Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2022-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-213-834/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
II-213-834/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00407-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. M.
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė
Kategorijos
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-213-834/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00407-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4.
(S)VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,Sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, Dovilei Vėgnerei,Dalyvaujant pareiškėjui M. M. (M. M.), (toliau-Pareiškėjas),Vertėjai Viktorijai Mikelevič,Nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM išnagrinėjo pareiškėjo M. M. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2022 m. gegužės 14 d. nutarimu M. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 2 dalį paskyrė 300 Eur baudą už tai, kad jis 2022-05-14 apie 21.53 (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę netrint teisęs ją vairuoti.

Šalies argumentai

M. M. skundu prašo panaikinti skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą, kadangi vairuotojo pažymėjimą jis turėjo, tačiau patikrinimo metu jo pateikti negalėjo, kadangi kaip suprato tik patikrinimo metu, jį pametė 2022-05-14, būdamas Lietuvoje. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) pradėjo atkurti prarastą vairuotojo pažymėjimą. Mano, kad jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo neturėjimą, be ne už teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimą. Teisę vairuoti transporto priemonę jis turi nuo (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kadangi užsienio valstybių piliečių vairuotojų pažymėjimų, duomenų bazėse nėra galimybės patikrinti ar jie turi įgiję teisę vairuoti, Pareiškėjui pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą, pažeidus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto nuostatas. Institucijai naujas vairuotojo pažymėjimas pateiktas tik birželio 7d., t. y. jau praleidus nutarimo apskundimo terminą. Institucijos manymu, administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinktais įrodymais: pareigūno tarnybiniu pranešimu, administracinio nusižengimo protokolu bei nutarimu. Jų pakanka įrodyti pareiškėjo kaltę įvykdytame administraciniame nusižengime, o faktas, kad asmuo nesutinka su padarytu nusižengimu, Institucijos manymu neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisę vairuoti jis turi nuo (duomenys neskelbtini)metų, taip pat turi vairuotojo pažymėjimą, kuris jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini)m. Tai, kad pametė vairuotojo pažymėjimą suprato tik patikros poste, išvažiuodamas iš Lietuvos Respublikos. Važiavo su sutuoktinės automobiliu. Už automobilio vairo persėdo tik pasienio ruože, iki to automobilį vairavo sutuoktinė. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimą pametė pasakė tikrinančiam pareigūnui, bet šis paprašė pateikti policijos išduotą pažymą, kad kreiptasi dėl dokumento praradimo. Iki to netikrino ar turėjo su savimi pažymėjimą, jį laiko piniginėje su kortelėmis. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) iškart kreipėsi dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Mano, kad pažymėjimą prarado Vilniuje, nes dieną prieš jį dar turėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas nesutinka su administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nes jam (duomenys neskelbtini) Respublikoje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, tačiau patikrinimo metu jo pateikti negalėjo, nes pametė. Tai, kad vairuotojo pažymėjimą pametė jis suprato tik patikrinimo metu, kai jo nerado.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) (redakcija, galiojusi įvykio metu) 2 straipsnio 92 punkte nurodyta kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą <...> ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Vadovaujantis SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalimi, teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą; teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas (SEAKĮ 22 straipsnio 1, 2 dalys).

SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Vadovaujantis šia SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostata bei įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, kurių 37 punkte (redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, teisė Lietuvoje vairuoti motorinę transporto priemonę suteikiama asmenims, be kitų SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, turintiems nustatyta tvarka išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl Kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, byloje pateikta jo kopija, tačiau (duomenys neskelbtini) Respublika nėra Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės narė, o iš Pareiškėjo paaiškinimų, specialisto A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad Pareiškėjas nusižengimo fiksavimo dieną vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo ir nepateikė. Kaip nurodo Institucija savo atsiliepime, užsienio valstybių piliečių vairuotojų pažymėjimų, duomenų bazėse nėra galimybės patikrinti ar jie turi įgiję teisę vairuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas, todėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad Pareiškėjas nors ir turėdamas (duomenys neskelbtini) Respublikoje jam suteiktą teisę vairuoti, tačiau nusižengimo fiksavimo dieną neturėdamas su savimi tai patvirtinančio vairuotojo pažymėjimo (kai pažymėjimas išduotas ne Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje), būdamas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju ir nepateikdamas jo patikrinimui, pažeidė ANK 424 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėjui paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka abejonių, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino Pareiškėją kaltu padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskyrė jam 300 eurų baudą. Įvertinęs visus atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl keisti ją nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytais pagrindais keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

M. M. (M. M.) skundo netenkinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2022 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė