- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- 1-1942-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45260-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- O. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, nedirbantis, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. 2019 m. spalio 22 d. apie 16.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,12 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių delnais savo sugyventinei O. Ž. į veidą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Be to, M. J. 2020 m. vasario 15 d. apie 20.42 val. rūsyje įrengtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,2 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugyventinei O. Ž. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimais kairėje krūtinės pusėje, kraujosruva kairės ausies kaušelyje, lūpos muštine žaizda.
Kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu tiek jis tiek jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena virš metų, vartojo alkoholį, tai ir lėmė nusikaltimų padarymą. Dėl 2019 m. spalio 22 d. veikos kaltinamasis parodė, kad savo sugyventinę mušė tuo metu, kai gyveno Lampėdžių gatvėje, sudavė delnais į veidą, kiek smūgių sudavė, neskaičiavo, tačiau ant O. Ž. veido matėsi mėlynės. Dėl 2020 m. vasario 22 d. veikos kaltinamasis parodė, kad sugyventinę sumušė būdamas neblaivus. O. Ž. sudavė keletą smūgių į veidą, kūną, po sumušimo matė nukentėjusiosios ausyje mėlynę. Abiejų įvykių metu buvo tik jis su nukentėjusiąją. Kaltinamasis taip pat parodė, kad yra lankęs kovos menus. Kadangi abiejų nusikalstamų veikų metu buvo neblaivus daugiau aplinkybių neprisimena. Šiuo metu abu su sugyventine beveik nevartoja alkoholio, jis planuoja koduotis, atsiprašė nukentėjusiosios ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tikisi su O. Ž. toliau kartu gyventi.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. Ž. parodė (1 t., b. l. 42-45, 76-79), kad M. J. yra jos sugyventinis. 2019 m. spalio 22 d. ryte M. J. iš buto (duomenys neskelbtini), Kaune išvažiavo į automobilių turgų. Dienos metu ji gėrė sidrą, o vėliau vieną tabletę „Xanax“. Po to atsigulė ir užmigo. Pabudo nuo atidaromų buto durų trenksmo ir pamatė į kambarį įėjusį M. J., kuris jai net nespėjus atsikelti iš lovos, delnais sudavė į veidą ne mažiau kaip 10 smūgių. Nors šie smūgiai nebuvo itin stiprūs, tačiau ji jautė fizinį skausmą. Kai ji atsikėlė iš lovos, jis įspyrė vieną kartą į koją, tačiau ji negali tvirtinti, kad tai buvo tyčinis spyris. Nuo M. J. smūgių delnu jai į veidą, virš kairio antakio buvo nežymus patinimas ir nežymi kraujosruva. Maždaug po pusės metų, kai kartu gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2020 m. vasario 15 d. visą dieną su M. J. gėrė alkoholį ir pykosi. M. J. priekaištavo, kur ji valkiojosi vasario 13 dieną, nors ji buvo poliklinikoje, vedžiojo kieme šunį. Kilo žodinis konfliktas. Jie susistumdė, M. J. ją sumušė. Ji ne viską prisimena, nes buvo girta. Po to šio įvykio greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į Kauno klinikas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. N. parodė (1 t., b. l. 52-55), kad 2019 m. spalio 22 d. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur galimai vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko mergina, kuri prisistatė O. Ž.. Ji papasakojo, kad jos sugyventinis M. J. 2019 m. spalio 22 d. grįžęs iš automobilių turgaus namo pradėjo ją mušti, t. y. sudavė keletą kartų rankomis per galvą ir įspyrė į koją. Ant O. Ž. dešinio skruosto buvo matyti nežymus įbrėžimas, o virš kairiojo antakio nežymus patinimas ir nežymi mėlynė. O. Ž. sakė, kad dėl M. J. jai suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Pati O. Ž. buvo smarkiai apgirtusi, jai buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas. Ji buvo sudirgusi, nervinga, buvo matyti, kad verkė.
2019m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 34-39) užfiksuota trijų nukentėjusiosios fotonuotraukų apžiūra. Fotonuotraukose užfiksuoti O. Ž. padaryti sužalojimai – patinimas bei mėlynė virš kairiojo antakio ir įbrėžimas ant dešinio skruosto.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 629/2020(02) (1 t., b. l. 86) atlikus 2020 m. vasario 25 d. pradėtą ir 26 d. baigtą tyrimą nurodyta, kad O. Ž. padaryti minkštųjų audinių sumušimai kairėje krūtinės pusėje, kraujosruva kairės ausies kaušelyje, lūpos muštinė žaizda, suduodant mažiausiai tris smūgius. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiais ar spardant, kritimui nėra būdingi.
2020 m. vasario 15 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime (1 t., b. l. 87) bei kituose nukentėjusiosios medicininiuose dokumentuose (1 t., b. l. 88-99) užfiksuota, kad nukentėjusioji O. Ž. 2020 m. vasario 15 d. buvo pristatyta į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Išraše nurodyta, kad pacientė skundžiasi juosmens, krūtinės skausmingumu kvėpuojant. Pateikiami duomenys apie nukentėjusiosios sužalojimus ir apie tai, kaip jie buvo padaryti.
2019 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 27-30) ir 2020 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 72-73) užfiksuoti pirminiai duomenys apie O. Ž. patirtą smurtą ir sužalojimus. 2019 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus – jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas.
Iš 2020 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 110-113) matyti, kad buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 26 d. Nr. 41D(K)-339 informacinėje sistemoje užfiksuotų pranešimų iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) įrašų apžiūra. Pateikiamos pokalbių išklotinės. Pranešėja O. Ž. iškvietė policijos pareigūnus, nes bijojo, kad miegantis sugyventinis M. J. pabus ir vėl ją muš.
Iš 2020 m. vasario 15 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo (2 t., b. l. 19) duomenų matyti, kad 2020 m. vasario 15 d. 17.58 val. M. J. buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas.
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Pagal teismų praktiką objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios ir liudytojo duotais parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. G 629/2020(02) bei kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. J. du kartus smurtavo prieš savo sugyventinę O. Ž., t. y. nustatytos dvi kaltinamojo pavojingos veikos, atliktos 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. vasario 15 d. kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. Kaltinamasis 2019 m. spalio 22 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sugyventinei O. Ž. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių delnais į veidą. 2020 m. vasario 15 d. taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas savo sugyventinei O. Ž..
Kaltinamasis smurtinius veiksmus savo sugyventinės atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. abiem atvejais smūgiai suduoti sąmoningai, smūgiuodamas sugyventinei į veidą, rankomis ir kojomis suduodamas smūgius į įvairias kūno kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti sugyventinei fizinį skausmą ar ją sužaloti (tuo labiau, kad jis pats pripažino, jog praeityje yra lankęs kovos menus) ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą sugyventinės elgesiu. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veikos kvalifikuojamos pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir kaip fizinio skausmo sukėlimas. Kaltinamojo smurtinių veiksmų padariniai, o taip pat ir priežastinis ryšys tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir padarinių, užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 629/2020(02), tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, fotonuotraukų apžiūros protokole ir pačios nukentėjusiosios parodymuose apie patirtą fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis kartu gyvena, t. y. nukentėjusioji yra kaltinamojo šeimos narys (BK 248 straipsnis).
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo M. J. 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. vasario 15 d. padarytos pavojingos veikos atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuotos teisingai. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.
Teismas pripažįsta nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad būtent alkoholio vartojimas sąlygojo jų padarymą. Tai, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio taip pat patvirtina tarnybiniai pranešimai, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas. Taigi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiejų nusikalstamų veikų atvejais teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl bausmių skyrimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam M. J. atsižvelgtina į tai, kad du kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad abiejų nusikalstamų veikų atveju jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
M. J. yra laikomas neteistu (2 t., b. l. 70-77), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 78-79). Nors kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau yra duomenų apie jo teistumus užsienyje, be to, šiuo metu jis yra kaltinamas dviejų analogiškų veikų padarymu per nepilnus keturis mėnesius prieš tą pačią nukentėjusiąją. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 83), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė (2 t., b. l. 86). Kaltinamasis M. J. šiuo metu niekur nedirba (2 t., b. l. 80).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, už abi nusikalstamas veikas kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Už padarytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, kaltinamasis šiuo metu nedirba, todėl daugiausia laiko praleidžia namuose, o nusikalstamos veikos buvo padarytos būtent kaltinamojo ir jo sugyventinės gyvenamojoje vietoje. Be to, BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu, intensyvios priežiūros skyrimo nenumatė – atitinkamai, jos skyrimas pasunkintų kaltinamojo padėtį. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys): prie griežtesnės už 2020 m. vasario 15 d. nusikalstamą veiką paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant už kitą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. 16.25 val. (1 t., b. l. 183) iki 2019 m. spalio 23 d. 15.23 val.(1 t., b. l. 189), 1 para, nuo 2020 m. vasario 15 d. 17.30 val. (2 t., b. l. 16) iki 2020 m. vasario 17 d. 14.35 val. (2 t., b. l. 23), 2 paros, viso 3 paros. Viena laikino sulaikymo para prilygintina dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam M. J. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.
DVD su vaizdo įrašu, pateiktu BPC 2020 m. vasario 26 d. Nr. 41D(K)-339, (1 t., b. l. 113) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, kaip bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmes, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas):
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. spalio 22 d. veika) paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 15 d. veika) paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti už kitą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas)
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti M. J. sumažintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti M. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. 16.25 val. iki 2019 m. spalio 23 d. 15.23 val., 1 parą, nuo 2020 m. vasario 15 d. 17.30 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 14.35 val., 2 paras, viso 3 paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
DVD su vaizdo įrašu, pateiktu BPV 2020 m. vasario 26 d. Nr. 41D(K)-339, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.