- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-445-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01111-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P. (toliau – V. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimu E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. sausio 13 d. 19 val. 15 min. Kaune, P. g. 30, E. P. vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz 208, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo padarydamas turtinę žalą ir nesant nukentėjusiam asmeniui įvykio vietoje, nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Už šiuos pažeidimus E. P. buvo nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 1013 (vieno tūkstančio trylikos) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino apeliantui jo teisės turėti advokatą, kuris padėtų jam surinkti ir teismui pateikti jo kaltę paneigiančius ar atsakomybę lengvinančius įrodomus. Apelianto teigimu, jam atvykus į teismo posėdį, jis buvo apklaustas tik formaliai, nei policijos pareigūnai, nei teismas, apklausdamas G. K. nesiaiškino, kaip įvykio vietoje stovėjo automobiliai vienas kito atžvilgiu, koks tas minimalus atstumas, kurį mini G. K., buvęs tarp automobilių. Nesiaiškinta, kuo pasireiškė E. P. manevravimas ir koks manevravimas galimas nurodytoje įvykio vietoje. Be to, apelianto teigimu, policijos pareigūnai neapklausė P. g. 30 (ar 29) Kaune, namo gyventojų, kurie galėjo matyti, kada ir kuris automobilis atvažiavo – išvažiavo pirmasis ir iš to spręsti, kuris automobilis kurį apgadino.
Pažymima, kad apylinkės teismas ignoravo E. P. pareiškimus, kad jis galėjo nejausti kontakto su nukentėjusiosios automobiliu, tuo tarpu Eismo įvykių registravimo specialisto D. G. nuomonė, jog apeliantas kontaktą visgi turėjo pajusti, yra visiškai subjektyvi, nepagrįsta jokiais duomenimis. Apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo byloje objektyviai nenustatyta ir pažeidimo padarymo vieta bei laikas. Pasak apelianto, savo paaiškinime jis nurodė, kad automobilį K. g. 29, Kaune jis buvo palikęs 2015 m. iš sausio 12 d. į sausio 13 d. Nukentėjusioji pareiškime pažymėjo, kad ji, 2015 m. sausio 12 d., grįžusi iš darbo, priparkavo savo automobilį prie namų P. g.. Išėjusi į balkoną, prie pat savo automobilio ji pastebėjo MB Sprinter automobilį. Ryte 2015 m. sausio 13 d., apie 7.30 val., ji važiavo į darbą, MB Sprinter automobilio jau nebuvo. Išlipusi iš automobilio prie darbo, nuėjo į keleivio pusę pasiimti dokumentų ir tuo metu pastebėjo, kad jos automobilio šonas nubrauktas. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodoma, kad pažeidimą apeliantas padarė 2015 m. sausio 13 d., apie 19.30 val.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į E. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. P. apeliacinis skundas tenkinamas.
Sutinkamai su LR ATPK 284 str. 1 d., organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (LR ATPK 248, 257, 284 str.). Kaip numato LR ATPK 286 str. 2 d., išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Šių teisės nuostatų įgyvendinimą detalizuoja LR ATPK 257 str. nuostatos, remiantis kuriomis, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. analizės matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atsižvelgiant į aptartų teisės nuostatų visumą, vertinant jas apeliacinio skundo argumentų kontekste, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visgi pažeidė anksčiau nurodytų normų reikalavimus, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino visų bylai teisingai ištirti reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl E. P. kaltės padarius LR ATPK 127 str. 2 d. ir LR ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.
Pagrindžiant šią išvadą, sutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje visgi nebuvo nustatyta tikroji eismo įvykio data ir laikas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, E. P. inkriminuoti veiksmai, atitinkantys administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., požymius, buvo atlikti 2015 m. sausio 17 d., 19.15 val. (b. l. 1). 2015 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu apklausiamas E. P. pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole blogai nurodyta pažeidimo padarymo data ir laikas, paaiškindamas, kad jo automobilis – Mercedes Benz 208, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) P. g. 30 namo kieme galėjo būti paliktas 2015 m. naktį iš 12 d. į 13 d.. E. P. teigimu, 2015 m. sausio 12 d. vakare jis buvo pas draugę ir tame kieme buvo palikęs savo automobilį. Iš kiemo išvažiavo 2015 m. sausio 13 d., o 2015 m. sausio 17 d. vėl teko atvažiuoti į to paties namo kiemą, kai prie jo priėjusi nukentėjusioji G. K. paaiškino, kad jis nubraukė jos automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 19).
Iš esmės dėl eismo įvykio laiko analogiškas aplinkybes nurodė ir nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nukentėjusiąja pripažinta G. K., 2015 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu paaiškinusi, kad eismo įvykis galėjo įvykti 2015 m. naktį iš 12 d. į 13 d., nurodydama, kad savo automobilį ji priparkavo P. g. prie namų. Kai atvažiavo, E. P. automobilio nebuvo. Vakare jai išėjus į balkoną, ji pastebėjo šalia savo automobilio pastatytą E. P. automobilį. Tarp automobilių tarpas buvo minimalus. Ryte įsėdo į savo automobilį, nuvažiavo ir išlipusi prie darbo pamatė, kad jos automobilio šonas nubrauktas. Ant automobilio buvo likę ir E. P. automobilio dažų. Iškvietė policiją, tačiau ji negalėjo nurodyti apgadinusio automobilio valstybinių numerių, todėl policija pasiūlė nerašyti pareiškimo, o kai pamatys jos automobilį apgadinusios transporto priemonės vairuotoją, pabandyti su juo susitarti taikiai arba, jei jis nesutiks, dar kartą kviesti policiją. G. K. nurodė, kad važiuodama namo iš Chemijos pr., kur parašė pasiaiškinimus, pravažiavo pro P. g., kur gyvena E. P., rado kieme jo automobilį, paaiškino jam susidariusią situaciją, tačiau E. P. situacijos taikiai spręsti nesutiko, ją išplūdo. G. K. iškvietė policijos pareigūnus. Pildant dokumentus prie policijos pareigūnų priėjo E. P., kurį ji pareigūnams nurodė kaip eismo įvykio kaltininką. Ant E. P. automobilio aiškiai matėsi nubrozdinimai. G. K. nurodė, kad automobilio apgadinimas įvyko 2015 m. sausio 13 d., tada ji pirmą kartą iškvietė pareigūnus, kurie nurodė, kad be valstybinio numerio jie negalės surasti kaltininko, todėl jį sutikusi sekantį kartą iškvietė pareigūnus (b. l. 28-30).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, remiantis tiek E. P., tiek G. K. prarodymų visuma, kaip nagrinėjamo įvykio data ir laikas, buvo užfiksuotas laikas, kai G. K. antrąjį kartą išsikvietė policijos pareigūnus, pastebėjusi E. P. automobilį ir šiam nesutikus susitarti taikiai, priimdamas skundžiamą nutarimą šį trūkumą pašalino, patikslindamas pažeidimo padarymo datą – 2015 m. sausio 13 d., tačiau palikdamas tą patį pažeidimo padarymo laiką – 19.15 val. Tačiau, įvertinus aukščiau aptartų asmenų parodymus, akivaizdu, kad nagrinėjamas eismo įvykis 2015 m. sausio 13 d. 19.15 val. įvykti negalėjo. Tiek E. P., tiek G. K., apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nedviprasmiškai patvirtino, kad eismo įvykis galėjo įvykti tik nuo 2015 m. sausio 12 d. vakaro iki 13 d. ryto. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina, kad, sutinkamai su G. K. parodymais, savo automobilio apgadinimus ji pastebėjo atvykusi į darbą 2015 m. sausio 13 d. anksti ryte. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje netiksliai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, kurio patikslinti apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvių galimybių.
Be to, vertinant pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, kyla abejonių ir dėl pažeidimo padarymo vietos. Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, E. P. inkriminuojamas teisės pažeidimas buvo padarytas adresu P. g. 30, Kaune. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulio K. A. 2015 m. sausio 17 d. tarnybinio pranešimo, 2015 m. sausio 17 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad antradienį ryte pranešėja (kaip vėliau paaiškėjo, G. K.) pastebėjo, kad K. M. K. pr. 26 namo kieme buvo apgadinta jos sidabrinės spalvos Citroen Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis (b. l. 3), tuo tarpu eismo įvykio schemoje, kaip eismo įvykio vieta, pateikiama P. g. 29, Kaunas (b. l. 4). 2015 m. sausio 20 d. E. P. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad automobilį 2015 m. naktį iš sausio 12 d. į sausio 13 d. jis buvo pastatęs K. g. 29 namo kieme (b. l. 10). Šių duomenų kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad šiuose administracinio teisės pažeidimo bylos duomenyse apylinkės teismas esminių prieštaravimų neįžvelgė, jų neaptarė ir nesiėmė jokių priemonių jų pašalinimui. Aukštesnysis teismas, vertindamas tokius apylinkės teismo veiksmus, pabrėžia, kad tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas ir data, tiek vieta yra esminiai požymiai, nustatinėtini sprendžiant tam tikro asmens kaltę jam inkriminuojamo pažeidimo padaryme. Tik žinodamas tiksliai jo atžvilgiu suformuotus kaltinimus, administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo gali tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.
Tenkinant E. P. apeliacinį skundą pažymėtina ir tai, kad byloje nepašalinti esminiai prieštaravimai, esantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiąja byloje pripažintos G. K. parodymuose. Nors E. P. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2015 m. sausio 13 d. jam išvažiuojant iš P. g. 30 namo kiemo, nukentėjusiosios automobilis vis dar stovėjo savo vietoje, t.y. prie apelianto automobilio, todėl jis negalėjo jo apgadinti, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinama. Pažymėtina, kad jau 2015 m. sausio 20 d. E. P. teikdamas savo rašytinį paaiškinimą apie nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes, patvirtino, kad sausio 13 d. ryte, jam išvažiuojant iš namo kiemo, nukentėjusiosios automobilis vis dar buvo kieme (b. l. 10). Tai jis patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Tuo tarpu, G. K. teigimu, jai išvažiuojant į darbą 2015 m. sausio 13 d. ryte, E. P. automobilio toje vietoje jau nebuvo. Šių duomenų kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, visgi nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis apylinkės teismas atmetė E. P. versiją, o G. K. parodymus šiuo aspektu vertino kaip patikimus ir objektyvius.
Analizuojant nukentėjusiosios parodymus, įžvelgtina ir daugiau prieštaravimų, kurie apylinkės teismo posėdžio metu nebuvo pašalinti. Kaip matyti iš aukščiau G. K. aptartų parodymų, savo automobiliui padarytus apgadinimus ji pastebėjo 2015 m. sausio 13 d. rytą atvykusi į darbą. Tuo tarpu to paties teismo posėdžio metu, vykusio 2015 m. kovo 18 d., ji paaiškina, kad 2015 m. sausio 13 d. buvo išeiginė diena (b. l. 29). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad apie eismo įvykį G. K. pranešė tik 2015 m. sausio 13 d., 19.13 val. (b. l. 13), nors, jos teigimu, savo automobilio apgadinimus ji pastebėjo dar 2015 m. sausio 13 d. rytą. Šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo detaliau analizuojamos, nebuvo imtas jokių priemonių šiems nukentėjusiosios parodymuose esantiems prieštaravimams pašalinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, svarbu paminėti, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, N9-62-677/2006 ir kt.).
Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. str., požymių buvimą E. P. veiksmuose, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla E. P. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą ir grąžinti E. P. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.