis galėjo neduoti ar atsisakyti duoti parodymų, bet pageidavo duoti. Prievartos pasirašyti dokumentą ji kaltinamajam nedarė, parodymus jis davė geranoriškai. Visose kitose apklausose jis dalyvavo su advokatu, jokio psichologinio spaudimo nebuvo daroma, visiškai galėjo atsisakyti duoti parodymus. Su D. G. ji bendravo, kaip su liudytoja, buvo klausiama tiktai apie aplinkybes, kurios tikslinamos, nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo byloje. Su L. B. bendravo nuotoliniu būdu, telefonu, yra įrašytas garso įrašas. Bendraujant neturėjo jokių duomenų apie jų gyvenimą pas B. Tai, ką jos pasakojo, ji ir surašė, net nežinojo, ko jų paklausti, tai yra grynai jų pasakojimas. Mano, kad yra garso įraše įrašyta, kad L. B. matė, kad kaltinamasis stovėjo nuogas ir nieko nedarė, nes šį įrašą ji konspektavo iš garso įrašo. Jeigu liudytoja, kurią ji apklausė, taip pasakė, tai taip ir buvo užfiksuota protokole ar tarnybiniame pranešime. Su G. I. abejoja, ar yra bendravusi, nes ji ir yra ta vienintelė liudytoja, su kuria nėra bendravusi, jos neapklausinėjo, nebent jai išsiuntė kokį nors pranešimą, ar skambino telefonu pasitikslinti elektroninio pašto. Su G. I. nebendravo, pareiškimo iš jos nepriėmė. Atlikus ikiteisminį tyrimą, gavus prokuroro pavedimą, byla buvo susiūta, sunumeruota ir paduota susipažinti. Daugiau niekas ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo keičiama. Po to, kai kaltinamasis buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, byloje niekas nebuvo keičiama. Jos darbo stažas yra 25 darbo metai, yra tikrai kvalifikuota ir profesionali tyrėja. Buvo atsisakyta kaltinamąjį tikrinti poligrafu, kadangi pakankamai buvo surinkta duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Buvo ne viena nukentėjusioji, ne viena liudytoja, jos buvo kelios iš visiškai skirtingų Lietuvos vietų, viena kitos nepažįstančios, duodančios apie įtariamąjį tokius parodymus, todėl nebuvo tikslinga jo tikrinti poligrafu. Ekspertizė yra skiriama prokuroro, o ne tyrėjo. Teismo nutartimi yra priimta skirti ekspertizę. Ekspertizės klausimai yra surašyti prokuroro pareiškime. Kas kreipiasi į ekspertizę, tas ir formuluoja klausimus. Jai nepasirodė, kad klausimai ekspertizei yra surašyti netinkamai. Siekiant įvertinti nukentėjusiosios būklę, pateikti klausimai nepasirodė keisti, tai neužkliuvo ir teismui. Klausimų formuluotė ekspertams jai tikrai nesukėlė jokių abejonių. Tam, ką reikėjo išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo byloje, visi klausimai buvo išsamūs ir aiškūs. Ji buvo susipažinusi su D. G. medicininiais dokumentais ir kai gavo ikiteisminį tyrimą byloje, D. G. buvo apklausta, todėl jai nekilo jokių abejonių, kad reikėtų ją dar kartą apklausti. Jie stengiasi nukentėjusias nuo seksualinių įvykių apsaugoti ir kuo rečiau jas apklausinėti. Tą įvykį nustatė ne pagal gydytojos žodžius, o pagal pačios nukentėjusiosios pirminę apklausą, kurią atliko ikiteisminio tyrimo teisėja, kur ji buvo apklausinėjama ir taip pat buvo surinkti visi kiti duomenys – ir gydytojos apklausa, ir medicininiai dokumentai, ir mamos apklausa ir visi kiti duomenys, kurie nekėlė jokių abejonių, kad reikėtų kažką tai tikslinti. Kaltinamojo klausimai ekspertams niekur neturėjo dingti, jie buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tuos klausimus ji gavo po to, kai jau buvo paskirta ekspertizė, iš teismo su visais dokumentais, kadangi prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ekspertizės skyrimo. Kai paskiriama ekspertizė, teismas vertina ir kaltinamojo, ir prokuroro klausimus, daro bendrą išvadą, sprendžia, kuriuos klausimus reikalinga išbraukti, kuriuos yra teisinga pateikti, kuriuos ne. Jeigu kaltinamojo klausimai nebuvo pateikti ekspertams, reiškia, kad teismas įvertino, jog, galbūt, tie klausimai yra nekompetentingi ar nereikalingi, ar pertekliniai. Tie klausimai ekspertams ikiteisminio tyrimo teisėjai tikrai buvo pateikti, nes ji pati matė ikiteisminio tyrimo byloje tuos suformuluotus klausimus. Pagal prokuroro pavedimą buvo nurodytas laikas iki kada galimas susipažinimas su bylos medžiaga, paskelbiant apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą įtariamajam, dalyvaujant jo advokatui, nebuvo iškelta jokių pastabų ar pareiškimų, kad tas laikas yra per trumpas ir sutiko susipažinti su bylos medžiaga, nedalyvaujant advokatui, kiek pamena, jie taip sutarė ir nebuvo jokių pastabų dėl laiko. Pas ją kabinete yra normalus stalas su pridėtine dalimi ir tikrai kaltinamasis turėjo vietą ir galimybę išsiskleisti ikiteisminio tyrimo bylą ir išsirašyti. Kadangi seksualinėse bylose negalima daryti kopijų, tai kaltinamajam buvo sudarytos visos sąlygos išsirašyti. O dėl laiko, kad trūko, tai reikėjo išsakyti pastabas dėl laiko. Nebuvo gauta prašymo pratęsti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo byla laiko. Ji neprisimena, ar įtariamojo gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes ne pas ją susipažino. Ekspertizės akte yra nustatytos diagnozės su teritorinių ligonių kasų nurodytais kodais. Tai tuos kodus labai lengva patikrinti duomenų bazėje, kuri yra laisvai prieinama. Sutikrinant su tais kodais ir visais kitais ekspertizių aktais, kilo toks neaiškumas. Ji su ekspertais neturi nieko bendro, gauna tik ekspertizės aktus. Jokio suinteresuotumo neturi, tik kilo abejonė ir paskambino pasitikslinti, ar viskas gerai surašyta. Jeigu viskas būtų buvę gerai, jie nebūtų nieko keitę ir būtų taip palikę. Policijos pareigūnai neturi tokių įgaliojimų, kad kažką keisti ekspertizės akte. Kaip ir visose kitose ikiteisminio tyrimo bylose, taip ir šioje, nė vienas proceso dalyvis jai nebuvo pažįstamas, todėl tiesiog yra atliekama tarnybinė pareiga. Ji neturi įgaliojimų padaryti ekspertams kažkokią įtaką. Ekspertizės aktą visi proceso dalyviai gali skųsti, todėl, kad ateityje nebūtų kažkokių skundų, buvo paklausta ar tai yra teisingai surašyta. Jeigu ekspertai, patys patikrinę tą ekspertizės aktą, nustatė, kad jie padarė ar tai techninę, ar tai dėl darbo krūvio kažkokią klaidą, tai jie ją pataisė ir atsiuntė. Kiek ji susipažino su ekspertizės aktu, tai ten niekas nepasikeitė, tiktai pati išvada dėl sunkumo laipsnio.

Liudytojas G. B., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 183-186), teisiamajame posėdyje buvo perskaityti, kadangi jis mirė (duomenys neskelbtini), parodė, kad M. B., L. B., M. B. yra jo dukros. Pastaruoju metu su jais gyvena tik M. Prieš penkis ar daugiau metų, tikslaus laiko nepamena, jo dukra M susirado darbą (duomenys neskelbtini) pas V. B.. Kiek pamena M internete buvo įsidėjusi skelbimą, kad ieško darbo. Jis to skelbimo nematė, apie jį pasakė pati M. Jis pamena, kad M į (duomenys neskelbtini) pas tą V. B. vežė jis. Važiavo jis, jo žmona L. ir M.. Tikslaus adreso jis nepamena. Tai buvo dviejų aukštų namas. Kai jie nuvažiavo namuose buvo V. B. ir jo žmona V.. Su V. kalbėjosi M.. Jis tik dalyvavo jų pokalbyje. V. B. sakė, kad reikės tvarkyti namus, prižiūrėti jo žmoną V. Kiek jis žino, V. B. jo dukros M. oficialiai neįdarbino, nerašė jokių darbo sutarčių. Jis šiuo metu nepamena, kiek jis žodžiu pažadėjo sumokėti už darbą M.. Tuo laiku M. buvo 19 metų, ji sprendimus priimdavo pati. Jie susitarė, kad M. gyvens jo namuose, turės savo kambarį. Po pokalbio jie išvažiavo. Kiek pamena sekančią dieną pas juos į namus atvažiavo V. B.. Jis M. išsivežė pas save į namus. Ji pas juos į namus grįždavo kokius du kartus per mėnesį. Nuolatos susiskambindavo. Į (duomenys neskelbtini) pas V. B. į namus buvo dar kartą nuvažiavę aplankyti dukros. Namuose buvo tik M., kitų merginų nebuvo. Kiek pamena, ji ten dirbo apie metus laiko. Ji buvo labai patenkinta savo darbu, niekuo nesiskųsdavo. Nebuvo kalbos, kad V. B. netinkamai elgtųsi dukros atžvilgiu. Atlygį už darbą mokėdavo laiku. Pamena dukra M. susitaikė su savo draugu, todėl išėjo iš darbo ir grįžo gyventi pas juos. Kitos priežasties, dėl ko nebedirbo pas V. B., M. jam nesakė. Kokią pinigų sumą sumokėjo V. B. M. už darbą, jis nežino. Kiek pamena, gal po pusės metų, (duomenys neskelbtini) jis kartu su žmona susitiko V. B.. Kur tiksliai susitiko nepamena. Jis pasiūlė kitai dukrai L. dirbti jo sodyboje savaitgaliais. Nei jis, nei jo žmona L. nieko blogo neįtarė todėl sutiko su jo pasiūlymu. Už darbą V. B. pažadėjo jo dukrai L. nupirkti mobiliojo ryšio telefoną. Tuo laiku L. galėjo būti 16 metų. V. B. buvo pasakyta, kiek L. yra metų ir jis tai žinojo. Jokia oficiali darbo sutartis nebuvo surašyta, oficialiai nebuvo įdarbinta. Susitarė tik žodžiu. V. B. L. pasiimdavo penktadieniais vakare ir parveždavo sekmadienį vakare. L. sakydavo, kad ten prižiūri braškes, tvarko kambarius. Jam ji nėra sakiusi, kad V. B. kaip nors netinkamai elgiasi jos atžvilgiu. Kiek pamena, V. B. ją buvo išsivežęs dirbti kokius tris kartus. Pamena, kad penktadienį, kokia tai buvo data jis nepamena, pas juos atvažiavo V. B. pasiimti L. Tuo laiku jis dirbo savo ūkio darbus. Dirbant pas jį atėjo žmona L. Ji jam pasakė, kad V. B. buvo išvažiavęs pasivažinėti su jų dukra M. Jai M. pasakė, kad V. B. važiuojant automobiliu ranka lietė jos kojas. Kai tai jis sužinojo, V. B. jau buvo išvažiavęs su jo kita dukra L. į (duomenys neskelbtini). Tai sužinojęs jis paskambino V. B. į mobiliojo ryšio telefoną ir liepė greitai parvežti L. į namus. V. B. L. parvežė į namus tačiau pas juos neatėjo. Daugiau savo dukroms nebeleido dirbti pas tą V. B.. Jam atrodo sekančią dieną pas juos atvažiavo V. B.. Jis pasakė, kad L. neatidirbo numatyto laiko, todėl jis pasiėmė iš jos nupirktą mobiliojo ryšio telefoną. Už išdirbtą laiką V. B. L. sumokėjo pinigais. Kokią pinigų sumą jis sumokėjo, nepamena. Pamena, kad V. B. teisinosi, kad dukros M. koją palietė netyčia norėdamas perjungti bėgį. Dukros L. ir M. jam nėra pasakiusios, kad jų atžvilgiu netinkamai elgtųsi V. B.. Jos yra uždaro būdo, todėl jam galėjo visko nepasakoti. Jei anksčiau tai būtų žinojęs, jis joms pas jį nebūtų leidęs dirbti. Gal prieš tris mėnesius iš televizijos jis sužinojo, kad V. B. yra įtariamas priekabiavimu prie nepilnamečių. Kas pas V. B. dar galėjo dirbti jis nežino. Įvykiai buvo seniai, todėl visko gerai nepamena.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo matyti, kad jame užfiksuota, jog 2016 m. liepos 24 d., apie 02.34 val. buvo gautas pranešimas, jog E. F., gimusi (duomenys neskelbtini), atvyko adresu (duomenys neskelbtini)pagal darbo susitarimą, tačiau namo savininkas V. B. pradėjo kabinėtis, bandė išprievartauti. (t. 2, b. l. 106-112)

Iš vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro (duomenys neskelbtini) D. G. psichologinio įvertinimo išvados bei ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijų matyti, kad D. G. centre buvo apgyvendinta nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., kad psichodiagnostiniam tyrimui motyvuota, apie emocines patirtis atsiveria palaipsniui ir tokias reakcijas galima laikyti psichologine gynyba nuo sudėtingų, užgožiančių negatyvių patirčių, nepaisant to, stebima gera merginos savirefleksija, gebėjimas įvardinti savo emocijas, patirtis, prašyti pagalbos; projekcinėse veiklose atsiskleidė merginos patiriami grėsmės, nerimo išgyvenimai – D. nuolat užsimena apie stiprų susirūpinimą savo sveikata, emocine būsena, prasitaria apie dažnai nevalingai kylančius galimai patirtos prievartos epizodų prisiminimus, stiprų nesaugumo, baimės, nepasitikėjimo kitais žmonėmis jausmą; D. nuosekliai papasakojo, kad buvo įsidarbinusi atlikti buities darbus pas suaugusį asmenį, tačiau netrukus po atvykimo į numatytą vietą (vyro namus), jis pradėjo „lįsti“, liesti jos plaukus, glostyti nugarą, krūtinę, „lindo bučiuotis“, ryte atėjęs į jos kambarį ir nukloję nuo jos antklodę, paklausė, kodėl miega su rūbais, nors ji verkdama pakomentavo, kad miegojo su šortais ir maikute, bei susigraudinusi išsakė, kad labai bijojo, kad ko daugiau nepadarytų, kad į lovą nesitemptų, todėl nedelsiant skambino mamai ir prašė ją parsivežti namo; papasakojo, kad užklupus sunkioms mintims, bandė žudytis. Stebimos reakcijos leidžia kelti prielaidą apie turėtą trauminę patirtį ir šiuo metu besireiškiančius potrauminio streso sutrikimui būdingus simptomus. Nuoseklus D. pasakojimas apie galimai patirtą prievartos situaciją, stebimos turinį atitinkančios bei apie traumuojančias patirtis liudijančios emocinės reakcijos leidžia kelti prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Rekomenduojamos elgesio su D. strategijos: a) atsižvelgiant į polinkį slopinti negatyvias patirtis, rekomenduojama kurti kuo atviresnį, patikimą santykį, kuriame mergina jaustųsi saugi atsiskleisti; b) bendraujant su mergina, atsižvelgti į jos nuomonę ir pasirinkimus, įtraukti ją į jai svarbių sprendimų priėmimo procesą, nesant tokiai galimybei, kuo anksčiau ir išsamiau suteikti informaciją apie su D. susijusius sprendimus, išklausyti ir priimti merginos nuomonę ir reakcijas; c) stiprinti merginos savivertę, atkreipiant dėmesį į stipriąsias jos puse, pastebint ir pastiprinant realius pasiekimus. (t. 1, b. l. 127-130)

Nukentėjusiosios L. B. parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojos M. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose ji parodė, kad jai gyvenant ir dirbant pas V. B., jis jai rodė savo lytinius organus, siūlė kartu gyventi, būti kartu, prašydavo pabučiuoti, apkabindavo, bet kada ateidavo į jos kambarį, kurio neleisdavo užsirakinti, maudydamasis pirtyje, liepdavo jai ateiti nutrinti jam nugarą, kojas, už darbą mokėdavo kas mėnesį grynais pinigais į rankas. Dėl tokių V. B. veiksmų, liudytoja M. B. nepageidavo rašyti pareiškimo ir reikšti ieškinio, nurodydama, kad yra praėjęs per ilgas laiko tarpas, nuoskaudos užsimiršę.