Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės vyresnioji inspektorė 2016-03-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209⁴ str. 4 d., už tai, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) (muitinės sandėlio steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), 2015-06-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta muitinės sandėlio vadove, būdama atsakinga už priimtų į muitinės sandėlį prekių apskaitos tvarkymą, 2016-03-14 į muitinės sandėlį priėmė saugojimui Bendrijos prekes (20 dėžių (160 porų) avalynės KN kodas 64051000 (moteriškos basutės), nurodytas Italijos muitinės eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-03-10) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-03-07), kurių neįtraukė į muitinės sandėlio prekių apskaitą. V. K., muitinės sandėlio prekių apskaitoje nenurodydama muitinės sandėlyje saugomų prekių, pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EES) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 106 str. 3 dalį, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 13.1.1 p., 14 p., 21 p., Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-77 (2013-11-25) 21.6 p., 2.30.3 p.

V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog V. K. kaltė dėl ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, tačiau nuobauda individualizuota netinkamai. Apeliaciniame skunde neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, todėl aukštesnysis teismas dėl pažeidėjos veikos kvalifikavimo išsamiau nepasisako.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis yra laikomas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. K. įvykdytas prekių laikymo muitinės sandėlyje apskaitos taisyklių pažeidimas nebuvo itin pavojingas. Tarp daugelio iš muitinės sandėlyje laikomų prekių nebuvo apskaityta tik palyginus maža jų dalis – 20 dėžių (160 moteriškų batelių porų), kurių vertė 3516,80 Eur. Be to, V. K. veikoje nenustatyta tiesioginė tyčia pažeisti apskaitos taisykles, todėl sutiktina su pažeidėjos teiginiu, kad šį pažeidimą ji padarė dėl rūpestingumo ir atidumo stokos. Pažymėtina ir tai, kad dėl pažeidimo nekilo jokių pasekmių, nes prekės buvo laikomos sandėlyje, tik neįtrauktos į apskaitą, tad dėl pažeidimo nebuvo padaryta reali turtinė žala nei Lietuvos Respublikai, nei Europos Bendrijai, nei kitiems asmenims, dėl pažeidimo nebuvo priskaičiuoti papildomi muitai ar mokesčiai, niekam nekilo pareiga mokėti delspinigius ir pan. Akcentuotina ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nekonstatavo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 6), vėliau teismo posėdyje (b. l. 33) visiškai prisipažino padariusi pažeidimą, paaiškino to priežastis ir mechanizmą, nurodė, kad gailisi jį padariusi. Šis jos elgesys apeliacinės instancijos teismui lemia būtinybę pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, padėjimą išaiškinti jį ir pažeidime dalyvavusius asmenis, ko nepagrįstai nekonstatavo apylinkės teismas. Taigi minėtų aplinkybių kompleksas leidžia pagrįstai teigti, jog tiek ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 2896 Eur, tiek apylinkės teismo paskirta artima minimaliai 2904 Eur bauda savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta asmens ir veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Teismo manymu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti V. K. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. jai skirti 1448 Eur baudą, kuri sudaro pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, būtent tokio dydžio administracinė nuobauda yra tinkama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinių nuobaudų tikslams pasiekti.

Tenkintinas ir apeliantės prašymas netaikyti prekių konfiskavimo nuobaudos. ATPK 26 straipsnio 1 dalis numato, jog konfiskuota gali būti tik daiktas ar pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Tuo tarpu 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei vieno paminėto pagrindo, būtino sprendimui dėl ne pažeidėjai, o kitiems asmenims, priklausančio turto konfiskavimo priimti. Todėl šioje dalyje apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis netaikytina turto konfiskavimo nuobauda.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, V. K. asmenybę, jos turinę, šeimyninę ir socialinę padėtį bei elgesį po pažeidimų padarymo, aukštesnysis teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos administracinės nuobaudos – pagal ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalį paskirta bauda mažintina, o paskirta turto konfiskavimo nuobauda naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, padėjimą išaiškinti jį ir pažeidime dalyvavusius asmenis.

V. K. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje, padarymą sušvelninti – vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, jai paskirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Panaikinti nutarimo dalį dėl 20 dėžių – 160 porų avalynės, KN kodas 64051000 (moteriškos basutės), konfiskavimo ir šių daiktų nekonfiskuoti.

Pakeisti nutarimo dalį dėl V. K. paskirtos ir per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį išdėstytos baudos įmokų dalies dydžio.

Nustatyti, kad V. K. paskirtos 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudos mokėjimas išdėstytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2016 m. gegužės mėn. kas mėnesį sumokant po 60,00 eurą (šešiasdešimt eurų), o paskutinį 24-ąjį mėnesį sumokant 68,00 (šešiasdešimt aštuonis eurus).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.