- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2388-873/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- M. D.
- Kaltinamasis
- T. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 str. 1 d. bauda 20 MGL (2600 Lt); 2) 2012 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. viešaisiais darbais 3 mėnesiams kas mėnesį dirbant po 30 val. visuomenės labui, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2011 m. sausio 26 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 3 mėnesiams dirbant po 30 val. visuomenės labui ir 20 MGL ( 2600 Lt) bauda; 2013 m. vasario 26 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista areštu 13 parų; 3) 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 4) 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2012 m. liepos 25 d. nuosprendį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 20 MGL (2600 Lt) bauda; 2013 m. spalio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., pagal 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su bausme pagal 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 11 mėnesių, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 1 mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 8 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bauda 20 MGL (2600 Lt); 5) 2013 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d. bauda 6 MGL (780 Lt), vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bauda 26 MGL (3380 Lt); 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrintos bausmės pagal 2013 m. spalio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2013 m. spalio 10 d. nutartį, skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 11 mėnesių, įpareigojant per 3 mėnesius nuo 2013 m rugpjūčio 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 1 mėnesį nuo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 8 mėnesius nuo 2013 m. spalio 10 d. nutarties įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bauda 26 MGL ( 3380 Lt); 6) 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2013 m. spalio 10 d. nutartį, 2013 m. spalio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 26 MGL (3380 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, per 6 mėnesius atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M., realizuodamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011 m. kovo 15 d., Vilniuje, pagal skelbimą tyrimo nenustatytame internetiniame puslapyje, suradęs parduodamą automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodamas, kad už automobilį neatsiskaitys, paskambino M. D. skelbime nurodytu telefono numeriu, susitardamas dėl automobilio apžiūrėjimo. Po ko jis, tą pačią dieną, Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, susitikimo su M. D. metu, susitarė dėl automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo ir jo kainos – 21000 Lt. Kitą dieną, 2011 m. kovo 16 d., (duomenys neskelbtini), realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, T. M. susitiko su M. D. ir iš anksto žinodamas, kad pinigai nebus grąžinti, o automobilis neteisėtai įgytas ir realizuotas, imitavo tariamą automobilio pirkimą ir sumokėjo dalį automobilio kainos – 1500 Lt grynaisiais bei pasirašė paprastąjį vekselį (neprotestuotiną) 19500 Lt sumai, tariamai įsipareigodamas grąžinti iki 2011 m. spalio 1 d., tokiu būdu neteisėtai įgijo iš M. D. automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, T. M. užregistravo šį automobilį savo žmonos J. M., kuri apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, vardu, ir kitą dieną, 2011 m. kovo 17 d., automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perregistravo su nusikalstama veika nesusijusiam asmeniui A. M.. Tokiu būdu jis apgaule įgijo svetimą turtą, M. D. priklausantį automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam 19500 Lt žalą.
T. M. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad 2011 m. kovo mėn. jis nuomojo automobilius, nupirkdavo, perparduodavo. Turėjo tris automobilius. Per skelbimą internete jis surado nukentėjusįjį. Iš pradžių parašė elektroniniu paštu, pateikė sąlygas, kad automobilį parduotų išsimokėtinai. Susitiko, apkalbėjo. išbandymui buvo duotas automobilis. T. M. susitarė nupirkti, po to sumokėti likusią dalį pinigų. Tarėsi, kad jis pirks automobilį už 3000 Lt. Automobilis – 2001 m. gamybos, būklė nebuvo ideali, T. M. ketino jį remontuoti. Vekselis buvo rašomas pas T. M. namuose, T. M. pasirašė, kad skolingas 19500 Lt. Automobilis buvo perregistruotas buvusios T. M. žmonos vardu, savo vardu negalėjo užrašyti dėl antstolių, nes turėjo skolų. Automobilis buvo Vilniuje. T. M. trūko pinigų, 7000 Lt, todėl automobilį nuvežė į Klaipėdą A. M.. Į Klaipėdą nuvažiavo tą pačią ar kitą dieną. Su A. M. bendravo, kad užstatyti automobilį, buvo perrašytas jis A. M.. T. M. pasirašė paskolos raštą, o A. M. davė jam naudotis. Skolą A. M. jis grąžino. Iš A. M. gavo 7000 Lt, pinigus investavo į verslą. Su M. D. T. M. buvo sutaręs, kad per 10 mėn. viską grąžins. Iš gautų 7000 Lt M. D. nedavė nieko, nes dar nebuvo suėjęs laikas, iki kada turėjo atsiskaityti. „Audi“ automobilis buvo pas T. M. keletą mėnesių, paskui pardavė automobilį. Žmonės, kurie pirko, sumokėjo T. M. 9000 Lt, tada atidavė A. M. paskolą. Pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta, bet ne T. M. vardu. Nukentėjusysis bandė susisiekti su T. M., jam pasakė, kokia situacija, sakė viskas tvarkoje, palauks. T. M. buvo nedirbantis, neturėjo pragyvenimo šaltinio. Su nukentėjusiuoju buvo sutarta, kad už automobilį bus sumokėta 3000 Lt. Vekselis buvo 19500 Lt, nes T. M. turėjo pasirašyti, kad turės tokią sumą atiduoti, jei negrąžins pinigų. T. M. yra skolingas nukentėjusiajam tik 1500 Lt, nes 1500 Lt jau sumokėjo. T. M. turėjo skolų, gal apie 10000 Lt, todėl negalėjo registruoti transporto priemonės savo vardu. T. M. turėjo susitaupęs pinigų iš automobilių, dokumentų, kad turėjo automobilius, nėra. Su nukentėjusiuoju buvo sutarta kaina už automobilį 3000 Lt, tikslas buvo pirkti automobilį, nuomoti žmonėms. Kitą dieną automobilį įkeitė, nes reikėjo tokios sumos, bet automobiliu vis tiek naudojosi. Automobilis buvo kaip užstatas. A. M. persirašė jį savo vardu. Prieš automobilio įgijimą reikėjo pinigų, įgijo automobilį, kad gauti paskolą. Sutarties pirkimo pardavimo tarp J. M. ir A. M. esmė – pinigai paskolinami T. M.. Buvo sutartis, kad išperkamoji nuoma, T. M. moka procentus. Pinigus T. M. panaudojo savo reikmėms, surado pirkėją, kad atsiskaityti su A. M.. Nukentėjusysis pats nebenorėjo automobilio, pasakė, kad jam reikalingi pinigai. Nukentėjusiajam nesumokėjo nei vieno mokėjimo, nes nebebuvo kaip. Nukentėjusiajam sakė apie užstatymą A. M., nukentėjusysis pasakė, kad tai jo daiktas, gali daryti, ką nori. Su nukentėjusiuoju palaikė ryšius. Kai atėjo data, pradėjo pinigų reikalauti, prieš tai nereikalavo. Po mėnesio nebuvo jokio reikalavimo sumokėti pinigus. Nebuvo jokio telefono išjungimo. Antstoliai kreipėsi dėl grąžinimo, T. M. nieko nesumokėjo, nes neturėjo jokių pajamų, buvo daug skolų. Gal 30000 Lt buvo skola. T. M. užsiima nekilnojamuoju turtu, M. D. žalos neatlygino. Ieškinį pripažįsta tik 3000 Lt sumai, 1500 Lt T. M. pasiskolino iš draugo. Draugui pinigus neseniai grąžino. Realiai yra skolingas M. D. 9000 Lt, toks buvo susitarimas. M. D. iš jo už skolą buvo paėmęs kitą automobilį, bet nenurašė skolos. Nukentėjusysis pasakė, kad nurašys skolą už „Toyota“, dokumentų, kad nukentėjusysis paėmė tą automobilį, T. M. neturi. Už automobilį nukentėjusiajam skolingas 1500 Lt, 19500 Lt tikrai nėra skolingas. Buvo susitarimas, kad, jeigu negrąžins pinigų, bus tokia suma. Tada nukentėjusysis pasiėmė kitą automobilį. Jie susitarė, kad bus 9000 Lt, bet parašė 19500 Lt, jei T. M. sumokės, suplėšys vekselį. Automobilio kaina buvo 9000 Lt. Pirkimo pradavimo sutartyje rašė 3000 Lt, sutarė, kad bus 9000 Lt, neatsimena kada turėjo atiduoti tuos pinigus.
Nukentėjusysis M. D. paaiškino, kad jis pardavinėjo „Audi“, įdėjo skelbimą. Pirkėjų buvo mažai, parašė T. M., kad gali nupirkti išsimokėtinai. Susiskambinę susitiko, M. D. davė automobilį išbandyti. Kaina buvo 21500 Lt. T. M. tiko. Susitarė, kad mokės išsimokėtinai. Nuėjo pas notarą, M. D. norėjo, kad mokėtų pusę metų po 3000 Lt. Pasiūlė surašyti vekselį T. M., notarė pasakė, kad taip galima daryti, tada reikės mažiau mokėti. M. D. buvo su žmona, T. M. irgi, sudarė vekselį. T. M. sumokėjo iš karto 1500 Lt, pasirašė vekselį 19500 Lt. Nuvažiavo registruoti automobilio, tada prapuolė visi jo dokumentai, turėjo tik paso kopiją, jam negalėjo perregistruoti automobilio. „Regitroje“ pasakė, kad su asmens dokumento kopija negali perregistruoti. T. M. sakė, kad automobilis bus nuomojamas, M. D. pabijojo, kad teks mokėti baudas, neaišku, kokie žmonės vairuos, todėl pasirašė vekselį, kad bus T. M. vardu automobilis. T. M. pasiūlė registruoti jo žmonos vardu. Kadangi buvo vekselis, M. D. sutiko. T. M. pažadėjo mokėti pinigus, praėjo mėnuo, jokių pinigų nepervedė, sakė, kad kažkokios problemos, kažkokį automobilį Latvijoje pavogė. M. D. paprašė grąžinti automobilį, pasakė, kad tie 1500 Lt bus kaip nuoma. T. M. pasakė, kad, jeigu ką, parduos kitą automobilį. T. M. po to dingo, M. D. bandė eiti į jo namus, niekas neatidarydavo. Tiek T. M., tiek jo žmonos telefonai buvo išjungti, M. D. negalėjo jų rasti. Pasibaigė terminas vekseliui, notarė pasakė, kad jis Mažeikiuose. Kai buvo „Regitroje“, T. M. paprašė sutartyje parašyti 3000 Lt, kad jam būtų lengviau su mokesčiais. Kai sužinojo, kad T. M. yra Mažeikiuose, padavė antstoliams, antstoliai kažką darė, bet nieko nepadarė. Automobilis buvo M. D., jį buvo atsivežęs iš Anglijos. Pirma jis buvo brolio vardu, paskui perrašė M. D. vardu. Vekselį M. D. rašėsi pas T. M. namuose, iš karto „Regitroje“ rašėsi pirkimo pardavimo sutartį. Ten nuėmė automobilį nuo įskaitos, kai buvo registruotas J. M. vardu, M. D. nedalyvavo. T. M. pasakė, kad iš karto neturi tokios sumos, turi tris ar keturis automobilius, kuriuos nuomoja. Po mėnesio M. D. jam paskambino, dar mėnesį palaukė, tada paprašė grąžinti automobilį. Jau po antro mėnesio M. D. pasakė, kad pasilieka tuos 1500 Lt už tai, kad jis laikė automobilį, tegu automobilį grąžina. Spalio 1 d. jau negalėjo su T. M. susisiekti, numeriai buvo pakeisti. Kad yra apgautas, suprato po 2-3 mėn., nieko imtis negalėjo, nes vekselis buvo 6 mėn. terminui. Laukė, kad galėtų vekselį duoti antstoliams. Apie jokį kitą automobilį jis nežino, tai melas. 3000 Lt T. M. buvo pažadėjęs mokėti per mėnesį, dėl 9000 Lt, kad šią sumą jis padengė kitu automobiliu, tai yra melas. Antstoliai nieko nepadaro nuo 2011 m., ten likęs ir vykdomasis raštas. Kai jie buvo pas notarą, T. M. pats pasiūlė pasirašyti vekselį. Perregistruojant jau buvo vekselis pasirašytas.
Liudytoja J. M. parodė, kad su kaltinamuoju išsituokę 2013 m., 2011 m. gyveno santuokoje. Kai T. M. įsigijo „Audi“ automobilį, jie gyveno Vilniuje. Nukentėjusysis atvažiavo pas juos į namus, jie tarėsi. J. M. su jais kažkur važiavo, reikėjo jai perrašyti automobilį, T. M. negalėjo sau perrašyti dėl antstolių ar dėl paso. J. M. atrodo, apie 20000 Lt suma buvo, iš kur pinigai turėjo būti gauti, ji nežino. J. M. važiavo į „Regitrą“ Vilniuje, dar važiavo į Klaipėdą užstatyti automobilį. T. M. sakė, kad reikia atiduoti skolą draugui. Klaipėdoje susitiko su A. M.. T. M. suorganizavo sutikimą internetu, žinojo, kad A. M. duoda paskolas. Jie suderino, kad automobilį duoda kaip užstatą. Automobilį perrašė A. M., jis pasakė, kad atidavus skolą perrašys atgal. A. M. davė pinigų, galėjo būti 7000 Lt. Ar rašėsi kažką dėl nuomos, neatmena. Į Klaipėdą nuvažiavo su tuo automobiliu, su juo grįžo. Automobilis buvo pas juos kelis mėnesius. A. M. skolą atidavė, kai dar gyveno Vilniuje. Kai išvažiavo į Viekšnius birželio mėn., jau to automobilio nebeturėjo. Nukentėjusįjį J. M. matė, T. M. tarėsi, kad pirks išsimokėtinai, norėjo parašyti vekselį. Gali būti, kad A. M. pinigus padavė jai, tada ji perdavė T. M.. Kad M. D. T. M., jai nežinoma. Iš Žukausko g. jie išsikraustė gal kovo –balandžio mėn., išsikraustė į Bajorų kalvas, ten gyveno iki birželio, tada važiavo į Viekšnius. Kol gyveno su T. M., jis nebuvo rimtas žmogus, viskas keisdavos kas keli mėnesiai, neturėjo pastovaus darbo.
Liudytoja O. N. parodė, kad kaltinamąjį, atrodo, matė keletą kartų, kai pirko automobilį. Automobilį jos vardu pirko brolis, automobiliu naudojasi ji. Pardavėją rado per skelbimą. Pirmą sykį susitiko apžiūrėti automobilio Šiaurės miestelyje, buvo ji, jos brolis ir T. M.. Nėra tikra, ar ten buvo jis, nes praėjo trys metai. Kai užregistravo automobilį O. N. vardu, atsiskaitė, iš brolio žodžių, mokėjo už automobilį 16000 – 17000 Lt. O. N. atrodo, kad pirko automobilį iš žmogaus kurio vardas, pavardė buvo lenkiški. O. N. žmogus, iš kurio pirko automobilį, panašus į T. M..
Liudytojas A. M. parodė, kad T. M. jam paskambino, nes reikėjo paskolinti pinigų. Susitarė, kd jis atvažiuos. Atvažiavo su žmona, nes automobilis buvo jos vardu. Pasirašė paskolos sutartį, A. M. užstatė automobilį, kiekvieną mėnesį turėjo mokėti palūkanas. T. M. palūkanas mokėjo, paskolą atidavė. Paskola, atrodo, buvo 7000 Lt. A. M. padarė pavedimą, jis pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, ją išsiuntė. Iš skelbimo T. M. sužinojo A. M. kontaktus, kad reikia užstato. Buvo aišku, ką užstatys. Automobilį A. M. matė, kai jie atvažiavo. Automobilis buvo vertas tų pinigų. A. M. sudarė sutartį su jo žmona, ji gavo pinigus. Sutartį turbūt J. M. pildė, A. M. turėjo šablonus. Pirkimo padavimo sutartį A. M. atsiuntė atspausdintą, jis pasirašė, išsiuntė atgal. Paties žmogaus jis nematė. T. M. kreipėsi į A. M. paskolos. Kitais atvejais taip pat yra įkeičiamas turtas. T. M. prieš tai žinojo, kad reikia automobilio, buvo aptartos sąlygos. A. M. pasitikrina užstato vertę. T. M. pasakė, kad tai „Audi TT“. Su T. M. viską tarėsi, bet J. M. pildė dokumentus. A. M. mokėjo pinigus, palūkanas. Vadino tai nuoma, bet realiai tai buvo paskola.
Paprastojo vekselio duomenimis, jis surašytas 2011-03-16 S. Ž. g. 21-11, pagal šį paprastąjį vekselį T. M. privalo 2011 m. spalio 1 d. sumokėti M. D. 19500 Lt ( t. 1, b. l. 5).
Registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) duomenimis, „Audi“, (duomenys neskelbtini), 2009-07-04 registruota T. D. vardu ( t. 1, b. l. 17).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, „Audi“, (duomenys neskelbtini), 2011-03-16 įsigytas J. M. vardu, 2011-03-17 įsigytas A. M. vardu, 2011-07-07 įsigytas O. N. vardu ( t. 1, b. l. 39-40).
Pranešimo – deklaracijos Nr. 7309612 duomenimis, T. D. 2011-03-16, 09.16, pranešė, kad transporto priemonė ir nuosavybės teisė į ją perduota M. D. ( t.1, b. l. 49).
Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis, M. D. 2011-03-16 pirko iš T. D. „Audi“, (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta kaina – 3000 Lt (t.1, b. l. 50).
Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis, J. M. 2011-03-16 pirko iš M. D. „Audi“, (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta kaina – 3000 Lt (t.1, b. l. 52).
Prašymo Nr. 7313871 duomenimis, J. M. 2011-03-17, 09.11 val., VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale kreipėsi dėl „Audi“, (duomenys neskelbtini), įregistravimo ( t.1, b. l. 51).
Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis, A. M. 2011-06-17, 15.18 val., pirko iš J. M. „Audi“, (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta kaina – 7000 Lt (t.1, b. l. 59).
Bendro prašymo Nr. 7316325 duomenimis, J. M. ir A. M. 2011-03-17, 15.18 val., VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale kreipėsi dėl „Audi“, (duomenys neskelbtini), įregistravimo naujo valdytojo vardu ( t. 1, b .l. 57).
Automobilio nuomos su išsipirkimo teise 2011-03-17, 15.40 val., sutarties duomenimis A. M. ir J. M. sudarė sutartį dėl automobilio ‚Audi TT“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, mokestis už kiekvieną nuomos mėnesį – 490 Lt, nuomininkas turi teisę išpirkti automobilį už 7000 Lt ( t. 1, b .l. 64-66).
Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis, M. B. 2011-06-23 pirko iš A. M. „Audi“, (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta kaina – 7000 Lt (t.1, b. l. 45).
Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis, O. N. 2011-07-07 pirko iš M. B. „Audi“, (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta kaina – 7000 Lt (t.1, b. l. 44).
Prašymo Nr. 7673536 duomenimis, O. N. 2011-07-07, 09.13 val., kreipėsi dėl transporto priemonės „Audi“, (duomenys neskelbtini), įregistravimo ( t. 1, b. l. 43).
Vykdomosios bylos Nr. 0055/11/02786 duomenimis, informacijos apie T. M. draudėjus, draudžiamąsias pajamas nėra ( t.1, b. l. 77-78), lėšų bankuose jis neturi ( t.1, b. l. 85-89).
Kaltinamasis T. M. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis automobilį sutarė pirkti už 3000 Lt, nukentėjusiajam liko skolingas 1500 Lt, nurodė, kad vekselį jis sutiko pasirašyti tam atvejui, jei nesumokėtų, tada liktų skolingas. Tame pačiame teisiamajame posėdyje T. M. parodė, kad jis su nukentėjusiuoju susitarė dėl 9000 Lt kainos, už skolą nukentėjusiajam atidavė kitą automobilį - „Toyota“, dokumentų, patvirtinančių perdavimą, pateikti negali.
Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinojo parodymai yra nelogiški, prieštaraujantys patys sau, todėl jais teismas netiki, atmeta.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. D. parodymais, jog kaltinamasis jam pasiūlė automobilį pirkti išsimokėtinai, davė 1500 Lt, likusiai sumai, T. M. pasiūlymu, jie surašė vekselį. Nukentėjusysis suprato apgautas po 2-3 mėn., kai negavo nei vieno mokėjimo (buvo sutarta mokėti po 3000 Lt per mėnesį), kaltinamojo nerado jo gyvenamojoje vietoje, jo nebegalėjo surasti ir telefonu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013 pasisakyta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, Naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Apgaulės pasireiškimo būdas teismų apibrėžtas kaip nukentėjusiojo įtikinėjimas, piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, suklaidinant dėl ketinimų įvykdyti sutartį. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas ( pvz., asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, pasislėpė ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad nukentėjusiojo parodymus apie susitarimo esmę patvirtino apklausta liudytoja J. M., tai yra, apie T. M. pasiūlymą pirkti išsimokėtinai. Todėl teismas netiki kaltinamojo parodymais apie tariamai suderintą kainą – 3000 Lt, ar, tame pačiame posėdyje – 9000 Lt, o vekselio surašymą tik kaip apsidraudimą, jei T. M. nesumokės likusios sumos – 1500 Lt. Taip pat, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodoma automobilio kaina - 21000 Lt, kadangi jau kitą dieną po pirkimo, 2013-03-17, automobilis buvo panaudotas užstatu, gauta 7000 Lt, o birželio mėn. tas pats automobilis, kaip nurodė liudytoja O. N., buvo parduotas už 16000 – 17000 Lt. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, pasinaudojęs savo žmona, nesusijusia su apgaule nukentėjusiajam, įtikino nukentėjusįjį įforminti automobilio pirkimo pardavimą nesumokėjus visos kainos, tik 1500 Lt, įformino automobilio pirkimą - pardavimą už kainą, neatitinkančią tikrovės – 3000 Lt, likusiai sumai, žinodamas apie turimus įsiskolinimus, pats neturėdamas turto ir pajamų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, turėdamas tikslą automobilį panaudoti užstatu, dar padidinti įsiskolinimą, įformino vekselį, po ko nuo nukentėjusiojo pasislėpė, automobilį pardavė. Taip, iš paties kaltinamojo parodymų, jis negalėjo automobilio registruoti savo vardu dėl skolų, antstolių. Iš T. M. teistumo pažymos matyti, kad jam 2011 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 str. 1 d. buvo paskirta 2600 Lt bauda, ji iki šiol nesumokėta ir neišieškota. Iš vykdomosios bylos Nr. 0055/11/02786 matyti, kad informacijos apie T. M. draudėjus, draudžiamąsias pajamas nėra ( t.1, b. l. 77-78), lėšų bankuose jis neturi ( t.1, b. l. 85-89).
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklostė ne civiliniai santykiai, o, imituojant juos, sudarant apsimestines sutartis, buvo apgaule įgytas 21000 Lt vertės nukentėjusiojo turtas. Kaltinamasis, sumokėjęs 1500 Lt, žinodamas apie savo įsiskolinimus ir negalimumą išieškojimo nukreipti į turtą ar pajamas, kurių neturėjo, suklaidindamas nukentėjusįjį dėl ketinimo atsiskaityti už turtą, tuo tikslu pasirašęs vekselį, šį turtą apgaule įgijo, jį panaudojo paskolai gauti, po to pardavė, nuo nukentėjusiojo pasislėpė.
Kaltinamojo kaltė yra įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.
Nukentėjusysis M. D. byloje pareiškė 19500 Lt civilinį ieškinį (t.1, b. l. 30). Kaltinamasis nurodė, kad jis pripažįsta esąs skolingas tik 1500 Lt.
Iš byloje esančio 2011 m. spalio 10 d. notaro vykdomojo įrašo matyti, kad pagal šį vykdomąjį įrašą reikalaujama iš T. M. išieškoti M. D. naudai 19500 Lt ( t. 1, b. l.3). Vykdomosios bylos Nr. 0055/11/02786 duomenimis, išieškojimas perduotas antstoliui R. K. ( t.1, b. l. 74-95).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnyje nurodyta, kad vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, 2 straipsnyje, nurodyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis nėra tvirtinamas notariškai, į notarą kreipiamasi tik tuo atveju, kai būtina įforminti vekselio protestą arba atlikti vykdomąjį įrašą. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio „Notarų atliekami notariniai veiksmai“ 14 p. numatyta, kad notarai daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose Vykdomasis įrašas sudaromas dviem egzemplioriais, iš jų vienas paliekamas saugoti notaro archyve, kitas, prisiūtas prie vekselio originalo, atiduodamas vekselio turėtojui. Lietuvos Respublikos CPK 587 str. 8 p. numatyta, kad vykdomieji dokumentai yra notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 1999 m. kovo 16 d. įstatymo Nr. VIII-1087 81 str. „Vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimas“ numatyta, kad, 1: kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka; 2: vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Šio įstatymo 82 str. „Vykdomųjų įrašų ginčijimas“ numatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka.
Kadangi dėl 19500 Lt sumos nukentėjusiajam iš kaltinamojo yra išduotas notaro vykdomasis įrašas, išieškojimas perduotas vykdyti, skolos nukentėjusiajam iš kaltinamojo patvirtinimas išspręstas neginčo tvarka. Pakartotinis tos pačios sumos priteisimas nėra galimas, byla teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtina, šioje dalyje nutrauktina.
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis teistas 6 kartus, iš jų du – dėl sukčiavimo (t. 1, b. l. 116-129), administracine tvarka baustas (t.1, b. l. 157-160), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 1, b. l. 162); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 163).
T. M. nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, yra 2 kartus teistas už sukčiavimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis, įvertinus laiką, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatyto vidurkio.
Kaltinamasis buvo teistas 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, bausmės neatlikęs. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme pagal 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą.
Teismas, įvertinęs veikos pobūdį – nesmurtinė, nurodomą aplinkybę, kad kaltinamasis užsiima individualia veikla, daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę, galinčią teigiamai paveikti kaltinamąjį.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b. l. 105-106), paliktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę, skiriamą šiuo nuosprendžiu, subendrinti su bausme, paskirta 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, taikant dalinį sudėjimą, galutinę subendrintą bausmę T. M. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 26 MGL ( 3380 Lt/978 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti nukentėjusiajam M. D. 19500 Lt žalą.
Realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į ją įskaityti laiką, įskaitytą pagal 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį: iš dalies atliktą pagal 2013 m. spalio 10 d. nutartimi paskirtą bausmę ir 2013 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti.
Bylą M. D. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.