- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-16
- Bylos Nr.
- 1-373-784/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00468-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- M. D., G. D.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (užsiregistravęs darbo biržoje), teistas 2005-01-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 2005-09-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2008-07-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2008-11-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2008-07-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
jis 2008 m. kovo 4 d. apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pareikalavo M. D. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o pastarajam atsisakius, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į galvą, po ko M. D. nukrito ant grindų, o po to, reikalaudamas telefono, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam kumščiu į veidą prie kairės akies, taip padarydamas M. D. kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršugalvyje, nubrozdinimus dešinio skruostikaulio projekcijoje, žaizdą dešinėje ausyje ir kairiame viršutiniame voke, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nuo žemės pagrobė M. D. priklausantį 900 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung U600“ su SIM kortele „Bitė GSM“, padarydamas nukentėjusiajam M. D. 900 Lt turtinę žalą.
Be to, kaltinamasis A. V. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą:
jis 2008 m. kovo 4 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš G. D. pareikalavo 200 Lt už pagrobtą M. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung U600“, melagingai nurodęs, kad šį telefoną gavo iš G. D. sutuoktinio už praskolintus pinigus, ir G. D. patikėjus apgaule ir perdavus jam 150 Lt, apgaule įgijo 150 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai G. D. 150 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir paaiškino, kad konflikto datos ir aplinkybių neprisimena. Neatsimena, kaip pas jį atsidūrė nukentėjusiojo telefonas. Įvykio metu buvo girtas. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, visų jo padarytų nusikalstamų veikų priežastis yra alkoholio vartojimas. Šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo (yra „užsikodavęs“). Nukentėjusiajai žalą atlygino, sutinka atlyginti žalą valstybinei ligonių kasai. Kaltinamajam pareiškus, kad jis neprisimena aplinkybių apie kurias davė parodymus, teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė A. V., kaip įtariamojo, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. 2008 m. balandžio 11 d. apklausos metu A. V. paaiškino, kad 2008 m. kovo 4 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jis su drauge V., kurios pavardės nežino, nuėjo pas pažįstamus A. (pavardės nežino) bei jos sugyventinį R. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ateidamas į minėtą butą jis jau buvo neblaivus, nes maždaug nuo vidudienio vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo išgėręs apie litrą degtinės. Atėję į butą, jame pamatė nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau sužinojo – M. D., kuris kartu su A. ir R. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su V. taip pat prisėdo mažiausiame buto kambaryje prie stalo, jis pats daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo, tačiau paprašė M., kd šis įpiltų degtinės V.. M. D. buvo girtas ir pradėjo grubiai kalbėti, todėl tarp jo ir M. D. kilo konfliktas. M. D. pasakius, kad jis (A. V.) yra mažvaikis, jis iš karto M. D. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Nuo šio smūgio M. D. nukrito ant grindų, tuomet jis dar vieną kartą M. D. spyrė, bet tiksliai neprisimena. Po to prisimena, kad M. D. atsistojo ir, mojuodamas rankomis, bandė jį pulti, tačiau jis M. D. atstūmė ir iš karto kartu su V. išėjo iš buto. Dar minėto buto koridoriuje jis pastebėjo, kad jo rankoje yra svetimas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung U600“, juodu plastmasiniu viršeliu, ir V. pasakė, kad tai M. D. telefonas. Išėję iš buto su V. ėjo Erfurto gatve link „Iki“ parduotuvės, esančios Erfurto-Architektų gatvių sankryžoje ir prie minėtos parduotuvės atsitiktinai sutiko pažįstamą J. D.. V. pasakė, kad M. D. yra J. tėvas bei pasiūlė atiduoti telefoną. Jis pasakė J., kad nori atiduoti jo tėvui M. telefoną ir kartu su J., nes V.kažkur nuėjo savo reikalais, nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atidariusiai šio buto duris moteriai, kaip J. pasakė, pastarojo motinai, atidavė už 150 Lt išpirką paimtą iš M. D. mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung U600“, galimai su SIM kortele, nes jis telefono nebuvo apžiūrėjęs. Jis, norėdamas gauti 150 Lt išpirką, M. D. žmonai pamelavo, kad M.jam skolingas, ir telefoną grąžins tik tuo atveju, jei pastarojo žmona jam perduos 150 Lt (b. l. 75-77). 2009 m. kovo 23 d. apklausos metu A. V. parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, įvykio gerai neprisimena, tačiau nepripažįsta, jog iš M. D. reikalavo mobiliojo ryšio telefono (b. l. 83). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis A. V. paaiškino, kad jie surašyti teisingai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. D. paaiškino, kad įvykio dieną einant namo iš darbo jį pažįstamas A. pakvietė užeiti pas jį į butą išgerti alaus. Jis sutiko, bet nuėjęs gėrė ne alų, o savo paties prieš tai parduotuvėje nusipirktą trauktinę. Bute buvo jis, A., buto šeimininkė ir jam nepažįstami mergina su vaikinu. Jie visi išgėrinėjo. Po to į butą atėjo kaltinamasis su savo mergina. Kaltinamasis atsisėdo šalia jo, o mergina atsisėdo ant sofos. Jie susipažino, pradėjo kalbėtis apie bendrus pažįstamus. Kažkas paprašė, kad jis įpiltų iš savo atsinešto butelio trauktinės. Jis pasakė, kad neįpils. Paskui jam į mobilųjį telefoną paskambino žmona. Jo telefonas buvo puspalčio, kuriuo jis buvo apsivilkęs, kišenėje. Žmona jam skambino du kartus, bet jis į skambučius neatsiliepė. Po to kaltinamasis paprašė duoti jam telefoną paskambinti, bet jis tai daryti atsisakė. Paskui kaltinamasis su savo mergina kažkur išėjo, po to jie abu grįžo į kambarį ir kaltinamasis pareikalavo jam atiduoti telefoną. Jis atsistojo ir pasakė, kad neatiduos. Jie pradėjo konfliktuoti ir stumdytis. A. ir kiti pradėjo sakyti kaltinamajam, kad nelįstų prie jo, kad jis „savas“ žmogus, bet kaltinamasis neklausė. Jis atsisėdo ant taburetės ir tuo metu gavo smūgį į dešinę ausį. Jis nukrito nuo taburetės, bet iškart atsistojo. Matė, kad kaltinamasis vėl bando prie jo eiti, tačiau kaltinamojo draugė ir A. jį laikė ir neleido prie jo prieiti. Po to kaltinamasis su savo mergina vėl kažkur išėjo. Jis persėdo nuo taburetės ant sofos. Tuo metu jam vėl paskambino žmona. Jis atmetė skambutį ir greitai užmetė telefoną už sofos, nes pamatė, kad į kambarį grįžta kaltinamasis su savo mergina. Kaltinamasis nematė, kaip jis numetė telefoną už sofos. Kaltinamasis vėl ant jo puolė ir užgulė ant viršaus, rankomis čiupinėjo jo puspalčio kišenes. Jis suprato, kad kaltinamasis bando rasti jo telefoną. Jis pabandė kaltinamąjį nuo savęs nuversti, bet kaltinamasis buvo už jį stipresnis. Tuo metu jam vėl paskambino žmona. Kaltinamasis išgirdo, iš kurios vietos skamba telefonas, ranka telefoną pasiekė ir paėmė telefoną iš už sofos. Visi pradėjo kaltinamąjį raginti neimti telefono, sakydami, kad gali būti problemų, bet kaltinamasis nepaklausė ir pasiėmęs jo telefoną išėjo iš buto.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. D. paaiškino, kad tai atsitiko 2008 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena. Vakare apie 22 val. ji paskambino savo vyrui M. į jo mobiliojo ryšio telefoną. Atsiliepė nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad jos vyras šiuo metu negali kalbėti, nes miega. Paskui telefono ragelį paėmė jos sūnus J. D., kuris pasakė, kad tuoj atves vyrą, su kuriuo ji kalbėjo telefonu. Maždaug po 5 minučių jos sūnus pas ją su kaltinamuoju atėjo į namus. Kaltinamasis jai pasakė, kad jos vyras jam buvo skolingas 200 Lt, todėl jis už skolą paėmė vyro telefoną, ir, jei ji nori atgauti telefoną, tai turi kaltinamajam atiduoti 200 Lt. Ji nenorėjo mokėti ir pasakė, kad iškvies policiją, tačiau kaltinamasis tuomet paėmė jos sūnų už rankos ir pasakė, kad tada sūnus atsakys už tėvą. Jos sūnus patarė policijos nekviesti. Ji su kaltinamuoju pradėjo derėtis ir sutarė atgauti telefoną už 150 Lt, kuriuos kupiūromis po 50 Lt ir 100 Lt ji padavė kaltinamajam. Kaltinamasis atidavė jai vyro mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo. Apie 1 val. nakties grįžęs jos vyras M. buvo sumuštas, sakė, kad prarado telefoną ir, kad žmogų, kuris atėmė jo telefoną, matė pirmą kartą bei pastarajam nebuvo skolingas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. D. paaiškino, kad 2009 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, jis vakare stovėjo netoli namų (duomenys neskelbtini), ir pamatė einantį savo tėvą. Jis prie tėvo priėjo ir tėvas pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes iš jo atėmė telefoną. Prie penkiaaukščio namo netoli „Iki“ parduotuvės jis pamatė einantį A., tai yra, kaltinamąjį, kuris rankose laikė telefoną ir norėjo ištraukti SIM kortelę. Tuo metu telefonas suskambo ir jis iš melodijos suprato, kad tai jo tėvo telefonas „Samsung 600“. Kaltinamasis atsiliepė ir jis ragelyje išgirdo motinos balsą. Jis kaltinamajam pradėjo sakyti, kad šis atiduotų tėvo telefoną, tačiau kaltinamasis pasakė, kad tėvas jam skolingas pinigų ir telefono neatidavė. Po to jo motina dar kartą paskambino ir jis paprašė kaltinamojo duoti telefoną su ja pasikalbėti. Jis motinai pasakė, kad tėvas yra skolingas žmogui pinigų, ir kad jis su tuo žmogumi tuoj ateis į namus išsiaiškinti. Jie atėjo namo pas motiną ir kaltinamasis pasakė, kad tėvas jam skolingas pinigų, todėl už skolą paėmė iš jo telefoną. Pokalbis vyko laiptinėje prie motinos buto. Jis matė, kaip motina kaltinamajam padavė 150 Lt ir pastarasis jai atidavė tėvo telefoną.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. N. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip A.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Konflikto dieną bute buvo trise – toks R., V. ir ji. Jie gėrė alų. Tuo metu kažkas pasibeldė į duris, ji duris atidarė ir pamatė M., kurį pažinojo dar nuo seniau, kai ji dirbo žvejybos reikmenų parduotuvėje. M. paklausė, ar galima užteiti į butą ir, jai sutikus, užėjo. Jis atsinešė 250 gramų buteliuką spalvoto gėrimo, galimai „Starkos“, kurį jis vienas pats ir gėrė. Maždaug po 15 minučių atėjo ir A. su savo drauge. Jie užėjo į kambarį, ji matė, kaip M.įpylė A. draugei taurelę savo atsinešto gėrimo. Jie sėdėjo kambaryje, kalbėjosi, paskui ji, R., Viktorija ir galbūt A. draugė išėjo į virtuvę parūkyti. Būdama virtuvėje išgirdo, kad likę kambaryje pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Ji grįžo į kambarį ir pasakė, kad jai čia triukšmo nereikia, jeigu nori gerti toliau, tegu eina į lauką. Tai pasakiusi, ji vėl nuėjo į virtuvę. Gal po poros minučių išgirdo durų trinktelėjimą ir vėl grįžusi į kambarį jame nieko neberado. Bute liko tik pradinė kompanija – ji, R. ir V..
Iš 2008-03-06 bendros informacijos apie ataskaitos matyti, jog 2008-03-05 0.15 val. į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę buvo pristatytas M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), su kairio antakio žaizda (b.l. 5).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2008-03-07 išvadoje Nr. G 1324/08 (01), konstatuota, kad M. D. nustatytos kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršugalvyje, dešinėje blauzdoje, nubrozdinimai dešinio skruostikaulio projekcijoje, dešinėje blauzdoje, žaizda dešinėje ausyje ir kairiame viršutiniame voke, paveikus kietais bukais daiktais 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, padaryti kūno sužalojimai nepavojingi gyvybei, sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, mažai tikėtina, šiuos sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti savo ranka ar susižalodamas pats ( b.l. 19).
Iš 2008-04-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. D. pateikė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung U600“, SIM kortelę ir mobiliojo ryšio telefono aparato dokumentus (b.l. 24-28).
Iš 2008-06-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas M. D. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH –U600“. Po apžiūros telefonas ir SIM kortelė grąžinti M. D. (b.l. 29-33)
Iš 2008-03-06 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame A. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė M. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Samsung U600” (b.l. 10-11).
Šių išvardytų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. pareikšti įtarimai dėl plėšimo ir nedidelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule visiškai pasitvirtino. Nukentėjusysis M. D. nuosekliai paaiškino, kokiomis aplinkybėmis A. V. iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Iš nukentėjusiojo parodymų, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, matyti, kad kaltinamojo prieš jį pavartotas fizinis smurtas (smūgis į galvą sėdint ant taburetės, vėliau smurtas sėdint ant sofos) neabejotinai susijęs su reikalavimu atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tai yra, užvaldyti svetimą turtą. Nors tarp smūgio į galvą nukentėjusiajam sėdint ant taburetės ir pavartoto fizinio smurto jam sėdint ant sofos praėjo nedidelis laiko tarpas, nes kaltinamasis iš kambario trumpam buvo išėjęs, nėra jokio pagrindo laikyti, kad pirminį smūgį kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne tikslu užvaldyti telefoną, bet, kaip aiškina A. V., įsižeidęs – nukentėjusysis parodė, kad jau prieš pirmąjį smūgį kaltinamasis jo reikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamojo parodymai dėl to, kad jis prisimena ne visą įvykių eigą yra suprantami, nes jis pats pripažino, kad nusikaltimo metu buvo išgėręs apie litrą degtinės, taigi, buvo stipriai apgirtęs. Tačiau kaltinamojo aiškinimas, kad jis nesupranta, kaip pas jį atsidūrė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas, vertintinas kritiškai. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad kaltinamasis jo reikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tuo tikslu sudavė smūgius, bei apieškojo jo kišenes užgulęs ant sofos, yra logiški ir nuoseklūs. Kad kaltinamasis turėjo tikslą užvaldyti mobiliojo ryšio telefoną, patvirtina ir tolesni kaltinamojo veiksmai, kurie nustatyti nukentėjusiosios G. D., liudytojo J. D. parodymais, kaltinamojo prisipažinimu dėl sukčiavimo. Taigi, šiais įrodymais nustatyta, kad liudytojo J. D. užkluptas su pagrobtuoju mobiliojo ryšio telefonu, kaltinamasis ne tik kad prašomas telefono negrąžino, bet padarė dar vieną nusikalstamą veiką – įtikino nukentėjusiojo M. D. žmoną G. D., kad telefoną jis paėmė už vyro skolas ir už telefoną iš nukentėjusiosios G. D. gavo 150 Lt. Todėl kaltinamojo A. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip realioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, sutaptis.
Motyvuojamoji dalis
A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nenustatė kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų turinį, kuriais jis iš esmės nepripažino esminio inkriminuotos plėšimo sudėties požymio – tikslo užvaldyti svetimą turtą, nėra pagrindo laikyti, kad kaltinamasis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo laikyti ir to, kad kaltinamasis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Nusikalstama veika padaryta žala - tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir negautos pajamos. Kaltinamasis iš tikrųjų, kaip pagrįstai baigiamojoje kalboje konstatavo valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, nukentėjusiesiems Michailui ir G. D. atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą – 150 Lt. Tačiau atlygintos žalos suma yra mažesnė už likusią neatlygintos žalos dalį – Valstybinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo M. D., kurį plėšimo metu sužalojo kaltinamasis A. V., gydymo patyrė 202,10 Lt žalą. Šios turtinės žalos iki nuosprendžio priėmimo kaltinamasis A. V. neatlygino. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo kaltinamajam nustatyti ir kitų BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka), kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, kaltinamasis po to, kai padarė plėšimą ir susitiko su nukentėjusiojo šeimos nariais, užuot pripažinęs veiką ir grąžinęs pagrobtą turtą, padarė dar vieną nusikalstamą veiką – apgaule išviliojo pinigus,– toks kaltinamojo elgesys rodo cinišką požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias priimtino elgesio taisykles), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik paskyrus kaltinamajam A. V. realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą sankcijos vidurkiui. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė - dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji G. D. pareiškė 150 Lt ieškinį. Teismo posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad šią žalą kaltinamasis atlygino, todėl jos civilinis ieškinys netenkinamas. Valstybinės ligonių kasos pareikštas 202,10 Lt civilinis ieškinys pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį ir nubausti areštu 30 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendį. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - A. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir A. V. nukreipti atlikti bausmę.
Priteisti iš A. V. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai 202, 10 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiosios G. D. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.