- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 1-2707-119/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00072-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Arūno Stankevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00072-2013 (teismo Nr.1-2707-119/2013) ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 2013-03-12, veikdamas pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. JK 162888, Nr. TS 200893, Nr. ZV 342328, Nr. UY 361119, Nr. IS 403189, Nr. RA 461886 ir Nr. HV 521923 vykdyti prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, vykdydamas prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 68 ir 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr.415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr.1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) nuostatomis, privalėdamas tvarkyti savo, kaip asmens, pagal verslo liudijimus vykdančio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą, turėdamas išankstinį tikslą nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas, iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodamas, kad jam įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant I. B. ir Č. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00040-12, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdomų Latvijos įmonių SIA „Inkomplasta“, SIA „Damvil“, SIA „Runes“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šio įmonės vardu išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrąją prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jokiais apskaitos dokumentais, suvokdamas tokios savo veiklos padarinius ir numanydamas, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jo paties veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su I. B. ir Č. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00040-12, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariu I. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00040-12.
Toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šį abipusį susitarimą A. J. laikotarpyje nuo 2011-10-25 iki 2013-03-12 užsisakė prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o I. B. ir Č. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00040-12, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariams per Latvijos įmones SIA „Inkomplast“, SIA „Damvil“, SIA „Runes“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą A. J. pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, pastarasis (A. J.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už jo pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydamas šias prekes per Latvijos įmones SIA „Inkomplast“, SIA „Damvil“, SIA „Runes“, ir žinodamas, kad minėtos prekės yra perkamos pagal tikrovę neatitinkančius įsigijimo dokumentus, kuriose nurodyta mažesnė prekių kaina, negu reali jų vertė, tuo pačiu, suprasdamas, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia vykdydamas prekybą panaudojo I. B. ir Č. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00040-12, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių įformintus ir jam pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius tikrovę neatitinkančius dokumentus: Latvijos įmonių SIA „Damvil“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-10-25 (duomenys neskelbtini)2011, 2012-01-24 DAM 04/2012, 2012-01-27 DAM 36/2012, 2012-03-05 DAM 57/2012, 2012-06-01 (duomenys neskelbtini)2012, SIA „Inkomplasta“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-12-11 INK 92/2011, 2011-12-19 (duomenys neskelbtini)2011, 2012-01-17 INK 12/2012 ir SIA „Runes“ PVM sąskaitas-faktūras 2012-11-12 12ES-28, 2012-11-12 12ES-35, bendrai 29341,08 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie A. J. parduotų prekių vertę, bei dalį jų, t.y. SIA „Damvil“ ir SIA „Runes“ PVM sąskaitas-faktūras 2012-01-24 DAM 04/2012, 2012-01-27 DAM 36/2012, 2012-03-05 DAM 57/2012, 2012-06-01 (duomenys neskelbtini)2012, 2012-11-12 12ES-35, pasirašė, ir tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius Latvijos įmonių SIA „Inkomplast“, SIA „Damvil“, SIA „Runes“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, po ko, vykdydamas prekybą, šiuos melagingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas prekių įsigijimo kainas įrašė į savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą, tuo pačiu, nuo 2012-01-01 nefiksavo prekių pardavimo metu gautų pajamų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, ir tuo pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir išlaidas, dėl to pagal verslo liudijimą individualią veiklą vykdančio A. J. buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės - finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarojo ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jo veiklą.
Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti pagal verslo liudijimą vykdžiusio A. J. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2013 metus.
Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d..
Kaltinimas A. J. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiamas jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, kur jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis apie 20 metų pagal verslo liudijimus prekiauja Gariūnų turgavietėje, Vilniuje. Nuo 2011 m. rudens prekiauja naujai pastatytame prekybos centre, esančiame Gariūnų turgavietėje. Turi dvi prekybos vietas – Nr.D2/132 ir Nr.D2/134. Taip pat nuomojasi sandėlio patalpas – jūriniame konteineryje Nr.19, esančias Gariūnų turgavietėje. Prekiauja kiniečių gamybos moteriška avalyne, kuri perkama Kinijoje, Pekine. Iš Kinijos prekes maždaug nuo 2011 metų, tikslios datos neatsimena, atveža Latvijos įmonės „Damvil“, „Inkomplast“ ir „Runes“. Kas ir kada pasiūlė naudotis Latvijos įmonių paslaugomis, atvežant prekes į Lietuvą, A. J. neatsimena. A. J. nurodė, kad prekes iš Kinijos užsakydavo jo žmona, kuri važiuodama į Kiniją prekių, kiekvieną kartą vežėsi prekių pirkimui 10000 eurų, tai yra sumą, kurią leidžiama išvežti nedeklaruojant. Kinijoje ji išsirinkdavo ir užsakydavo prekes, sumokėdavo avansą ir nurodydavo sandėlį, į kurias tas prekes reikia pristatyti. Dokumentus, patvirtinančius prekių užsakymą, ji perduodavo sandėlyje dirbantiems kiniečiams, kurie moka kalbėti rusiškai, tačiau jų vardų nežino. Taip pat žmona jiems palikdavo likusius pinigus, kad sumokėtų likusią sumą, kai prekės bus pristatytos į sandėlį. Po 1 - 3 mėn., prekės būdavo atvežamos į Lietuvą. Kinijoje užsakytos prekės į Lietuvą buvo atvežamos ne iš karto, o per 2-4 kartus, priklausomai, kada jas pateikė į Pekino sandėlį. Kurią dieną ir kur bus atvežtos prekės, A. J. pasakydavo I. B.. Su pastaruoju A. J. kontaktuodavo telefonu Nr.865393122. A. J. teigimu, I. buvo susijęs su Latvijos įmonėmis „Damvil“, „Inkomplast“ ir „Runes“, nes jis žinodavo, kada atvyks prekės ir imdavo pinigus už jų atvežimą. I. B. susisiekdavo su A. J., kai reikėdavo atsiimti prekes. Kiek žino, minėtos įmonės susijusios ir joms vadovauja Latvijoje gyvenantis V., kurio pavardės nežino. Su V. A. J. kelis kartus bendravo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu buvo derinama, kokias kainas reikia įrašyti į PVM sąskaitą faktūrą. A. J. su V. susitikęs niekada nebuvo. Prekes į Gariūnus krovininiu automobiliu MAN su latviškais valstybiniais numeriais, numerių neatsimena, atveždavo latvis, kurio vardo nežino. Perduodant prekes, kiekvieną kartą latvis vairuotojas duodavo važtaraštį ir PVM sąskaitas faktūras, išrašytas Latvijos įmonių „Damvil“, „Runes“, „Inkomplast“ vardu. Šiose PVM sąskaitose faktūrose būdavo nurodytas realiai gautų prekių kiekis, tik maždaug 2 kartus sumažinta prekių kaina. Sąskaitoje nurodytą sumą A. J. pervesdavo į nurodytos Latvijos įmonės sąskaitą banke. PVM sąskaitoje faktūroje išskirtas PVM likdavo Latvijos įmonei, o mokėtina suma už prekes kažkokiu būdu buvo pervedama į Kinijos sandėlį, kur buvo apmokama skola, jei tokia būdavo, ir kaupiami pinigai kitam pirkimui. Gaudamas prekes A. J. taip pat sumokėdavo I. B. pinigus už prekių atgabenimą, skaičiuojant po 3 JAV dolerius už 1 kg. I. pasakydavo, koks siuntos svoris ir jam sumokėdavo sutartą sumą, kuri svyruodavo nuo 100 iki 1000 JAV dolerių per vieną kartą. Pinigai visais atvejais I. būdavo paduodami JAV doleriais. Pinigai jam buvo perduodami Gariūnų aikštelėje, kur buvo atvežamos prekės, ir tie perdavimai jokiais dokumentais įforminami nebuvo. Kiek prisimena, pinigus už prekių atgabenimą I. B. A. J. per 2011 m. perdavęs apie 3-4 kartus, per 2012 m. apie 5-6 kartus, per 2013 m. – tik 1 kartą. Iš viso už prekių atgabenimą per 2011 - 2013 metus už prekių atvežimą I. perdavė ne mažiau kaip 6 000 JAV dolerių, tačiau tikslios sumos nurodyti negali, nes nepamena. Be to, kad I. B. mokėjo pinigus už prekių atgabenimą, 2012 metais vasarą ir rudenį, tikslių datų neatsimena. A. J. perdavė I. B. atitinkamai 7000 ir 8000 JAV dolerių, tam, kad jis juos pervestų į Kiniją už užsakytas prekes. Kokiu būdu I. juos pervedė į Kiniją, nežino. Žino tik tiek, kad tais pinigais buvo atsiskaityta už A. J. užsakytas prekes. Šių pinigų perdavimas I. nebuvo įforminamas jokiais dokumentais. Kinijoje nupirktais batais A. J. su žmona prekiaudavo pagal įsigytus verslo liudijimus ir parduodavo tik Gariūnuose. Iki įvedant kasos aparatą gautos pajamos buvo apskaitomos pajamų ir išlaidų žurnale. Į žurnalą įtraukdavo maždaug 70 procentų nuo realiai gautų pajamų. Nuo 2012 m. gegužės mėn. įvedus kasos aparatus, gauti pinigai buvo apskaitomi per kasą. Tokiu atveju į kasą įmušdavo 70-80 procentų nuo realiai gautų pinigų. (b.l. 89-90, 95-97).
I. B. parodymais apie tai, kad 2011 m. spalį dėl savo motinos, gyvenančios Lietuvoje, ligos, nutraukė kontraktą su Kinijos įmone „Eurosen“ ir grįžo į Lietuvą. Būtent minėtos Kinijos įmonės savininkas, Kinijos pilietis, kurį jis vadino vardu „M.“, pasiūlė I. B. ir toliau dirbti su jo įmone kaip šios Kinijos įmonės atstovu Lietuvoje: prižiūrint iš Kinijos atvežtų prekių perdavimą jų pirkėjams, kurie tas prekes užsakydavo Kinijoje, taip pat, surenkant iš jų pinigus už prekes bei už jų transportavimą bei tų pinigų persiuntimą į Kiniją. I. B. suprato iš M. kalbos, kad prekių užsakymas ir jų apmokėjimas Kinijoje turėjo būti analogiškas tiems, kurie vyko jam dirbant ir UAB „Aljus ir Ko“, ir Kinijos įmonėje „Eurosen“, kai prekių pirkėjai patys važiuoja į Kiniją, užsisako ten sau prekes, palieka užsakymus sandėliuose Kinijoje ir dalinai ar pilnai atsiskaito už tas prekes Kinijoje, sumokėdami už pačias prekes be transportavimo. Su tokiu M. pasiūlymu I. B. sutiko. Už tokį darbą pagal žodinį susitarimą I. B. turėjo gauti 2000 JAV dolerių atlygį kas mėnesį ir tokio dydžio atlygį gaudavo kas mėnesį. Šią sumą pinigų I. B. atskaičiuodavo iš tų pinigų, kuriuos jam perduodavo „Gariūnų“ prekeiviai. Atsižvelgiant į tai, kad jokio kontrakto nei su M. vadovaujama Kinijos įmone „Eurosen“, nei su jo pasiūlyta SIA „Damvil“ I. B. neturėjo, tokį atlygį jis gaudavo neoficialiai. Jeigu vienas ar kitas „Gariūnų“ prekeivis pilnai nesumokėdavo už prekes Kinijoje, M. apie tai informuodavo I. B., nurodydamas kokias sumas kiekvienas iš „Gariūnų“ prekeivių yra skolingas kinams už prekes. I. B. ir M. bendravimas vyko per internetą: per „skype“ programą arba per el.paštą. M. taip pat informuodavo I. B. apie tai, kad vienos ar kitos prekės yra išvežtos iš Kinijos bei kiek kainavo jų transportavimas ir kiek, atitinkamai, pinigų už tą transportavimą I. B. turėjo surinkti iš „Gariūnų“ prekeivių. I. B. parodė, kad prekių transportavimo kainos svyruodavo nuo 2,8 iki 7,5 JAV dolerių už prekių kilogramą. Jeigu prekės buvo transportuojamos laivais, tai transportavimo kaina buvo 2,8-3 JAV doleriai už 1 kg, o jeigu lėktuvu – tai 7,3 – 7,5 JAV dolerių už 1 kg. Latvijos įmonės SIA „Damvil“ pavadinimą pirmą kartą sužinojo iš M.. Būtent jis pranešė, kad prekės iš Kinijos vežamos į Latviją, o iš ten per SIA „Damvil“ – į Lietuvą. Iš „M.“ sužinojo SIA „Damvil“ vadovo, kurio vardas V. (pavardės nežino) kontaktus. Su pastaruoju bendravo ir telefonu, ir per „skypą“, ir el.paštu. Dažniausiai bendravimas buvo susijęs su prekėmis, kurios buvo pristatomos iš Latvijos į Lietuvą. Kas ir kaip pasirūpindavo prekių pristatymu iš Kinijos į Latviją, I. B. nežinoma, bet mano, kad tai organizuodavo Kinijos įmonės „Eurosen“ darbuotojai. Prekių pristatymu iš Latvijos į Lietuvą pasirūpindavo greičiausiai SIA „Damvil“, nes apie tai jis kalbėdavosi su šios įmonės vadovu V., kuris pateikdavo duomenis apie į Lietuvą vežamas prekes, jų kiekius ir pirkėjus, kuriems tos prekės skirtos. Prekes iš Latvijos atveždavo įvairūs Latvijos vairuotojai su įvairiais sunkvežimiais. Vairuotojai turėdavo su savimi ir SIA „Damvil“ išrašytus prekių dokumentus. I. B. matydavo, jog tai būdavo prekių važtaraščiai CMR ir PVM sąskaitos-faktūros. Vieni „Gariūnų“ prekeiviai, kuriems būdavo perduodamos prekės, paimdavo tuos dokumentus, kiti jų atsisakydavo ir vairuotojas juos pasiimdavo atgal. Kas jau toliau buvo daroma su tais „Gariūnų“ prekeivių atsisakytais dokumentais, I. B. nežino, nes nesidomėjo. Prekes iškraunant iš Latvijos sunkvežimių ir perduodant juos „Gariūnų“ prekeiviams I. B. dalyvaudavo, nes pagal žodinį susitarimą su SIA „Damvil“ vadovu V. prižiūrėdavo tų prekių perdavimą, sutikrindamas prekių kiekius ir jų gavėjus. Apie prekių perdavimą „Gariūnų“ prekeiviams paskui informuodavo minėtą V.. Pinigai iš „Gariūnų“ prekeivių už prekes, kuriuos jie buvo skolingi kinams, ir pinigai už prekių transportavimą pagal M. nurodytus duomenis I. B. pats surinkdavo iš „Gariūnų“ prekeivių per kelis kartus. Dar iki prekių atvežimo į Lietuvą „Gariūnų“ prekeiviai, kurie turėjo I. B. kontaktinius duomenis, perduodavo jam grynuosius pinigus, kuriuos buvo skolingi kinams už savo užsakytas ir dalinai Kinijoje apmokėtas prekes. Tokie mokėjimai iš atskiro „Gariūnų“ prekeivio pusės galėjo būti ir vienkartiniai, ir daugkartiniai, priklausomai nuo to, kiek pinigų buvo skolingas konkretus „Gariūnų“ prekeivis ir kiek jis konkrečiam momentui turėjo pinigų. Tokių „Gariūnų“ prekeivių perduodamų pinigų sumos per vieną kartą svyruodavo nuo 100 iki 5000 JAV dolerių. Po prekių pristatymo į Lietuvą, „Gariūnų“ prekeiviai papildomai apmokėdavo ir prekių transportavimą. Šie mokėjimai taip pat buvo grynais. Šių mokėjimų sumos iš kiekvieno „Gariūnų“ prekeivio vidutiniškai būdavo apie kelis šimtus JAV dolerių per vieną kartą. Ir vieni, ir kiti mokėjimai grynais iš jo pusės nebuvo įforminti jokiais tai patvirtinančiais dokumentais. Visus tuos grynuosius pinigus I. B. paskui be jokių mokėjimo dokumentų perduodavo tiesiogiai vyrui, vardu D. (pavardės ir kitų duomenų nežino), kurį nurodė M.. I. B. ir D. susitikimų vietas ir laiką derindavo per M., kuris matyt pats bendraudavo su D.. Pats I. B. jokių D. kontaktinių duomenų neturėjo. Dėl pinigų perdavimo su D. susitikdavo įvairiuose Vilniaus vietose (dažniausia prie įvairių prekybos centrų). Susitikimai ir pinigų perdavimai vykdavo apie 1-2 kartus per mėnesį. I. B. perduodamų D. pinigų sumos per vieną kartą svyruodavo nuo 15000 iki 30000 JAV dolerių. Ką D. toliau darydavo su tais pinigais, kam ir kur juos perduodavo, nežino. Tačiau I. B. suprato, kad galutinius pinigų gavėjus, t.y. kinus, kurie parduodavo prekes, bei transportavimo paslaugas teikusias Kinijos įmones, jie pasiekdavo, nes M. jam jokių priekaištų dėl pinigų nepareikšdavo. I. B. parodė, kad dalyvaudamas prekių pirkimo-pardavimo per SIA „Damvil“ veikloje žinojo, kad toks prekių pardavimas „Gariūnų“ prekeiviams yra nevisiškai teisėtas, nes dalį prekių per minėtą Latvijos įmonę dalis „Gariūnų“ prekeivių pirkdavo be jokių dokumentų, kitą dalį prekių nors ir pirko pagal SIA „Damvil“ dokumentus, tačiau tie dokumentai neatitiko tikrovės, nes „Gariūnų“ prekeiviai pirko prekes už didesnes pinigų sumas, dalis kurių buvo perduodama per jį, negu buvo nurodoma SIA „Damvil“ išrašytuose dokumentuose. I. B. nurodė, jog tokiu būdu jis organizuodavo Latvijos įmonės SIA „Damvil“ dokumentų išrašymą ir prekių pardavimą daugeliui Gariūnuose veikiančių prekeivių, tokiu būdu iš jo prekes pirkdavo ir A. J. (T I b.l. 10-21)
2013-08-23 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr.27.13-86-42, kurioje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 2013-03-12 A. J., veikdamas pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. JK 162888, Nr. TS 200893, Nr. ZV 342328, Nr. UY 361119, Nr. IS 403189, Nr. RA 461886 ir Nr. HV 521923 vykdyti prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, vykdydamas prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 68 ir 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr.415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr.1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01), įtraukdamas į apskaitą Latvijos įmonių SIA „Damvil“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-10-25 (duomenys neskelbtini)2011, 2012-01-24 DAM 04/2012, 2012-01-27 DAM 36/2012, 2012-03-05 DAM 57/2012, 2012-06-01 (duomenys neskelbtini)2012, SIA „Inkomplasta“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-12-11 INK 92/2011, 2011-12-19 (duomenys neskelbtini)2011, 2012-01-17 INK 12/2012 ir SIA „Runes“ PVM sąskaitas-faktūras 2012-11-12 12ES-28, 2012-11-12 12ES-35, bendrai 29341,08 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie A. J. parduotų prekių vertę, bei dalį jų, t.y. SIA „Damvil“ ir SIA „Runes“ PVM sąskaitas-faktūras 2012-01-24 DAM 04/2012, 2012-01-27 DAM 36/2012, 2012-03-05 DAM 57/2012, 2012-06-01 (duomenys neskelbtini)2012, 2012-11-12 12ES-35, pasirašė, ir tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius Latvijos įmonių SIA „Inkomplast“, SIA „Damvil“, SIA „Runes“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, po ko, vykdydamas prekybą, šiuos melagingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas prekių įsigijimo kainas įrašė į savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą, tuo pačiu, nuo 2012-01-01 nefiksavo prekių pardavimo metu gautų pajamų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, ir tuo pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir išlaidas, dėl to pagal verslo liudijimą individualią veiklą vykdančio A. J. buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės - finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarojo ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jo veiklą. Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti pagal verslo liudijimą vykdžiusio A. J. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2013 metus. (b.l. 46-61)
2013-03-12 kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. J. gyvenamajame name, adr. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti A. J., veikiančio pagal verslo liudijimus, apskaitos dokumentai. (b.l. 22-25)
2013-03-12 kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. J. automobilyje Mitsubishi Pajero, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) stovėjusiame adr. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti A. J., veikiančio pagal verslo liudijimus, apskaitos dokumentai: mokėjimo bankiniai pavedimai ir sąskaitos faktūros. (b.l. 26-30)
2013-03-12 kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. J. darbo vietoje, adr. Gariūnų g. 68, Vilniuje, prekybos vietoje Nr.D2/132 ir 2D/134 rasti ir paimti A. J., veikiančio pagal verslo liudijimus apskaitos dokumentai: prekių pirkimo-pardavimo knygelė, kasos pajamų orderio kvitai, kasos operacijų žurnalas, sąskaitos faktūros, rankraštiniai užrašai, kompiuteris ir kiti daiktai. (b.l. 36-40)
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamojo A. J. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta, pagal LR BK 222 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis A. J. būdamas atsakingas už savo, kaip asmens, vykdančio individualią veiklą pagal verslo liudijimą, buhalterinės apskaitos tvarkymą, už jo pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tyčia, siekdamas iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas, laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 3012-03-12 naudojo apskaitoje tikrovės neatitinkančius prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie A. J. parduotų prekių vertę, t.y., nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės nei faktinės, dalį jų pasirašė, po ko šiuos melagingus duomenis apie nepagrįstai sumažintas prekių įsigijimo kainas įrašė į savo, kaip gyventojo, įgijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą, tuo pačiu nuo 2012-01-01 nefiksavo prekių pardavimo metu gautų pajamų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, dėl to tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 p. nuostatas, 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 p. nuostatas, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti pagal verslo liudijimą vykdžiusio A. J. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2013 metus.
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų( LR BK 11 str. 4 d. ). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. J. anksčiau neteistas (b.l. 122), baustas administracine tvarka (b.l. 120-121), dirba pagal verslo liudijimą (b.l. 119), psichiatrinėse įstaigose negydytas (b.l. 123, 125), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 124). Bausmės tikslai A. J. už padarytą nusikalstamą veiką siektini skiriant baudą.
A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-03-12 16.15 val. iki 2013-03-13 14.15 (1 parą) (b.l. 103). Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 104).
Byloje Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-03-12 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, buvo laikinai apribotos kaltinamojo A. J. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 106-107). Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprašoma taikyti turto konfiskavimo. Teismas konstatuoja, kad tolesnis kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas netikslingas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 70 MGL, t.y. 9100 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., sumažinti A. J. paskirtą baudą 1/3 dalimi ir laikyti A. J. nuteistu 47 MGL, t.y., 6110 Lt (šešių tūkstančių vieno šimto dešimties litų) dydžio bauda
Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-03-12 16.15 val. iki 2013-03-13 14.15 (1 parą), prilyginant šį laiką 2 MGL dydžio baudai, ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 45 MGL, t.y, 5850 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę A. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-03-12 nutarimu paskirtą kaltinamojo A. J. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank" Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc" Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.)
2.Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.