Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-21 · Administracinė byla Nr. I-2438-423/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-21
Bylos Nr.
I-2438-423/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00459-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-2438-423/2015Proceso Nr. 3-62-3-00459-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 21 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui K. S. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. S. savo skundu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 7).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2015-01-15 buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tamsu, kadangi kamerų langai neplaunami, jie nepraleidžia dienos šviesos, o kameroje degė tik viena 40 V lemputė. Kamerose nėra ventiliacijos, todėl didelis santykinis oro drėgnumas. Jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, jo prašymus pervesti gyventi su nerūkančiais administracija ignoravo. Pasivaikščioti išvesdavo tik kartą per dieną vienai valandai. Kamerose buvo tualetas, tačiau nebuvo unitazo, grindyse tik skylė, jis nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos, ventiliacijos nebuvo, todėl teko gyventi antisanitarinėmis ir nežmoniškomis sąlygomis. Kamerose nebuvo šilto vandens, tik šaltas, į dušą vesdavo kartą per savaitę ir tik 0,5 valandos. Kamerose buvo daug tarakonų, graužikų ir kitų parazitų, dėl ko negalėjo ramiai miegoti. Buvo draudžiama turėti pledus, kompiuterius, maistas buvo nekokybiškas. Pastato konstrukcijose yra asbesto, tai sukėlė pavojų jo sveikatai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, sutriko sveikata. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l. 9-18) nurodė, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atstovas pripažįsta, kad ne visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) laiką šios normos buvo laikomasi. Pažymėtina, kad Šiaulių TI pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio ploto, sąlygomis dėl objektyvių priežasčių. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Šiaulių TI administracijos nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Pažymėtina, kad langų stiklai yra skaidraus stiklo, patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus, kameros langus iš patalpos vidaus privalo išvalyti joje laikomi suimtieji. Gyvenamosios kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose yra įtaisytos 2-4 dienos šviesos lempos ir dirbtinė naktinė šviesa, tačiau suimtieji nuolat juos gadina ir laužo. Elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto. Teiginiai, kad į kameras turi būti tiekiamas karštas vanduo, kad maisto energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų, kad patalpose veisiasi daug graužikų ir kitų parazitų yra nepagrįsti. Tardymo izoliatoriuje yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai. Jokių nusiskundimų dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais jis Šiaulių TI administracijai nėra pateikęs. Nebuvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis savo patalyne bei kompiuteriu. Atsakovo nuomone, Šiaulių TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovai. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta pareiškėjui, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Šiaulių TI kamerose laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2015-01-15. Taip pat šiose kamerose nebuvo užtikrintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, buvo netinkama ventiliacija, tvyrojo drėgmė, nebuvo karšto vandens, buvo žiurkių, parazitų, kameroje kalėjo kartu su rūkančiais asmenimis, tualeto patalpa nuo gyvenamosios patalpos neatskirta, tualete nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, per trumpai išvedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelį, tik kartą per savaitę leidžiama nusiprausti po šiltu dušu, buvo draudžiama turėti kompiuterius, šiltus pledus, taip pat jam buvo teikiamas netinkamas mažo kaloringumo maitinimas. Tokiomis kalinimo sąlygomis buvo sudaryti nepatogumai, tyčia ir sąmoningai suvaržytos jo teisės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Atsakovės atstovo pateikti duomenys apie pareiškėjo kalinimą Šiaulių TI ( b.l. 20-28) patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013-11-07 iki 2015-01-16 kamerose Nr. 24, 78, 60, 43, 44, 53, 92, 15, 64. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui kalint Šiaulių TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 1 m. 2 mėn. 9 d..

Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint Šiaulių TI 1 m. 2 mėn. 9 d. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 76:2010 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose jis buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, nes jose nebuvo užtikrinta natūrali ir dirbtinė apšvieta, ventiliacija, oro drėgmė, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, sanitariniame mazge nebuvo unitazo. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų K. S. nepateikė.

Į bylą atsakovės atstovo pateikti dokumentai iš dalies patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes kamerose Nr. 53 ir Nr. 15 dėl dirbtinės apšvietos bei sanitarinių mazgų būklės. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kameroje Nr. 15 nustatyti Higienos normos HN 76:2010 56 ir 62 p. pažeidimai - ant lubų ir sienų matosi pelėsis, sienos vietomis išdaužytos, atšokusi sienų, lubų dažų danga, matosi vandens nutekėjimo žymės, sanitarinio įrenginio danga pajuodusi, su apnašomis, prie sanitarinio mazgo plytelės vietomis išdaužytos, kamera labai blogos būklės, reikalingas remontas. Kamera Nr. 53 nustatyti Higienos normos HN 76:2010 56 ir 62 p. pažeidimai – šoninė kameros siena uždengta plėvele, visa kamera ir sienos, ir lubos padengtos pelėsiu, prie vamzdyno nuo drėgmės (matosi vandens nutekėjimo žymės) sienų, lubų tinkas krentantis, vietomis sienų danga nudaužyta, kamera labai blogos būklės, reikalingas remontas, dirbtinė apšvieta 116 1x, matavimų neapibrėžtis 18,73 1x (b.l. 60-65). Įrodymų dėl nurodytų pažeidimų pašalinimo pareiškėjui kalint minėtose kamerose laikotarpiais 2014-10-01 – 2014-11-11 ir 2014-11-20 – 2014-12-05 atsakovas teismui nepateikė.

Higienos normos HN 76:2010 27 punkte nėra reglamentuota, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl šio punkto pažeidimas nenustatytas.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindžia taip pat aplinkybėmis, jog buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, į pareiškėjo prašymus perkelti jį pas nerūkančius nebuvo reaguota. Atsakovės atsileipime nurodyta, jog 2013-11-07 pareiškėjas pateikė prašymą, kad pageidauja būti kalinamas kartu su nerūkančiais, tačiau 2013-11-20 pateikė prašymą, kad pageidauja būti kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vėliau kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl jo perkėlimo pas nerūkančiuosius, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.

Teisės aktai nereglamentuoja ir nenurodo pasivaikščiojimo kiemelių, įrengtų tardymo izoliatoriuje, plotų. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtina suimtųjų teisė ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, ši teisė pažeista nebuvo (b.l. 70-71).

Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė teisės nusiprausti po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę pažeidimą. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per retos galimybės nusiprausti po dušu suteikimo, laikytinos nepagrįstomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl minėtos teisės aktų normos nebuvo pažeistos (b.l. 72-74).

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafiką (b.l. 41-42), kuris, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu ėmėsi tinkamų priemonių kenkėjų profilaktikai ir naikinimui. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad šalys nesilaikė grafiko sąlygų arba naudojo gautas priemones ne pagal paskirtį, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo šio pobūdžio argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Atmestini taip pat pareiškėjo teiginiai, kad tardymo izoliatoriuje draudžiama su savimi turėti kompiuterius ir pledus. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigos drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio, arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnis iš esmės analogiškai nurodo teisę naudotis minėtais daiktais. Jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui buvo draudžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu pagal minėtą teisinį reglamentavimą, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Šiaulių TI administracijai buvo pateikęs prašymą leisti naudotis savo patalyne ar raštiško atsisakymo naudotis tardymo izoliatoriaus išduota patalyne.

Taip pat atmesti pareiškėjo skundo motyvai dėl teikiamo maisto energetinės vertės pažeidimų. 2014-10-03 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-406 pažeidimų dėl to nenustatyta, nurodyta, jog maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius (b.l. 47-50).

Pareiškėjas tvirtina, kad kalinimo sąlygos Šiaulių TI pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio nuostatas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V.prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių TI, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą (atitinkamai: 0,46, 0,37, 1,39, 1,31, 1,36, 0,48, 0,45, 0,41 kv. m.) pareiškėjas buvo kalinamas 1 m. 2 mėn. 9 d. (b.l. 9). Taip pat byloje nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo, ventiliacijos, santykinio oro drėgnumo, tualeto įrengimo kameros Nr. 15 ir Nr. 53. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tačiau neesant duomenų apie kalinimo sąlygų tiesioginę įtaką pareiškėjo sveikatai, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio nuostatas (žr. pvz. LVAT 2015-03-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-646-422/2015).

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamo apšvietimo, ventiliacijos, santykinio oro drėgnumo, tualeto įrengimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. K. S. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus pažeidimų trukmę, jų pobūdį, neesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė jam būnant Šiaulių TI būtų ženkliai pablogėjusi, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti K. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė