Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 877-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovei valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, V. S., D. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VILIN (12.5.13.)-17228 „Dėl pateikto prašymo“.

Paaiškina, kad tarp Bendrijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų yra kilęs civilinis ginčas dėl jiems nuosavybės teise priklausančiose 28,39 kv. m negyvenamosiose patalpose – pusrūsio patalpoje-sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sandėlis), projektuojamų inžinerinių sistemų prijungimo prie esamų gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Bendrija iš byloje pateikto Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/387481 sužinojo, kad viešame registre buvo įregistruoti Sandėlio nekilnojamojo turto registro pakeitimai, užfiksuojant, kad jame yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Bendrija su prašymu ištaisyti klaidingus duomenis kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą, tačiau šis prašymo netenkino.

Pažymi, kad Bendrija niekada nebuvo informuota, kad planuojama prisijungti prie bendrų namo inžinerinių vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų, taip pat nebuvo davusi sutikimo tokiems darbams atlikti bendro naudojimosi patalpose, nebuvo gautas ir namo bendraturčių sutikimas tokias sistemas prijungti prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų, o uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ nebuvo išdavusi prisijungimo techninių sąlygų ir sudariusi sutarties su šios patalpos savininkais dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.

Atkreipia dėmesį, kad komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas yra bendroji dalinė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, kuriai valdyti yra įsteigta Bendrija. Ji yra bendraturčių įgaliotas asmuo, todėl turi teisę teikti prašymus Registrų centrui pakeisti registro duomenis, kurie tiesiogiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektais.

Nurodo, kad atsakovas registruodamas Sandėlio pakeitimus neatsižvelgė, kad jie susiję su kitų asmenų registre įregistruotomis daiktinėmis teisėmis į bendrosios dalinės nuosavybės objektą – daugiabučio namo komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo įrangą, ir pakeitė duomenis pagal nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą, dėl kurių matavimo nebuvo bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio asmens susitarimo.

Pažymi, kad D. M. (buvusio Sandėlio savininko) ir UAB „Matavimų centras“ deklaruojamų teiginių apie komunalinį vandentiekį (nuotekų šalinimą) niekas netikrino ir nepatvirtino.

Iš UAB „Matavimų centras“ parengtos nekilnojamojo daikto kadastro bylos matyti, kad pastato rūsyje nėra nei centrinio šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo, todėl nekilnojamojo turto registre padarytas pakeitimas neatitinka šios bylos duomenų, t. y. toks įrašas negalėjo būti padarytas, o padarytas privalėjo būti ištaisytas. Mano, kad 2014 m. kovo 25 d. deklaracija apie statybos užbaigimą neatitinka jai keliamų reikalavimų: joje nėra Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens parašo, patvirtinančio, kad duomenys joje yra teisingi, be to, statinių bendrųjų rodiklių lentelėje nėra nurodyti pagrindiniai inžinerinių statinių matmenys, nors pagal deklaracijos reikalavimus juos būtina nurodyti, kai nėra rengiamas statinio projektas.

Paaiškina, kad į Sandėlį D. M. nuosavybės teisės įregistruotos 2004 m. spalio 18 d. 2004 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. AG-1462 pagrindu, 2014 m. balandžio 4 d. įregistruotos M. M. nuosavybės teisės 2014 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1946 pagrindu, nuo 2014 m. birželio 16 d. patalpos įregistruotos D. S. ir V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-7425 pagrindu. D. M. Registrų centro Vilniaus filialui 2014 m. kovo 26 d. pateikė prašymą įregistruoti šios patalpos kadastro duomenų pakeitimus, kartu pateikė UAB „Matavimų centras“ 2014 m. kovo 25 d. parengtą kadastro duomenų bylą bei 2014 m. vasario 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, patvirtinančią, kad atlikti paprastojo remonto darbai. Šioje kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Sandėlyje yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Registrų centras, nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, draudžiančių įrašyti Sandėlio duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistravo šios patalpos kadastro duomenų pakeitimus.

Mano, kad ginčo patalpoje, kaip atskirame nekilnojamojo turto objekte, įrengtos inžinerinės sistemos (komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas) laikytinos taip pat atskiromis vartotojo įrengtomis inžinerinėmis sistemomis, o ne namo bendrojo naudojimo sanitarine-technine įranga, kurią tinkamai valdyti įgaliota pareiškėja, todėl, vadovaujantis NTKĮ 13 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja nėra asmuo, kuris savo iniciatyva gali pakeisti tretiesiems asmenims (V. S. ir D. S.) nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Nei D. M. Registrų centro Vilniaus filialui pateiktoje ginčo patalpos kadastro duomenų byloje, nei 2014 m. vasario 25 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 nėra duomenų apie atliktus remonto darbus bendrojo naudojimo patalpose, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad įregistruoti pakeistus ginčo patalpos duomenis buvo reikalingas bendraturčių susitarimas.

Nurodo, kad deklaracija apie statybos užbaigimą laikytina vienašaliu sandoriu, todėl ginčai dėl jos panaikinimo yra civilinio teisinio pobūdžio. Teisės aktai nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikia teisės ir pareigos vertinti jam pateikiamų dokumentų, kurie yra nekilnojamųjų daiktų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo teisiniai pagrindai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Pareiškėja nei UAB „Matavimų centras“ 2014 m. kovo 25 d. parengtos kadastro duomenų bylos, nei 2014 m. vasario 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 neginčija.

Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis NTKĮ 11 straipsnio 7 dalimi, būtent matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Už 2014 m. vasario 25 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 pateiktų duomenų išsamumą, teisingumą ir pagrįstumą yra atsakingas šį vienašalį sandorį pasirašęs asmuo – buvęs ginčo patalpos savininkas D. M..

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad ginčo patalpos kadastro duomenų pakeitimas neatitinka pagrindinio pastato kadastro bylos duomenų ir dėl to negalėjo būti atliktas. Kadastro duomenų 1A formoje nurodytų atskirų gyvenamąjį namą sudarančių dalių – rūsio (pusrūsio) ir pastogės – duomenys apie jų šildymą, vandentiekį ir nuotekų šalinimą neaprašomi laikantis Lietuvos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 priedo reikalavimų.

Nesutinka, kad ginčo patalpų kadastriniams matavimams atlikti ir duomenų pasikeitimams nustatyti buvo reikalingas susitarimas tarp UAB „Matavimų centras“ ir gyvenamojo namo vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų bendraturčių (54 asmenų). Tokio reikalavimo teisės aktai nenustato, o matininkų įmonės bandymas pasiekti susitarimą su 54 suinteresuotais asmenimis gali būti objektyviai sunkiai įmanomas dėl tiesiog per didelio asmenų skaičiaus.

Pažymi, kad 2004 m. atliktus paprastąjį remontą buvo įrengtas 1,82 kv. m sanitarinis mazgas, o naudojimąsi nuo 2004 m. patalpose esančiais ir nekilnojamojo turto registre bei nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais jiems reikėjo tik atnaujinti. Dėl šiuo metu tarp jų ir pareiškėjos vykstančio ginčo civilinio proceso tvarka vis dar nėra sumontuotas šalto vandens skaitiklis.

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro sprendimų, kuriais buvo atmestas pareiškėjos prašymas nekilnojamojo turto registre ištaisyti Sandėlio duomenis, pašalinant, pareiškėjos manymu, klaidingus ir tikrovės neatitinkančius įrašus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sandėlis nuosavybės teise priklauso D. S. ir V. S.. Ši patalpa yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įregistravimo pagrindas – 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-7425, o įrašas nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2014 m. birželio 16 d. Sandėlis yra daugiabučiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13A4p). Iš Sandėlį apibūdinančių duomenų matyti, kad jame yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Šie kadastriniai duomenys nustatyti 2014 m. kovo 25 d. – kadastrinius matavimus atliko UAB „Matavimų centras“. Suformuotas naujas daiktas (Sandėlis) įregistruotas 2002 m. spalio 24 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1227, 2014 m. kovo 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir 2014 m. kovo 25 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu (b. l. 12–13).

Daugiabučiame gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra Sandėlis, įsteigta 877-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (pareiškėja) (b. l. 10).

Pareiškėja 2017 m. birželio 9 d. Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą iš nekilnojamojo turto registro/kadastro duomenų banko pašalinti tikrovės neatitinkančius įrašus apie Sandėlį „Komunalinis vandentiekis“, „Komunalinis nuotekų šalinimas“. Prašyme nurodė, kad iki 2014 m. tokių įrašų nebuvo. Pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, projektinėje dokumentacijoje nebuvo numatytas komunalinio vandentiekio (nuotekų) šalinimas Sandėlyje ar bet kuriose kitose pusrūsio patalpose (sandėliuose). Nurodė, kad registre padaryti tikrovės neatitinkantys įrašai dėl egzistuojančio komunalinio vandentiekio (nuotekų) šalinimo (b. l. 27–28).

Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, ginčijamu sprendimu jo netenkino. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti Sandėlio kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl klaidingų įrašų nėra. Informavo, kad pareiškėja, norėdama pakeisti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis apie Sandėlį, turi pateikti jo savininko įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą ir NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, patvirtinančius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo faktą (b. l. 100–101).

Nesutikdama su šiuo sprendimu, 2017 m. liepos 28 d. kreipėsi į Registrų centro Centrinio registravimo ginčų nagrinėjimo komisiją (b. l. 31–33). Ši, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. cspr1-192 paliko galioti minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą. Nurodė, kad pareiškėja reikalauja pakeisti Sandėlio, kuris nuosavybės teise priklauso D. S. ir V. S., duomenis, nors pastarieji nesutinka, kad Sandėlio kadastro duomenys būtų keičiami. Be to, pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad įrašyti kadastro duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, ar kurie būtų pagrindas pakeisti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis (b. l. 47–49).

Taigi, tiek teritorinis, tiek centrinis registratorius nusprendė, kad pareiškėja neturi teisinio pagrindo teikti prašymą pakeisti Sandėlio kadastrinius duomenis nekilnojamojo turto registre, nes Sandėlis jai nepriklauso nuosavybės teise, o savininkai nėra įgalioję tokį prašymą pateikti, be to, pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie būtų pagrindas pakeisti registre jau įrašytus duomenis.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja NTKĮ ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ).

NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatytas funkcijas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnis).

Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai. Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, be kita ko, yra rašytiniai sandoriai, kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai (12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (12 straipsnio 2 dalis). Kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus (NTKĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Taigi, kadastriniai duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi, pateikus prašymą ir atitinkamus dokumentus.

Kaip minėta, Sandėlio kadastriniai duomenys nustatyti 2014 m. kovo 25 d. – kadastrinius matavimus atliko UAB „Matavimų centras“. Kadastro žymos, kurias pareiškėja prašo įpareigoti pašalinti, padarytos remiantis šios bendrovės parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2002 m. spalio 24 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir 2014 m. kovo 25 d. deklaracija apie statybos užbaigimą.

Pagal NTKĮ 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

Iš proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad nei minėta deklaracija apie statybos užbaigimą, nei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurių pagrindu buvo padarytos ginčijamos žymos, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl galiojantys.

Specialioji teisėjų kolegija 2017 m. kovo 14 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-31/2017 pažymėjo, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu, o ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais. Byloje Specialioji teisėjų kolegija nusprendė, kad reikalavimai panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą yra civilinio teisinio pobūdžio.

Taigi, remiantis teismų praktika, ginčai dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos panaikinimo teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nesuformulavo reikalavimų juos panaikinti, tačiau iš skundo turinio matyti, kad nesutinka su UAB „Matavimų centras“ atliktais matavimais ir D. M. 2014 m. kovo 25 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo padaryti ginčo įrašai. Kaip minėta, tokie ginčai laikytini civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl šių dokumentų teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamoje byloje nebus tiriamas. Pareiškėjos argumentas, kad deklaracija, kuri yra vienašalis sandoris, yra netinkamai užpildyta, nes joje nėra pareiškėjos parašo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas jos plačiau nenagrinėja.

Pagal NTKĮ 15 straipsnio 2 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos jis raštu praneša suinteresuotam asmeniui.

Netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą reglamentuoja taip pat NTRĮ 33 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Taigi, duomenys kaip netikslūs ir klaidingi gali būti taisomi dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre/kadastre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, arba įrašant duomenis yra padaromos techninės klaidos, suinteresuoto asmens prašymu arba registro tvarkytojo iniciatyva.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose valstybės įmonė Registrų centras laikoma viešojo administravimo subjektu.

Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (liet. be kita ko) Registrų centrą, įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-492-3130/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kad nekilnojamojo turto registre/ kadastre įrašyti duomenys apie Sandėlį neatitiktų dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, ar įrašant duomenis buvo padaryta techninių klaidų.

Taigi, teritorinis registratorius, nustatęs, kad Sandėlio kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, o šie dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, ginčijamu sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo tokius duomenis ištaisyti. Centrinis registratorius, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs teritorinio registratoriaus sprendimą, jį paliko galioti remdamasis tais pačiais motyvais, tik juos papildęs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą iš nekilnojamojo turto registro/ kadastro duomenų banko pašalinti ginčijamus įrašus yra išvestinis iš pirmų dviejų reikalavimų panaikinti sprendimus, todėl, šių reikalavimų netenkinus, trečiasis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys (V. S. ir D. S.) yra pateikę prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl, vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. S. ir D. S. su pareiškėjos skundu nesutiko, vadinasi, sprendimas priimtas jų naudai ir jie įgyja teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tretieji suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė prašymo atlyginti teismo išlaidas apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl jis bus sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, pateikus detalų patirtų išlaidų apskaičiavimą ABTĮ nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos 877-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.