- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-1741-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10232-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „Avaneta“
- Atsakovas
- UAB „Metraft“, D. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Avaneta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Avaneta“ ieškinį atsakovams UAB „Metraft“, D. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Avaneta“ pateikė teismui ieškinį atsakovams UAB „Metraft“, D. Č., kuriuo prašo solidariai iš atsakovų priteisti 8778,66 Eur skolos, 244,65 Eur netesybų, 40 Eur ir 8,05 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 9023,31 Eur. Nurodo, kad už suteiktas paslaugas ieškovui nesumokėta nuo 2016 metų sausio mėnesio. Sunkumų vykdant atsiskaitymus buvo ir anksčiau. Atsakovas nereaguoja į ieškovo priminimus ir reikalavimus atsiskaityti, vengia bendrauti. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas lizingo (finansinės nuomos) sutarčių pagrindu naudojasi UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. T.y. atsakovas turi finansinių įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, todėl skolos suma atsakovui laikytina didele. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, atsakovai nėra sąžiningi asmenys.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avaneta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismas nurodė, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina pareikšto prašymo būtinumo. Atsakovė su UAB „Swedbank lizingas“ yra sudariusi finansinės nuomos lizingo sutartį, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė šių įsipareigojimų nevykdo ir kad tai galėtų turėti įtakos galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui. Be to, atsakovė neatsiskaito su ieškove neilgą laiko tarpą - nuo 2016 metų pradžios. Ieškovė nepateikia duomenų, įrodančių, kad atsakovių turtinė padėtis yra bloga ir jos negalės atsiskaityti su ieškove. Prašoma priteisti suma ar aplinkybės, kad ieškovui nesumokamos piniginės lėšos, negali būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje nurodyti argumentai dėl atsakovių nesąžiningumo nepagrįsti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį ir ieškovo UAB „Avaneta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės-taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovės įsipareigojimų vykdymas UAB „Swedbank lizingas“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kauno apylinkės teismas vertindamas šią aplinkybę turėjo pagrindą išvadai, jog dideli įsipareigojimai kitiems kreditoriams sukelia riziką iš sutarties kylantiems ieškovo reikalavimams. Dėl atsakovo įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“ galėtų bankrutuoti, dėl ko atsirastų rizika, jog ieškovo reikalavimai liks nepatenkinti. Be to, aplinkybę dėl atsakovo įsipareigojimų UAB “Swedbank lizingas“, teismas turėjo vertinti kitų aplinkybių kontekste.
Atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo reikalavimas atsakovams yra didelis ir egzistuoja rizika, jog atsakovai galimai neįvykdys teismo sprendimo.
Kartu su ieškiniu teismui pateikti įrodymai, jog atsakovo įstatinis kapitalas yra 2896 Eur, o iš sutarties kylantis įsipareigojimas ieškovui sudaro 9023,31 Eur. Remiantis įstatinio kapitalo dydžiu darytina išvada, jog atsakovas yra smulkus verslininkas, neturi sudaryto privalomojo rezervo arba jis labai mažas, todėl ieškinio reikalavimas, tris kratus viršijantis turimo įstatinio kapitalo dydį, laikytinas dideliu. Ieškinio suma didele laikytina ir vadovei.
Aplinkybės, kad atsakovai neatsiskaito su ieškovu patvirtina, jog atsakovai ir ateityje vengs sutartinių įsipareigojimų ar teismo sprendimo vykdymo.
Sutartimi atsakovas ieškovui įsipareigojo atsiskaityti per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovai neatsiskaito neilgą laiko tarpą.
Teismas nepagrįstai nesąžiningo atsakovų elgesio nevertina kaip sutarties pažeidimo, kuris suteikia pagrindą manyti, jog atsakovai ir toliau nevykdys sutartinių įsipareigojimų.
Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo argumentus teikia naujus įrodymus, pagrindžiančius būtinybę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Remiantis šiais įrodymais matyti, jog atsakovas turi 2168,81 Eur įsiskolinimą VSDFV. Iš 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2014 metus įmonė baigė nuostolingai, o nuostolis lyginant su 2013 metų duomenimis tik padidėjo.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikia naujus įrodymus, prašo juos prijungti prie bylos ir vertinti. Nurodo, kad jų pateikimo būtinybė atsirado teismui priėmus skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. T.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindžia didele ieškinio suma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo teiginiai dėl ginčo sumos dydžio, savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Pažymėtina kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau ieškinio suma pati savaime nepasunkina ir nepadaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui. Konkrečiam asmeniui pareikšta turtinio reikalavimo suma vertintina pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir pan. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepatiekė įrodymų, kad atsakovų turtinė padėtis yra bloga ir atsakovai negalės atsiskaityti su ieškovu. Kartu su ieškiniu pateikti duomenys apie atsakovo UAB „Metraft“ nekilnojamąjį turtą ar su atskiruoju skundu pateiktas balansas, nelaikytini pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Balansas pateiktas tik už 2014 metus, o pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovai neturi kito turto, iš kurio galėtų būti tenkintas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas ar kad atsakovas UAB „Metraft“ negauna pajamų ir pan. Pažymėtina, kad byloje nepateikti įrodymai apie atsakovės D. Č. turimą turtą. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, kad atsakovas turi kitų įsipareigojimų nereiškia, jog tai galėtų turėti įtakos galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymui.
.Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. T.y. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs teiginiai UAB „Metraft“ dėl galėjimo bankrutuoti dėl kitų įsipareigojimų, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.
Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo, nevertintini, nes klausimas dėl ieškinio bei įrodymų pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, bus išspręstas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, t. y. paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.