Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų A. E. ir J. E. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Luminor Bank (toliau – AB Luminor Bank) dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2011 m. vasario 25 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK11/02/35S, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 85 148,28 Eur kreditą vartojimo poreikiams tenkinti. Kredito grąžinimo užtikrinimui ieškovai įkeitė bankui 26/49 dalis žemės sklypo ir butą Nr. 2, esančius Jaurų k., Klaipėdos r. sav. (t. 1, b.l. 9 -20). Prie šios sutarties šalys sudarė du papildomus susitarimus 2013-02-25 ir 2015-12-22 (t. 1, 143-152). Pagal pastarąjį mokėtinų kredito įmokų grąžinimas buvo atidėtas iki 2016-05-27 (t. 1, b.l.147). Iš atsakovo pateiktos mokėjimų detalizacijos matyti, kad paskutinę įmoką (laikotarpiu iki 2018-03-26) ieškovai atliko 2016-06-27 (b.l.120-122). 2016-09-28 ir 2018-01-05 reikalavimais bankas informavo ieškovus apie susidariusį įsiskolinimą, vėlesniuoju informavęs ir apie neatsiskaitymo banko nurodytu laiku pasekmes – t.y. sutarties nutraukimą (t. 1, b.l. 114-115, 135-136). Ieškovas kreipėsi į banką su prašymu nenutraukti kreditavimo sutarties, nes teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos jam ir žmonai iškėlimo (b.l. 100-101). Prašymą bankas atmetė, nurodęs, kad jis jam nepriimtinas (t. 1, b.l. 113) ir 2018-03-26 nutraukė kreditavimo sutartį kaip apie tai buvo informavęs 2018-02-19 pranešimu (t. 1, b.l. 94-95).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str.1d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo praėjus 1,5 mėnesio nuo paskutinės įmokos bankui sumokėjimo. Įmokų jie nemokėjo ir toliau iki 2018 m. liepos mėnesio, kad sumokėjo 10 Eur, vėliau dar 10 Eur. Ieškovai ir patys neginčijo tokio nemokėjimo, nors patys pasirašė kredito sutartį, kuria įsipareigojo laikytis mokėjimų grafiko ir sutiko su sutarties 13.1. p. numatyta sąlyga, kad kredito gavėjui nesumokėjus laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 dienų kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jeigu kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias mokėti palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Nuostata dėl galimybės nutraukti sutartį vėluojant mokėjimams išliko ir vėliausio papildomo susitarimo 11.1. p., numatančiame, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimų grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų (jų dalies) ir/arba įsipareigojimo mokesčio ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, tai yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Bankas praneša apie tokį sutarties pažeidimą kredito gavėjui išsiųsdamas pranešimą registruotu paštu paskutiniu kredito gavėjo bankui nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jeigu kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi teisę, įspėjęs kredito gavėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias mokėti palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas.

Atsižvelgiant į tai, kad bankas kelis kartus pranešė ieškovams apie jų įsiskolinimą, ragindamas jį sumokėti ir 2018-01-05 įspėjo apie skolos nesumokėjimo pasekmes bei tai padarė ne tik išlaukęs sutartyje nurodytą 90 dienų įmokų nemokėjimo terminą, bet ir gerokai jį viršijęs, rodo, kad jis sutarties nuostatos dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo ne tik nepažeidė, bet ir elgėsi geranoriškai, sudaręs papildomą susitarimą su ieškovais, leidęs atidėti kredito grąžinimą, vėliau įspėjęs apie sutarties nutraukimą praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo paskutinės įmokos sumokėjimo, o faktiškai sutartį nutraukęs nuo paskutinio mokėjimo praėjus 636 dienoms ir apie tai ieškovus tinkamai įspėjęs. Aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi 2018-03-15 į banką, prašydamas kredito sutarties nenutraukti, o bankas šio prašymo netenkino, nedaro sutarties nutraukimo negaliojančiu, nes prašymo pateikimas banko neįpareigoja. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai nepagrįstai nurodė, kad bankas, vos sužinojęs apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vienašališkai nusprendė, kad ieškovai negalės vykdyti įsipareigojimų ir kreditavimo sutartį nutraukė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai dėl bankroto bylos jiems iškėlimo kreipėsi 2016-08-12, o kredito sutartis nutraukta tik 2018-03-26.

Ieškovai teigia, kad bankas neturėjo teisės nutraukti kreditavimo sutarties, nes įmokų mokėjimas buvo sustabdytas Klaipėdos apylinkės teismui pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo.

Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovų argumentu, nes byloje nėra duomenų apie tokių įmokų mokėjimo sustabdymą. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 3 d. 2 p. numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad pateikus pareiškimą Klaipėdos apylinkės teismui dėl bankroto bylos ieškovams iškėlimo būtų buvę taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su įsipareigojimų bankui vykdymo sustabdymu. Šio įstatymo 5 str. 6 d. numato, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra patiekti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas ne ginčo tvarka. Atsižvelgiant į šią nuostatą, sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, kad bankas, priėmus ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, negalėjo pradėti priverstinio skolos išieškojimo, tačiau teisę nutraukti kreditavimo sutartį turėjo. Atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą, paaiškino, kad fizinio asmens prisiimtų įsipareigojimų vykdymas yra sustabdomas tuomet, kai asmeniui jau yra iškelta bankroto byla, o ne tada, kai sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 5 d. 1 p.). Aplinkybė, kiek laiko užtruko pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas, kaip ir ieškovo nuomonė dėl vienodos pozicijos visų kreditorių atžvilgiu laikymosi nei vienam nemokant skolos, neturi reikšmės dėl atsakovo sprendimo nutraukti kreditavimo sutartį teisėtumo, nes faktinė situacija, kuomet buvo vėluojama mokėti įmokas 636 dienas, sudarė pagrindą bankui vertinti tai kaip esminį sutarties pažeidimą ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos ją nutraukti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant ieškovų pareiškimą Klaipėdos apylinkės teisme dėl bankroto bylos jiems iškėlimo ieškovus atstovavo advokatas, t.y. profesionalus teisininkas, teikęs jiems teisines paslaugas, taigi ir galėjęs paaiškinti pareiškimo teismui priėmimo pasekmes, todėl teismas atmeta ieškovų argumentus, kad pareiškimo teismui dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimas sustabdė jų įmokų mokėjimą ir jie turėjo pagrindo manyti, kad įsipareigojimų bankui vykdyti neprivalo.

Nors LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 19 str. numato galimybę išsaugoti įkeistą turtą bankroto proceso metu, nagrinėjamu atveju ši nuostata netaikytina, nes joks susitarimas su banku dėl turto išsaugojimo nebuvo sudarytas.

Nors ieškovas nurodė, kad jis jau atliko kelias įmokas bankui (š.m. vasarą), dirba ir planuoja gauti dar didesnes pajamas nuo 2019-05-01 dirbdamas užsienyje, tai neturi jokios įtakos sprendžiant dėl banko vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo pripažinti 2011 m. vasario 25 d. kreditavimo sutarties Nr. KK110235S vienašališką nutraukimą neteisėtu, todėl ieškinį atmeta.

Atmetus ieškinį atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos pagrįstos atstovavimo išlaidos. Atsakovo atstovė pateikė teismui duomenis, kad patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 1 723,87 Eur (t. 2, b.l. 3). Išlaidos atsiliepimo į ieškinį (1 047,80 Eur) rengimui ir išlaidos atskirojo skundo rengimui (250 Eur) atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2. p. ir 8.15 p., todėl priteisiamos pilnai. Atsakovas prašo priteisti 410 Eur už pasirengimą ir atstovavimo teismo posėdyje. Kadangi advokatė dalyvavo dviejuose posėdžiuose, kurių vienas truko 13 min, kitas 1 val. 27 min., jai iš ieškovų priteisiama 179 Eur (rekomendacijų 8.19 p.). Atsakovo prašymas priteisti transporto išlaidas atmetamas, nes šios išlaidos pagal rekomendacijas priteisiamos dėl advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta. Nagrinėjamu atveju teisines paslaugas advokatė teikė Vilniaus miesto apylinkės teisme, jos darbo vieta registruota toje pačioje vietovėje kaip ir teismas, t.y. Vilniuje, be to, į bylą nepateikti transporto išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl prašymas jas priteisti atmetamas. Iš viso atsakovui priteisiama 1 476,80 Eur atstovavimo išlaidų, t.y. po 738,40 Eur iš kiekvieno.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 22,97 Eur (t.1, b.l. 1). Jos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. po 11,49 Eur (CPK 92, 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui AB Luminor Bank, į.k. 112029270, iš ieškovų A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) po 738,40 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. E., a.k. (duomenys neskelbtini) po 11,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidos teismui būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.