Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo O. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis M. Džermeika prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – paskirti O. G. 1158 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų. Byloje surinkti visi įrodymai, kad O. G. suvokė esanti susijusi su eismo įvykiu, iš jo pasišalino suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Byloje esanti filmuota medžiaga patvirtina, kad O. G., važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į dviračių stovą, kelio ženklą ir namo sieną, buvo smūgis, todėl O. G. tikrai turėjo pajusti, jog sukėlė eismo įvykį. Po smūgio ji sustojo ir stovėjo kelias minutes, nors pati teigė, kad galvojo, jog užvažiavo ant kelkraščio, tačiau iš automobilio neišlipo, neįsitikino, su kuo kontaktavo, ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apeliantas pažymi, kad ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, numatyta, jog administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis M. Džermeika mano, jog O. G. nepagrįstai nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi ji važiuodama atbuline eiga, atsitrenkusi į dviračių stovą, kelio ženklą ir namo sieną, turėjo pajusti ir pajuto smūgį, tačiau sąmoningai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš 2016 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. U. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. buvo gautas pranešimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), pranešėjas pastebėjo apgadintą dviračių statymo stovą bei sandėliuko sieną. Įvykio vietoje pranešėjas R. G. paaiškino, kad tarp 19 ir 20 val. buvo sugadintas dviračių statymo stovas, palenktas kelio ženklas ir apgadinta sandėliuko konstrukcija. Automobilio vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Buvo nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra stebima vaizdo kameromis (b. l. 5).

Iš 2016 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo Ž. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus filmuotą medžiagą, buvo nustatyta, jog vairuotojas, atsitrenkęs į dviračių stovą ir kelio ženklą, turėjo pajusti smūgį. Po eismo įvykio vairuotojas buvo sustojęs, bet nuvažiavo. Buvo nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė O. G. automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji prisipažino, kad vairavo minėtą automobilį, tačiau nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį (b. l. 6).

2016 m. balandžio 14 d. paaiškinime O. G. nurodė, kad 2016 m. balandžio 12 d., apie 20 val., ji važiavo į (duomenys neskelbtini) , suko į kairę ir, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į dviračių stovą ir kelio ženklą, tačiau to nepajuto. Buvo sustojusi, nes galvoje sukosi visai kitos mintys dėl asmeninių priežasčių (b. l. 20).

Teismo posėdyje nubaustoji O. G. paaiškino, kad ji automobiliu pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę tam, kad galėtų pakalbėti telefonu. Automobilyje garsiai grojo muzika, vairuodama automobilį kalbėjo telefonu su vyru, su juo konfliktavo, buvo susijaudinusi, todėl važiuodama atbuline eiga galėjo apgadinti svetimą turtą, tačiau nepajuto, jog kliudė kelio ženklą, dviračio stovą ir namo sieną, nes galvojo, jog užvažiavo ant kelkraščio. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Ant automobilio apgadinimų nematė. Po to policijos pareigūnas parodė, jog pasilenkus, ant automobilio matomas įlenkimas (b. l. 28).

Iš aptartų nubaustosios O. G. paaiškinimų nustatyta, kad ji paties fakto, jog galėjo apgadinti kelio ženklą, dviračio stovą ir namo sieną, neneigia. Iš pat pradžių, vėliau ir teismo posėdyje tvirtino, jog nepajuto, kad atsitrenkė į minėtus objektus. Iš fotolentelėje užfiksuoto automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo matyti, kad įlenkta automobilio buferio apatinė dalis. Ši aplinkybė nepaneigia O. G. paaiškinimo, kad ji, kol nepasilenkė, šio įlenkimo galėjo ir nematyti. Nors važiuodama atbuline eiga O. G. kliudė net tris objektus, tačiau vaizdo įraše užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės nepaneigia O. G. paaiškinimo, kad ji galėjo manyti, jog užvažiavo tik ant kelkraščio, o kitų objektų nekliudė. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad O. G., norėdama pakeisti važiavimo kryptį, manevravo atbuline eiga ir iš tikrųjų užvažiavo ant paaukštinto kelkraščio bei iš karto pasuko į kairę kelio pusę ir sustojo kelkraštyje. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad asmuo, kliudęs net tris objektus, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, būtų elgęsis visai kitaip. Tačiau nepaneigta aplinkybė, kad O. G. stovėdama kelkraštyje kalbėjo telefonu, ji iš automobilio išlipusi nebuvo. Po beveik minutės laiko O. G. neskubėdama nuvažiavo. Ši aplinkybė nepaneigia O. G. paaiškinimų, kad ji nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tai, jog eismo įvykio metu O. G. buvo susijaudinusi ir dėl to galėjo nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį, parodo ir jos manevravimas, automobilio pastatymas po sukelto įvykio, kelkraštyje, nes pasukusi į kairę, ji automobilį pastatė ne tiesiai prie kelkraščio, bet akivaizdžiai netvarkingai. Be to, ir išsukdama iš (duomenys neskelbtini), kur buvo sukeltas eismo įvykis, į pagrindinę gatvę, ji neparodė ir posūkio signalo. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad O. G. po įvykio neslėpė savo automobilio apgadinimų, pripažino, kad galėjo apgadinti svetimą turtą, geranoriškai nuvyko į policiją. Ši aplinkybė taip pat leidžia teigti, kad O. G. nesuprato, jog buvo sukėlusi eismo įvykį, nes akivaizdu, kad priešingu atveju O. G. po sukelto eismo įvykio būtų atidžiai apžiūrėjusi savo automobilį ir dar prieš nuvykdama į policiją ji turėjo galimybę savo apgadintą automobilį suremontuoti bei tvirtinti, kad ant jos automobilio jokių apgadinimų nėra iš viso, ir taip apsunkinti pažeidimo padarymo aplinkybių nustatymą. Tačiau nepaneigtas jos paaiškinimas, kad apgadinimą ant automobilio buferio apatinės dalies ji pamatė tik tada, kai šį apgadinimą, jai nuvykus į policiją, parodė policijos pareigūnas, o apgadinimą buvo galima pamatyti tik pasilenkus. Pažymėtina, kad O. G. už tai, kad kliudė ir sugadino dviračių stovą, kelio ženklą ir namo sieną, skundžiamu nutarimu nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, o siekiant įrodyti, kad asmuo padarė ATPK 130 straipsnyje numatytą pažeidimą, būtina įrodyti būtent tai, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia. Esant aptartoms aplinkybėms bei nesant kitų objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog O. G. tikrai suprato, jog atsitrenkė ne tik į kelkraštį, bet ir į kitus objektus, subjektyviai vertinti O. G. veiksmus kaip tyčinius, t. y. kad ji suprato, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau tyčia iš jo pasišalino, nėra objektyvaus pagrindo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taigi, esant abejonių, remiantis tik prielaidomis, konstatuoti, kad O. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nėra objektyvaus pagrindo, nes visos abejonės turi būti aiškinamos pažeidėjo naudai. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Mindaugo Džermeikos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.