Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-05-25 · Byla Nr. TS-47-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
TS-47-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02920-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
D. R.
Kategorijos
Byla Nr. TS-47-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02920-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 25 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 91-72 netaikyti nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis D. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 91-72 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatytas teisėtas probacijos sąlygas. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, sąžiningai, tvarkingai. Bausmės atlikimo metu intensyviai ir reguliariai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, pataisos įstaigos organizuojamose iniciatyvose, drausmine tvarka nebuvo baustas, buvo tik paskatintas. Nuteistųjų subkultūros elementais bei kriminalinį elgesį palaikančiomis taisyklėms nesivadovauja. Turi vidurinį išsilavinimą, laisvėje yra radęs darbovietę, kuri sutinka jį įdarbinti. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu jis taip pat išreiškė norą dirbti, ieškojo darbo, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių nebuvo įdarbintas. Neturi skolinių įsipareigojimų, buvo ir yra susaistytas tampriais socialiniais ryšiais su savo artimaisiais. Yra linkęs planuoti savo veiklą, sprendimus priima apgalvotai, labai kritiškai vertina savo neatsakingą elgesį, už kurį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Atlikęs didelę laisvės atėmimo bausmės dalį išmoko tinkamai, teisingai vertinti konkrečiais gyvenimiškas situacijas ir elgtis brandžiai, prisilaikant visuomenėje galiojančių teisės normų bei teisingų papročių. Skunde taip pat nurodo, kad teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria jam nepalankias skundžiamu klausimu aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 91-72 nutarta netaikyti nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi apsvarsčius visą pateiktą medžiagą, įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad ir nors bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, buvo paskatintas, tačiau šiuo metu tai negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuota, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teigiamą jo elgesį.

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 10 mėn. 25 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 16 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu netaikyti nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. balandžio 16 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo D. R. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. R. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis D. R. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, D. R. nustatoma vidutinė – 44 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, D. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka sunkų nusikaltimą, padarytą veikiant bendrininkų grupe, taip pat nuteistasis anksčiau buvo teistas tris kartus, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia D. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, D. R. teisės pažeidimo modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą paskatintas, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvauja įstaigos ir būrio organizuojamose veiklose, užsiėmimuose, lankosi individualiose psichologų konsultacijose ir toks nuteistojo elgesys yra toleruotinas, rodantis nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau neformuojantis neabejotinos išvados, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami D. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėtas teisės pažeidimo modelis; gyvenimo stilius ir draugai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus D. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina bei mano, kad neturi kito pasirinkimo; nurodo, kad jaučia kaltę, tačiau, kaip suprantama iš Socialinio tyrimo išvados, ne dėl padarytos nusikalstamos veikos bei padarytos žalos nukentėjusiajam, o dėl to, jog teko palikti šeimos narius vienus, jiems reikalinga pagalba, o tai rodo nuteistojo psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika, t. y. nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims; nuteistajam ne visuomet pavyksta identifikuoti problemas, kad jų būtų galima išvengti; nedetalizuoja išsikeltų ilgalaikių tikslų, iš dalies vadovaujasi nuteistųjų subkultūros elementai bei kriminalinį elgesį palaikančiomis taisyklėmis nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 44 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką pataisos įstaigoje sumažėjo 35 balais, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro dar 17 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo D. R. skundas dėl Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 91-72 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 91-72 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis