- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 1-105-633/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10980-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- Ž. A.
- Kaltinamasis
- A. B., B. B.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai Ž. A., gynėjai advokatei A. N., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1960-02-02 Marijampolės sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, dirb. savo ūkininko ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.;
B. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1958-03-24 Marijampolės sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, išlaikytinių neturinti, pagrindinio išsilavinimo, dirb. sutuoktinio A. B. ūkininko ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji B. B. ir A. B. 2017-03-05 apie 21.00 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, kilus šeiminio pobūdžio ginčui, tyčia fiziškai smurtavo prieš savo šeimos narį Ž. A. : B. B. sugriebė Ž. A. už plaukų ir tęsė, po ko A. B. sudavė po vieną kartą pluoštu dokumentų bei rankos delnu Ž. A. per veidą bei tris kartus plaukų šukomis per sėdmenis, tuo sukeldami nukentėjusiai Ž. A. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamieji B. B. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.
1.1. Kaltinamasis A. B. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau niekada taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs iš pačią nukentėjusiąją. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog tą vakarą buvo namuose su žmona ir nukentėjusia, sutuoktinės dukterėčia, kurią užaugino savo šeimoje nuo 3 m., teikė nuolatinę globą/rūpybą, augino kaip savo vaiką, ir šiuo metu bendrai kartu gyvena kaip dukra ir tėvai, nukentėjusi turi vidutinę protinę negalią. Jie susipyko dėl to, kad paaiškėjo, jog nukentėjusi, jų neatsiklaususi, paslapčia pasiėmė savo pasą ir sudarė sutartį su mobilaus ryšio operatoriumi su ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais, ir visa tai nuo jų nuslėpė. Jų kalbinta nukentėjusi tylėjusi, jiedu su žmona dar labiau įpykę, žmona sugriebusi Ž. A. už plaukų ir patąsiusi, reikalaudama pasiaiškinti, o jis nestipriai sudavęs jai per veidą dešinėje keliolikos susegtų ir perlenktų sutarties dokumentų lapų pluoštu, po to rankos delnu ir pabaigoje rankoje laikytomis šukomis tris kartus per sėdmenis. Nukentėjusi verkė, kad skauda nesiskundusi, tačiau jis sutinkantis, kad šis smurtas kiek tai laiko jai sukėlė fizinį skausmą.
1.2. Kaltinamoji B. B. kalta byloje taip pat prisipažino visiškai, išsakė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo poelgio, viešai pasižadėjo daugiau nebesmurtauti ir kitaip neteisėtai nebesielgti, atsiprašiusi ir nukentėjusią. Apie nusikaltimo įvykį teismui paaiškino, jog ji konflikto metu pirmiausiai sugriebusi į jos su vyru klausimus neatsakinėjusiai nukentėjusiai už plaukų ir juos tęsusi, po to jau vyras sudavęs dokumentais ir delnu per veidą, o pabaigoje – šukomis per sėdmenis. Po jos plaukų patempimo nukentėjusi supyko, suprato, kad jai skaudėjo, ji verkė ir išbėgo laukan, tačiau ją parsivedusi atgal.
1.3-1.5. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes byloje nurodžiusi ir nukentėjusi Ž. A. (b. l. 16), bei, kaip girdėtas (sužinotas) iš jos iškarto arba netrukus po nusikaltimo įvykio, byloje yra nurodę ir liudytojas R. V. (kaimynas) (b. l. 25-26) bei liudytojas G. B. (seniūnas) (b. l. 28-29), kurių ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų protokolai teisiamajame posėdyje buvo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 273 str. 1 d.) ištirti.
1.6. 2017-03-06 įvykio vietos apžiūra fiksuota, jog kaltinamųjų ir nukentėjusios šeima gyvena dviejų kambarių ir virtuvės bute, kuris yra kelių butų name, svetainės kambaryje aplinka netvarkinga, stovi sofa, fotelis, taburetė, ant sekcijos rasta ir paimta knyga bei raudonos spalvos šukos (b. l. 5-8).
1.7. 2017-03-06 pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš gyvenamos vietovės seniūno informaciją apie Ž. A. sumušimą, ši pasitvirtino - nukentėjusios dešiniame skruoste pastebėtas paraudimas, nukentėjusioji pareiškusi, jog jų bendruose namuose patyrė smurtą nuo abiejų kaltinamųjų, kurie ją mušę per veidą bei sėdmenis, kaltinamieji to neneigė (b. l. 9-12).
1.8. 2017-03-07 teismo medicinos tyrimo specialisto išvada Nr. G 176/2017(09) nustatyta, kad išorinių kūno sužalojimų apžiūros metu nukentėjusiai nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas jai nekvalifikuotas. Jeigu 2017-03-05 jai buvo suduota delnu ir knyga (dokumentais) per veidą, šukomis per sėdmenis bei tempiama už plaukų, tai dėl to ji galėjusi jausti fizinį skausmą (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
2. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
2.1. Kaltinamųjų B. B. ir A. B. parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais (nukentėjusios ir liudytojų (kad ir dalinai išvestiniais) parodymais, įvykio vietos apžiūra, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, teismo medicinos specialisto išvada) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina abiejų kaltinamųjų paaiškinimus kaip teisingus, išsamius ir nuoseklius.
2.2. Nukentėjusios Ž. A., tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo R. V. bei netiesioginio įvykio liudytojo G. B. liudijimai procese taip pat buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, teismo medicininio tyrimo duomenis bei kaltinamųjų apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Kai kurie neatitikimai nukentėjusios parodymuose (pareiškimuose) nėra esminiai, paaiškinami jos vidutinio protinio neįgalumo sąlygota sveikatos būkle ir asmenybės ypatumais.
2.3. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, smurtu puolė jiems neįtikusią nukentėjusiąją, B. B. tempdama už plaukų, o A. B. suduodamas per veidą ir sėdmenis, bendrai smurtaudami sukėlė Ž. A. fizinį skausmą.
3.1. Teismas sprendžia, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamieji ir niekas kitas. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (atitinkami B. B. tempdama už plaukų, o A. B. suduodamas pluoštu dokumentų ir delnu per veidą bei šukomis per sėdmenis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jie abu turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t.y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, kad ir nestiprus tempimas už plaukų, nestiprūs smūgiai pluoštu dokumentų ir delnu per veidą bei plaukų šukomis per sėdmenis apsirengusiai nukentėjusiai, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios atitinkamai mušimu (kaltinamasis A. B.) ir kitokiu smurtavimu (B. B.). Ketvirta, nukentėjusios byloje nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios pareiškimu, tiek įvykio vietos apžiūra ir policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio, tiek liudytojo R. V. bei ir pačių kaltinamųjų paaiškinimais. Penkta, kaltinamųjų ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis nukentėjusi yra kaltinamosios B. B. dukterėčia, kaltinamieji ją savo šeimoje užaugino nuo 3 m., augino kaip savo vaiką, kartu gyvena beveik 17 m., vieni kitus vadina atitinkamai tėvais ir dukra, veda bendrą ūkį, dėl turimos negalios, nukentėjusios būtiniausių ir kt. poreikių tenkinimu rūpinasi būtent kaltinamieji, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.
4. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
4.1. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispocizijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudami kaltinamieji nenaudojo tokių įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, o kaltinamojo A. B. naudoti daiktai (dokumentų pluoštas ir plaukų šukos) pagal savo fizines savybes pakenkimą nukentėjusios sveikatai ne didino, o atvirkščiai mažino, b) kaltinamųjų panaudota fizinė jėga taip pat buvusi beveik minimali tiek poveikių skaičiumi, tiek stiprumu - nukentėjusiajai nebuvo padaryta kūno sužalojimų, nebuvo sutrikdyta jos sveikata ar ji kitaip susargdinta, c) konflikto vada buvo pačios nukentėjusios veiksmai, neatitikę rūpestingumo, lojalumo ir kt. gyvenimo šeimoje principų, o kaltinamieji pradžioje bandę aiškintis to priežastis ir aplinkybes be smurto. Nors tai kaltinamųjų nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį. Savo ruožtu pastarąjį didina aplinkybė, kad fiziškai smurtauta buvo prieš vidutinę protinę negalią turintį asmenį.
4.2. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamųjų veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamųjų sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiai momento, kas iš esmės sutapo su paties veiksmo atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamiesiems bausmes nėra faktinio pagrindo.
4.3. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, kurias abiejų vertina iš esmės teigiamai : abu kaltinamieji nusikalto ir teisiami pirmą kartą, B. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, A. B. tokių nuobaudų turi, tačiau jos paskirtos už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, abu pragyvena iš savo darbo ūkyje bei talkininkavimo aplinkiniams.
4.4. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jų visišką ir nuoseklų (nuo pat bylos proceso pradžios) prisipažinimą kaltais bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, taip pat nukentėjusios atsiprašymą ir viešą pasižadėjimą nebenusikalsti (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
4.5. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia teismas kvalifikuoja aplinkybę, kad buvo nusikalsta veikiant bendrininkų grupe - nors kaltinamieji prieš nukentėjusiąją smurtavo skirtingais veiksmais ir ne tuo pačiu momentu, tačiau stebėjo vienas kito smurtą, vienas kito nedraudė, nukentėjusios negynė, iš ko sprendžiama, kad jie veikė išvien ir vienas kitam pritarė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
4.6. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančios naudai, kartu konstatavus ir iš esmės teigiamus kaltinamųjų asmenybių aspektus (punktai 4.1, 4.3, 4.4 ir 4.5), yra teisinga kaltinamiesiems paskirti bausmes, savo dydžiu neviršijančias įstatymo sankcijos vidurkio, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalias ar artimas tokiai bausmes, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 4.1 ir 4.5), buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti ir kitų kaltinamųjų veikos pavojingumą didinančių aplinkybių. Bausmių dydžiai abiems kaltinamiesiems nustatytini vienodi, nes abiejų nusikalstamų veiksmų pasekmės buvo iš esmės tokios pačios.
4.7. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, abiems kaltinamiesiems paskirtinos švelniausios pagal baudžiamojo įstatymo sankciją viešų darbų bausmės, kurių trukmė nustatytina 6 mėn., neatlygintina dirbant po 20 val./mėn. Tokios bausmės visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą.
Kaltinamiesiems skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.).
4.8. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamieji teisme prisipažino kaltais ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje, kaltinamųjų atžvilgiu, kaip to prašė tiek gynėja, tiek kaltintojas, taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatos ir skiriama jiems bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t.y. šiuo atveju iki 4 mėn. viešų darbų po 20 val./mėn.
4.9. Į skiriamą bausmę kaltinamiesiems įskaitytina po 1 parą jų kiekvieno laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 val. skiriamų viešų darbų (BK 66 str. 2 d.).
4.10. Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.
4.11. Abiems kaltinamiesiems byloje paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jos panaikintinos.
4.12. Dėl daiktinių įrodymų. Vilkaviškio r. policijos komisariate laikinai saugomos plaukų šukos konfiskuotinos ir sunaikintinos (BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.), o ten pat laikinai saugoma knyga, kaip nesusijusi su nusikalstama veika, grąžintina teisėtam savininkui A. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
4.13. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Kaltinamiesiems B. B. ir A. B., bylą nagrinėjant teisme, buvo paskirta ir su jų pritarimu teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal LR BPK 51 str. 1 d. 9 punkto taisyklę, kaltinamieji gynėjos neatsisakė, todėl remiantis BPK 106 str. 2 d. nuostata, pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų lygiomis priteistinos jiems teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017-03-16 pažymą Nr. NTP-7-3242 – po 17,37 Eur iš kiekvieno (b. l. 89).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas
nusprendė:
B. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti ją 6 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. kas mėnesį.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatas, bausmę B. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) val. kas mėnesį.
Į skiriamą bausmę įskaičiuoti 1 (vieną) parą nuteistosios laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 val. skiriamų viešų darbų bausmės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 6 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. kas mėnesį.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatas, bausmę A. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) val. kas mėnesį.
Į skiriamą bausmę įskaičiuoti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 val. skiriamų viešų darbų bausmės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Daiktinį įrodymą – plaukų šukas, laikinai saugomas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Daiktą – knygą, laikinai saugomą Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui A. B..
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistųjų B. B. ir A. B. po septyniolika eurų 37 euro ct. (17,37 Eur) jiems byloje teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (mokama/išieškoma – valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.