Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovo AB SEB banko atstovui advokatui A. M., atsakovui J. J. ir jo atstovei advokatei R. Ž. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Dalyje civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

Ieškovas nurodė, kad atsakovas jau nuo 2009-07-13 tinkamai nevykdė jam pagal 2008-02-20 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.1250818050074-04 (7-11 b.l.) (kredito suma – 17.323,02 Lt, terminas - 2012-02-19) ir pagal 2008-09-12 vartojimo kredito sutartį Nr.12508180050366-04 (12-17 b.l.) (kredito suma – 6.000,00 Lt, terminas – 2012-09-11) tekusias prievoles grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus šiose sutartyse numatytus mokėjimus nustatytais terminais. Atsakovas šių faktų neginčijo, ieškinį dalyje dėl priteistinos skolos (negrąžinto kredito) dydžio pripažino, paaiškino, kad neturėjo galimybės sutartis vykdyti, nes išvyko į Olandiją, ten mokėsi, manė, kad paskolą grąžins, kai pradės dirbti, jo artimieji jam materialiai padėti negalėjo, jam adresuotų ieškovo laiškų neperdavė.

Iš atsakovo ieškovui, ginant jo teises, priteistina 13.682,06 Lt skola (LR CK 6.886 str. 1 d. 1 p., 6.881 str. 2 d., 6.873 str. 1 d.).

2008-02-20 vartojimo kredito sutartimi Nr.1250818050074-04 (7-11 b.l.) ir 2008-09-12 vartojimo kredito sutartimi Nr.12508180050366-04 šalys susitarė dėl mokėtinų palūkanų normos – 10,40 proc., atsakovas nurodė, kad jis sutiko su tokio dydžio palūkanomis, tačiau tada buvo ekonomikos pakilimo laikotarpis, šiuo metu dėl tokio dydžio palūkanų jam sunku vykdyti sutartį.

LR CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas LR CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. LR CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas.

Atsakovas pripažino, kad jis išvyko į Olandiją, kur mokėsi, kad įgytų specialybę, gaunamų lėšų, jo teigimu, jam pakako tik pragyvenimui, todėl jis prievolės nebevykdė, su ieškovu nebendravo, į ieškovą, kad modifikuoti sutarčių sąlygas, nesikreipė. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, jam atsiradus sutarčių vykdymo suvaržymų, LR CK 6.204 straipsnio pagrindu nesikreipė į ieškovą dėl sutarčių modifikavimo, nepareiškė ieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo, t.y. nesinaudojo minėtu savo teisių gynimo būdu, o LR CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios pakeisti sutartį, šios bylos nagrinėjimo dalykas taip pat nėra.

Palūkanos šioje byloje buvo nustatytos šalių sutartimis. Nustatant, ar sutartimi nustatytos palūkanos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, įvertinama, kad dėl palūkanų dydžio, kai jos nustatytos sutartimi, kuri neginčijama, yra išreikšta suderinta šalių valia. Sudarydamos sutartį šalys žinojo ir įvertino savo poreikius, interesus ir galimybes, prognozavo pasekmes, nes taip elgiasi protingas ir apdairus asmuo. Sutartinė šalių valia išreiškiama laisvai apsisprendus ir neverčiant ar kitaip neteisėtai jos nepaveikiant, todėl turi būti gerbiama. Palūkanų dydis konkrečiu atveju įvertinamas, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, kitas bylos aplinkybes. Atsakovas neargumentavo, kad kurios nors iš šių nuostatų sutarčių sudarymo metu būtų pažeistos, pripažino, kad sutarčių sudarymo metu sąlyga dėl palūkanų normos tenkino. Vien abstraktus nurodymas, kad 10,40 proc. metinių palūkanų yra akivaizdžiai per didelės, prieštaraujančios įstatymui, sąžiningumo ir protingumo principams, yra nepakankamas pagrindas palūkanų normai sumažinti.

Iš atsakovo ieškovui priteistina 4.531,87 Lt palūkanų (LR CK 6.872 str.).

Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartis, pasireiškė sutarčių netinkamu vykdymu, nes atsakovas vienašališkai atsisakė sutartis vykdyti (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio (2.747,30 Lt delspinigių) nuostolių (LR CK 6.249 str.).

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) – atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Šalių sudarytos vartojimo kredito sutartys (2 sandoriai) buvo užtikrinta netesybomis – 0,1 proc. dydžio delspinigiais, mokėtinais už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną ir už kiekvieną uždelstą mokėti palūkanas dieną (sutarčių 5.3 ir 5.4 punktai). Taigi dėl netesybų mokėjimo šalys susitarė rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.).

Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Pagal LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl netesybų taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal LR CK 1.127 str. 5 d. nuostatas, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsakovas pažeidė sutartyse nustatytus atsiskaitymo terminus ir tokiu būdu padarė tęstinio pobūdžio pažeidimus, todėl ieškinio senaties terminas delspinigiams skaičiuojamas už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iš naujo ir ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių, priskaičiuotų už 6 mėn. terminą prieš ieškinį paduodant teismui. Pagal LR CK 1.126 str. 2d. nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų delspinigių paskaičiavimo lentelių (91-102 b.l.), ieškovas paskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2011-11-07 iki 2012-05-08 (ieškinys paduotas 2012-07-17), atsakovas taikyti ieškinio senatį neprašė. Delspinigių, dėl kurių mokėjimo šalys susitarė nustatyta tvarka, suma yra 2.747,30 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Šiuo konkrečiu atveju prašoma priteisti, patikslinus ieškinio reikalavimus, delspinigių suma (2.747,30 Lt), nors jų sulygtas sutartimis dydis yra 0,1 proc., sudaro tik 15 proc. nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų bendros sumos (18.213,93 Lt), todėl, atsižvelgiant dar ir į tai, kad atsakovas ilgą laiką nevykdė sutartinių prievolių ir šiuo metu, nors gauna 2 tūkstančių eurų dydžio darbo užmokestį, prievolės nevykdo (117-122 b.l.), nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo prašomo priteisti dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos ir dėl to yra sąlygos ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Iš atsakovo ieškovui priteistina 2.747,30 Lt dydžio delspinigiai, paskaičiuoti nuo 18.213,93 Lt negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos už 6 mėnesių laikotarpį (nuo 2011-11-07 iki 2012-05-08), jų sutartam dydžiui esant 0,1 proc. (LR CK 6.71 str.).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 2 d.) nuo 20.961,23 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas dalyje dėl 5.957,06 Lt priimtinas, šis ieškovo veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, ieškovas nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, kad ieškinio atsisakius, teismui priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 42 str., 140 str.1d., 293 str.4p., 294 str. 2d.). Ieškovas ieškinį toje dalyje buvo apmokėjęs 178,71 Lt žyminiu mokesčiu (5 b.l.), todėl prašė grąžinti dalį - 75 proc. žyminio mokesčio.

Atsakovas prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti trejiems metams. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų priteistą sumą sumokėti iš karto.

Atsakovas iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui pateikė tik neterminuotą darbo sutartį (117-122 b.l.), sudarytą su „Vanderlande Industries B.V.“, kurios buveinė yra Veghel, Nyderlandai, kuri patvirtina, kad atsakovas sutartimi yra sulygęs dėl nuolatinio darbo ir 2.000,00 EU dydžio mėnesinio darbo užmokesčio, o taip pat buvo paimti VSDFV, VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro duomenys (123-127 b.l.). Ieškovas pareiškė savo nuomonę dėl atsakovo prašymo ir nurodė, kad nesutinka, nes nėra pakankamų įrodymų, kad atsakovas galės prievolę tinkamai įvykdyti per 3 metus, nes nenurodė kokio dydžio sumas mokėtų kas mėnesį, taip pat pateikė internete (CreditINFO) skelbiamą informaciją, kad atsakovas turi kitų neįvykdytų piniginių prievolių.

Teismo nuomone, šių byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, todėl šis atsakovo prašymas spręstinas teismo posėdyje skyrium po teismo sprendimo priėmimo, tai neprieštarauja LR CPK 284 str.2 d. nuostatoms.

Dalyje byla nutraukta, kitoje dalyje ieškinys patenkintas visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas ieškinį apmokėjo viso 808,00 Lt dydžio (5 b.l.) žyminiu mokesčiu (SEB banko 2012-05-22 mokėjimo nurodymas), ieškovui iš atsakovo priteistina 628,84 Lt žyminio mokesčio (20.961,23 Lt x 3 proc.) (LR CPK 93 str.), įvertinus, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas.

Pagal LR CPK 87 str. 2 d. nuostatas (ieškovui ieškinio atsisakius) yra grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio. Ieškovui grąžintino žyminio mokesčio dalis yra 134,00 Lt (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.) (153 Lt x 75 proc.). Dėl sprendimo, jam įsiteisėjus, šioje dalyje vykdymo ieškovas turi teisę kreiptis su šio sprendimo kopija į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos.

Šalys iki bylos nagrinėjimo pabaigos (LR CPK 98 str.) nepateikė rašytinių įrodymų apie jų turėtas išlaidas už advokatų teisinę pagalbą.

Byloje susidarė 19,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 77,86 proc. (15,00 Lt) šių išlaidų, o iš ieškovo – 22,14 proc. (4,00 Lt). Iš ieškovui grąžintinos 134,00 Lt žyminio mokesčio sumos atskaičiavus 4,00 Lt (užskaičius, kad padengiamos šios išlaidos, nes įmokų kodai sutampa), grąžintina žyminio mokesčio suma -130,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovo AB SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, atsisakymą ieškinio dalyje dėl 5.957,06 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą Nr.2-1492-356/2012 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, 13.682,06 Lt negrąžinto kredito, 4.531,87 Lt palūkanų, 2.747,30 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 20.961,23 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 628,84 Lt žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, 130,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.