Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. R. (G. R.) gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. R. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. vasario 19 d. Bausmės pradžia – 2002 m. rugpjūčio 5 d.

2. Kauno apygardos teisme 2024 m. vasario 5 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (toliau – ir Institucija) teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi Institucijos teikimas netenkintas, motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka jam paskirtos bausmės rūšiai pakeisti.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Nuteistojo G. R. gynėjas advokatas Aleksandras Pocius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismo nutartis netaikyti G. R. bausmės pakeitimo yra priimta neatsižvelgiant į jį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Pagrindas sprendimui yra nuteistojo pažanga taisytis, o ne įvykių, dėl kurių buvo paskirta bausmė, revizija. Teismas nepagrįstai G. R. pažangą mažinant šias rizikas įvertino kaip nepakankamą. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti teiginiai apie nuteistojo mąstymą ir elgesį, kuriais vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą nutartį, yra grindžiami vien tik subjektyvia nuomone, yra deklaratyvūs ir neinformatyvūs. Dėl to, gynėjo nuomone, teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuluotos praktikos, kad teismo priimti galutiniai sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis.

4.2. Nors G. R. yra nuteistas griežčiausia galima bausme už labai sunkų nusikaltimą, jis yra visuomenės narys. Nuteistasis sistemingai lanko krikščioniškas į vertybių pokytį orientuotas programas, aktyviai dalyvauja resocializacijos vykdomose programose, siekiant tobulinti savo asmenybę, todėl tikslas – teigiamai paveikti asmenis, yra pasiektas. Be to, neterminuoto laisvės atėmimo bausmės pakeitimas į terminuotą bausmę nėra atleidimas nuo bausmės. Pritaikius BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistasis ir toliau atlieka jam paskirtą bausmę, tačiau bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – išlieka ir stiprėja motyvacija laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, mažėja recidyvizmo rizika.

4.3. G. R. suvokia savo problemas, jų priežastis, žino kaip tai įveikti. Tai, kad jis nelinkęs kalbėti apie savo padarytus nusikaltimus, kaip tik rodo, kad nuteistajam tai nėra maloni tema, prisimindamas savo praeitį jaučia psichologinį diskomfortą ir išgyvena nemalonius pojūčius. Nuteistasis apmąstė savo padarytas klaidas ir padarė teigiamas išvadas bei priėmė sprendimą, kad toks elgesys yra nepriimtinas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dirbo, išmoko naujų profesijų, o šiuo metu negali dirbti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Visą žalą yra atlyginęs. Ateities planai labai aiškūs ir konkretūs, jis turi šeimą ir gyvenamąją vietą. Nuteistojo motyvacija teisėtomis priemonėmis siekti savo gyvenimo tikslų labai aukšta, todėl Institucijos teikimas buvo pagrįstas. Byloje pateikta medžiaga teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą išvadai, kad G. R. yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, yra motyvuotas keisti gyvenimo stilių, jo pažangus, teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. R. pakeitus bausmę į terminuotą, jis ir toliau dės visas pastangas taisytis ir nenusikals.

5. Nuteistasis G. R. pateikė prašymą (atsiliepimą), kuriame nurodo apie teigiama linkme pakeistą gyvenimą (šeimos sukūrimą, turimus vaikus ir anūkus, Dievo atradimą) bei pridėjo papildomus jį charakterizuojančius dokumentus.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. R. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

9. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį, mąstymą laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius ir kt.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 21 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d.), tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

11. Iš 2024 m. sausio 24 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-20-627 ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis G. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos pataisos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose, religinių organizacijų veikloje, bausmės atlikimo metu skatintas 17 kartų, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, Institucijoje negauta vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu. G. R. bausmės atlikimo metu 2006 metais įgijo pradinį išsilavinimą, o 2010 metais įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis, atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo gamybinėje bazėje, jam buvo duotas leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla (mezgimu, siuvinėjimu, piešimu). Marijampolės kalėjime darbu nėra aprūpintas, jam leista dirbtuvėje gaminti rankdarbius iš medienos, piešti, siūti, pinti. Nuteistasis pateikė pažymą, jog nuo 2024 m. kovo 1 d. vykdo individualią veiklą (dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba). Nuteistasis artimųjų siunčiamas pinigines lėšas sugeba paskirstyti, kad patenkintų savo poreikius. Taip pat G. R. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais (žmona, vaikais, motina, broliu), turi draugų bei pažįstamų. Nors aptartos aplinkybės rodo nuteistojo G. R. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tai nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai elgtis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

12. Nors minėta, kad G. R. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau svarbu ir tai, kad jis bausmės atlikimo metu 10 kartų baustas drausmine tvarka. Nuteistasis ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus. Jo padaryti pažeidimai fiksuojami nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 13 d., kai pirmasis paskatinimas G. R. paskirtas tik 2013 m. kovo 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų nuo bausmės pradžios. Vertinant nuteistojo padarytus pažeidimus, matyti, jog kai kurie padaryti pažeidimai yra grubūs (pvz., necenzūrinių žodžių vartojimas bei prižiūrėtojo įžeidinėjimas, piktybiškas elgesys, uždraustų daiktų (savadarbis peilis, yla, švirkštai) ir pornografinio turinio medžiagos laikymas). Nors paskutinį kartą nuteistasis baustas 2017 m. spalio 13 d. bei šiuo metu nepažeidinėja įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai neleidžia vertinti jo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, o aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiškęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistojo padaryti pažeidimai, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos, atitinkamai jį charakterizuoja ir rodo tam tikrą jo netinkamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę.

13. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis G. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka, be kita ko, už labai sunkų ir žiaurų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį, t. y. jis kartu su broliu apiplėšė ir išžagino nukentėjusiąją, bei, siekdami nuslėpti šiuos nusikaltimus, ją nužudė. G. R. anksčiau buvo teistas 2 kartus tik laisvės atėmimo bausmėmis. Pirmą kartą nuteistas būdamas 19 metų amžiaus už išžaginimą, o antrą kartą – 21 metų amžiaus už turto prievartavimą ir santykiavimą su vyru prieš jo valią bausmės atlikimo metu. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, matomas aiškus nuteistojo nusikaltimų modelis, t. y. vyrauja seksualiniai ir smurtiniai nusikaltimai, kurie vis sunkėjo. Aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu G. R. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis būdamas laisvėje pirmenybę teikė nusikalstamai veikai, šiuo metu suvokia, analizuoja, tačiau kiek minimalizuoja savo praeities elgesį, yra linkęs jį perkelti aplinkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo nuteistojo nepakankamai savikritišką požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas ir jų pavojingumą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis iki šiol pilnai nesupranta savo neteisėtų veiksmų padarinių, rodo ir tai, jog kai kurie bausmės atlikimo metu padaryti drausminiai pažeidimai (pvz., pornografinio turinio medžiagos laikymas, piktybiškas elgesys) iš dalies susiję su jo padarytų nusikaltimų modeliu.

14. Viena iš svarbių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Šiuo metu nustatyta vidutinė nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ankstesnių vertinimų metu – 2020 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taip pat buvo nustatyta nuteistojo vidutinė mažėjanti pakartotinio elgesio rizika. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2023 m. gruodžio 1 d. buvo atliktas didelės žalos rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta aukšta rizika visuomenei G. R. būnant laisvėje. Taigi, nors nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po truputi mažėja, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu ji vis dar yra pakankamai aukšta.

15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistajam G. R. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: statinis – informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai – mąstymas bei elgesys, gyvenimo stilius ir draugai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs save parodyti iš gerosios pusės, vengia kalbėti apie aplinkybes, kurios charakterizuoja jį neigiamai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad siekdamas sau naudos jis dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, tačiau stebimi nuteistojo elgesio pokyčiai. Nuteistasis būdamas laisvėje neįgijo išsilavinimo, neturėjo darbinės patirties, vykdė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jis nesivadovavo visuomenei priimtinomis normomis, nesilaikė įstatymų ir būdamas laisvėje kėlė pavojų aplinkiniams. Be to, vertindama G. R. nuostatas, Resocializacijos skyriaus psichologė pažymėjo, kad bendraujant su nuteistuoju G. R. pastebėtas galimas tam tikras manipuliatyvus fonas, siekiant asmeninės naudos, nors jo nuostatos į visuomenę, teisėsaugą ir priežiūrą nėra priešiškos. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo metu nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar gali kisti, mažinant nuteistajam G. R. nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, kriminogeniniai veiksniai nėra subjektyvi Resocializacijos skyriaus vyr. specialisto ar teismo nuomonė, nes jie nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, daryti išvadą, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar turi galimybę sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius.

16. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors byloje nustatytos teigiamai nuteistąjį G. R. charakterizuojančios aplinkybės, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo G. R. pavojingumas yra sumažėjęs tiek, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėtų būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. R. (G. R.) gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.