Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ten pat ir deklaravusi gyvenamąją vietą, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

ji 2010 m. gegužės 26 d. apie 16.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, sunkiai sužalojo savo šeimos nario - vyro G. L. sveikatą, tai yra išgertuvių metu vieną kartą tyčia peiliu dūrė savo vyrui G. L. į krūtinės ląstos sritį, padarydama jam kairės krūtinės ląstos durtinę - pjautinę žaizdą su dešinio širdies skilvelio ir kairio plaučio pažeidimu - pavojingą gyvybei sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. L. kalta prisipažino visiškai, atsisakė duoti parodymus, sutiko tik atsakyti į klausimus. Kaltinamoji parodė, jog ji savo vyro G. L. atsiprašė, su juo susitaikė, vyras jai atleido, pretenzijų vienas kitam neturi. Ji santuokoje su vyru G. L. gyvena 31 metus. Anksčiau tokių įvykių niekada nėra buvę. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra teisingi. Žalos už G. L. gydymo išlaidas nėra atlyginusi, nežinojo, kad dar iki bylos nagrinėjimo gali atlyginti žalą. Supranta, kad turės atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo metu neturi pinigų. Ji su vyru gyvena iš jos pensijos, kuri yra 650 litų per mėnesį, be to, turi pasiėmę paskolą.

Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu buvo perskaityti kaltinamosios M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2010-05-27, 2010-05-28, 2010-09-02 vykusių apklausų metu M. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuosekliai parodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena dviese, ji su vyru G. L.. Ji su vyru dažnai išgeria kartu, o kai būna girti dažnai susibara. Prieš keletą dienų iki įvykio ji buvo Vilniuje, sugrįžus namo, vyras jos neįsileido į namus, nes į namus buvo atsivedęs kažkokią moteriškę. Vyras jos į namus neįsileido keletą dienų, todėl ji dvi dienas gyveno ūkiniame pastate. 2010-05-26 vyras atsinešė butelį vyno, kurį jie kartu išgėrė. Po to vyras atsinešė dar vieną butelį vyno, jie vėl gėrė ir susibarė. Jie abu kambaryje sėdėjo prie stalo, jai atrodo, kad vyras sėdėjo ant kėdės, o ji ant sofos-lovos prie lango. Barnio metu jai priminus vyrui, kad jis buvo atsivedęs moteriškę ir jos neįsileido į namus, pastarasis jai pasakė, kad ją vėl išvarys iš namų, išmes pro langą. Jiems besibarant žodžiais, vienu momentu vyras atsistojo ir norėjo ją pastumti link lango ar tai truputį pastūmė, tiksliai nepamena. Tada ji nuo stalo griebė peilį ir dūrė jam į krūtinę, kur tiksliai pataikė nežiūrėjo. Kai ji dūrė vyrui peiliu, ar jis kėlėsi iš kėdės, ar jau buvo atsistojęs, ji neprisimena. Po to ji nuėjo į virtuvę, pati išsigando ką padarė. Kur numetė peilį, neprisimena. Ji nužudyti vyro nenorėjo, tiesiog taip išėjo, kad pataikė į tą vietą. Specialiai į širdį nedūrė, nesitaikė kur durti. Ji nežino, kas kvietė greitąją pagalbą ir policiją, supranta, kad padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Jie su vyru susitaikė, vyras jai atleido dėl padaryto (b.l. 73, 84, 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus M. L. patvirtino ir 2010-05-27 parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 77-82).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, rašytiniai byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis G. L. teisiamojo posėdžio metu, atsisakė duoti parodymu (LR BPK 82 str. 2d.) Paaiškino, kad kaltinamajai jokių pretenzijų neturi. LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu buvo perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2010-05-28 vykusios apklausos metu nukentėjusysis G. L. parodė, jog 2010-05-26 jis su žmona M. L. išgėrinėjo, išgėrė butelį vyno ir 1 litrą alaus. Kiek buvo valandų neprisimena, gal po 12 val., jis gulėjo ant sofos-lovos, kuri stovi prie lango, ir žiūrėjo televizorių. Staiga priėjo žmona ir peiliu dūrė jam į krūtinę. Kai žmona jam dūrė peiliu, jis gal truputį spėjo pasikelti iš lovos, bet pilnai nebuvo atsikėlęs. Kodėl žmona dūrė peiliu jis nežino. Ji kažką rėkė, bet jis neprisimena ką. Kai gėrė alkoholį, tai jie nebuvo susibarę, jis nesakė, kad žmoną išvarys iš namų ar išmes pro langą. Jis žmonos nestūmė, niekada jos nevarė iš namų. Išgėrusi žmona visada yra nerami, jai viskas nepatinka. Jis smulkiai neprisimena, kas įvyko 2010-05-26, tik prisimena, kad kai žmona priėjo ir jam dūrė, jis gulėjo ant lovos. Jis neprisimena, kad prieš tai žmona jam būtų grasinusi, jog durs. Jis žmonai neturi jokių pretenzijų, jai atleidžia (b.l. 36-37).

Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog M. L. ir G. L. pažįsta, jie kartu gyvena jau labai ilgą laiką. Jai yra žinoma, kad M. L. smogė savo sutuoktiniui peiliu į širdies sritį. Dėl kokių priežasčių ji taip pasielgė, jai nėra žinoma. Ji pamena, kad jai paskambino G. L. ir prašė, kad ji pas jį atvažiuotų. Jai pas jį nuvykus, M. ir G. L. ji rado kartu, matėsi, kad jie išgėrę alkoholio, ant stalo buvo užkanda. Ji pastebėjo pas G. L. žaizdą krūtinėje. M. L. pasakė, kad vyrui sudavė netyčia.

Teisme, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti liudytojos I. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad G. L. ir M. L. gerai pažįsta. Jie gyvena tame pačiame kaime. Jų namas yra netoli jos namo, kitoje kelio pusėje. M. ir G. mėgsta išgerti alkoholio, ypač kai gauna pensiją. 2010 m. gegužės 26 d. į vakarą, kiek buvo valandų, neprisimena, pas ją namo atėjo M. L. ir pasakė, kad ji peiliu užmušė savo vyrą. Ji atsakė, kad jei tai tiesa, tegul kviečia greitąją pagalbą. M. nieko neatsakė ir kažkur nuėjo. Pradžioje ji M. nepatikėjo, kad pastaroji užmušė vyrą, nes jie, būdami girti, dažnai barėsi ir būdavo visokių triukšmų. Maždaug po valandos į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino G. L. ir pasakė „gelbėk mane”. Tada ji nuėjo į L. namus ir rado G. sėdintį ant sofos-lovos prie lango, rankomis besilaikantį už krūtinės kairės pusės, jo drabužiai buvo kruvini. Ant stalo ji pamatė peilį, ant kurio matėsi kraujas. Tai pamačiusi ji iš karto paskambino į greitąją pagalbą, kuri netrukus atvažiavo. Ji girdėjo kaip gydytojas G. L. klausė kas jį sužalojo. G. pasakė, kad tai padarė žmona. Gydytojas pats apie įvykį pranešė policijai. Kai ji atėjo pas G., tai jo žmonos bute nebuvo. Kur ji buvo, ji nežino, bet kai atvažiavo policija, ji iš kažkur atėjo ir stovėjo prie savo buto durų (b.l. 59-60). Teismo posėdyje liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad jai M. L. sakė, kad vyrui sudavė smūgį, bet ne jį užmušė, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo apklausos protokole.

Iš 2010-05-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena G. ir M. L.. Apžiūros metu nustatyta, jog kambaryje ant stalo guli peilis su juodos spalvos rankena, ant peilio geležtės yra matomos rudos spalvos dėmės. Šalia lovos, ant grindų aptiktos rudos spalvos dėmės, nuo kurių buvo paimta nuoplova. Ant sofos – lovos guli baltos spalvos kelnės su rudos spalvos dėmėmis. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, paimtas peilis su juodos spalvos rankena, šalia lovos ant grindų aptiktų rudos spalvos dėmių nuoplova, baltos spalvos kelnės (b.l. 6-22).

Iš 2010-06-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos 2010-05-26 įvykio vietos apžiūros metu paimtos kelnės ir nustatyta, kad iš priekio ir gale ant kelnių juosmens, klešnių yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l. 23-25).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pateiktas tirti pramoninės gamybos buitinės paskirties virtuvinis peilis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (b.l. 30-31).

Iš 2010-08-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2010-05-26 įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis ir nustatyta, kad peilis yra virtuvinis, susideda iš geležtės ir kriaunų. Peilio bendras ilgis 192 mm. Geležtė metalinė, šviesiai pilkos spalvos, ilgis 75 mm, didžiausias plotis 20 mm, penties storis 1,2 mm. Kairėje geležtės pusėje yra užrašas „STHINLESS STEEL SOLINGEN”. Ant geležtės yra rudos spalvos dėmės panašios į kraujo. Kriaunos yra iš juodos spalvos plastiko, prie geležtės koto pritvirtintos trimis kniedėmis iš pilkos spalvos metalo. Kriaunų apačia banguota, ilgis 117 mm (b.l. 32-33).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog G. L. padaryta kairės krūtinės ląstos durtinė - pjautinė žaizda su dešinio širdies skilvelio ir kairio plaučio pažeidimu, paveikus daiktu, turėjusiu smaigalį ar ašmenis, galimai užduotyje nurodytu laiku (2010-05-26 ). Dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo su vidaus organų pažeidimu, G. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. G. L. su užpuoliku tikėtina buvo priešprieša. Sužalojimas padarytas daiktu, turėjusiu smaigalį ar ašmenis. Sužalojimas galėjo atsirasti tiek esant G. L. vertikalioje padėtyje, tiek ir gulinčiam ant nugaros. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b.l. 44-45).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2010-05-26 18.41 val. M. L. nustatytas 1,87 promilių girtumas (b.l. 62).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios M. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. Byloje nustatyta, kad M. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (tai patvirtina pačios kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai bei byloje esanti alkotesterio šaknelė), 2010-05-26 apie 16.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu vieną kartą tyčia peiliu dūrė savo vyrui G. L. į krūtinės ląstos sritį, padarydama jam kairės krūtinės ląstos durtinę - pjautinę žaizdą su dešinio širdies skilvelio ir kairio plaučio pažeidimu. Kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, - ji, suduodama smūgį peiliu G. L. į krūtinės ląstos sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių savo veiksmų gali sunkiai jį sužaloti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiu būdu, M. L. padaryta nusikalstama veika pilnai atitinka BK 135 str. 2 dalies 3 punktą, t.y. ji sunkiai sužalojo savo šeimos nario - vyro G. L. sveikatą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

M. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 str. 6 d. nuostatas priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimas žmogaus sveikatai buvo padarytas panaudojant peilį. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia ir yra baigta. Kaltinamosios M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pastarosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertinant kaltinamosios asmenybę teismas pažymi, kad M. L. praeityje neteista (b.l. 95), administracine tvarka nebausta (b.l. 94), yra pensininkė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ištekėjusi (b.l. 61), psichiatrijos ligoninėse negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 97, 99, 101). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję beveik du su puse metų) būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų. Byloje taip pat nėra kitų duomenų, leidžiančių kaltinamąją M. L. charakterizuoti neigiamai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Kaltinamajai M. L. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 punkto, sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Tačiau, teismas, vertindamas aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgdamas į nukentėjusiojo G. L. poziciją dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, - nukentėjusysis M. L. atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, jokių pretenzijų jai neturi, po nusikaltimo padarymo jie susitaikė, toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės, nurodė, kad gyvena iš kaltinamosios pensijos, jis pats niekur nedirba, savo pajamų neturi - daro išvadą, kad kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Todėl, nesant byloje nustatytų BK 62 str., reglamentuojančiame švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, privalomų sąlygų, teismas taiko kaltinamosios M. L. atžvilgiu BK 54 str. 3 dalį, konstatuodamas, kad M. L. inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir skiria jai švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, vadovaudamasis LR BPK 48 str. nuostatomis.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios už nukentėjusiojo G. L. gydymą priteisti 7726,50 Lt (b.l. 48-49). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-08-30 nutarimu pripažinta civiline ieškove (b.l. 57). Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. 1 d. numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys įrodytas prie ieškinio pateiktais dokumentais (b.l. 50-54), todėl tenkintinas visiškai. Baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog G. L. sveikata sunkiai sutrikdyta buvo neteisėtais M. L. veiksmais, todėl iš kaltinamosios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteistina 7726,50 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktų saugojimo kameroje (b.l. 26, 34) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. str.,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti jai 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar jos gydymusi, bei atlyginti nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 str., M. L. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. gegužės 28 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Iš M. L. priteisti 7726,50 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis litus 50 centų) Valstybinės ligonių kasos naudai, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktų saugojimo kameroje – kelnes, nuoplovą ir peilį - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.