Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. S. (J. S.), V. S. (V. S.), Z. S. (Z. S.), H. M., I. S., E. S. (E. S.), Č. S. (Č. S.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Akcentuoja, kad nuo 1992 m. sausio 31 d. V. S. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo dienos atsakovui buvo žinoma, kad nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos į buvusio savininko A. S. turėtą žemę jo paveldėtojams G. L., A. K., S. S., V. S. ir Č. S..

Nurodo, kad kreipėsi į NŽT, prašydami panaikinti Raštą ir įpareigoti NŽT Vilniaus m. skyrių A. S. paveldėtojams nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti tokia tvarka: G. L. – į 1,9966 ha (1,7636 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0491 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,1839 ha Vilniaus r.); S. S. į 1,9965 ha (1,7635 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtojo teritorijoje, 0,0491 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,1839 ha Vilniaus r.); V. S. į 0,9983 ha (0,8818 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0246 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,0919 ha Vilniaus r.); Č. S. – į 0,9983 ha (0,8818 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje. 0,0246 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,0919 ha Vilniaus r.), tačiau NŽT 2017 m. rugsėjo 22 d. rašte, nors sutiko su pareiškėjų nuomone, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko A. S. turėtą žemę turėtų būti atkuriamos lygiomis dalimis buvusio savininko vaikams, t. y. po 1/4 dalį S. S., G. L. ir A. K., ir po 1/8 dalį buvusio savininko mirusio sūnaus vaikams Č. S. ir V. S. (A. S. vaikaičiams), tačiau pagal NŽT Vilniaus m. skyriaus pateiktą informaciją nustatyta, kad A. K. nuosavybės teisės atkurtos į 2,4400 ha buvusio savininko A. S. nuosavybės teise turėtos žemės dalį, t. y. į didesnę negu jai tenkanti žemės dalį, taigi, NŽT negali atkurti nuosavybės teisių į didesnį žemės plotą, negu įrodyta nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra gali būti tęsiama tik į likusią žemės dalį – 5,5462 ha, bei informavo, kad nėra pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti NŽT Vilniaus m. skyrių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras atkuriant nuosavybės teises į A. S. turėtą 7,9862 ha žemę skunde nurodytomis dalimis.

Nurodo, kad Atkūrimo įstatymas nenustatė kitokių, negu lygiomis dalimis paveldėtojams nuosavybės teisių atkūrimo. Pagrįsdami skundą, pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl konstitucinio asmenų lygybės principo (1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimais).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. S. nacionalizuotą 7,9863 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

Byloje nustatyta, kad buvęs savininkas A. S. turėjo 4 vaikus: A. K., S. S., G. L. ir E. S. (1 t., b. l. 35). Po S. S. mirties (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18) jo paveldėtojai yra jo vaikai Z. S., I. S., H. M. bei vaikaičiai E. S. ir J. S. (2 t., b. l. 17, 19–27). Mirus G. L. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 16), jos turto paveldėtojas yra Č. S. (2 t., b. l. 28). Po E. S. mirties (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 30), jo paveldėtojai yra Č. S. (2 t., b. l. 29) ir V. S. (2 t., 32).

A. K. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. vasario 21 d. įsakyme Nr. 189-01 ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 01-15 atkurtos nuosavybės teisės į 2,44 ha buvusio savininko A. S. nuosavybės teise turėtos žemės dalį (1 t., b. l. 57–58).

Pareiškėjai su 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus m. skyrių su prašymu, (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė A. S. paveldėtojams – vaikams E. S., S. S. ir G. L. nuosavybės teisių atkūrimą tęsti į 1,99655 ha kiekvienam, o ne į 1,8487 ha (2 t., b. l. 73–74).

NŽT Vilniaus m. skyrius, atsakydamas į Prašymą, 2017 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 49SF-971-(14.49.104.) „Dėl tenkančių atkurti žemės dalių“ (1 t., b. l. 8–9) jo netenkino, nurodydamas, kad: A. K. atkūrus nuosavybės teisės į 2,44 ha, t. y. didesnį žemės plotą, negu priklausytų, tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas likusiems pretendentas gali būti vykdomas iš bendro buvusio savininko A. S. nuosavybės teise turėto 7,9862 ha žemės ploto atimant 2,44 ha žemės plotą (Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje), t. y. į 5,5462 ha (neviršijant savininko turėto ploto), iš kurių 4,6142 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,1965 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,7355 ha Vilniaus rajone; pretendentams tenkančios atkurti žemės dalis būtų / yra: G. L. – 1,8488 ha, iš kurių 1,5381 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0655 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,2452 ha Vilniaus r.; S. S. – 1,8488 ha, iš kurių 1,5381 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0655 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,2452 ha Vilniaus r.; V. S. – 0,9243 ha, iš kurių 0,7690 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0327 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,1226 ha Vilniaus r.; Č. S. – 0,9243 ha, iš kurių 0,7690 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0328 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,1225 ha Vilniaus r.

Pareiškėjai su 2017 m. balandžio 18 d. skundu kreipėsi į NŽT (gautas 2017 m. gegužės 15 d.), kuriame prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti NŽT Vilniaus m. skyrių A. S. paveldėtojams nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti : G. L. – į 1,9966 ha, iš kurių 1,7636 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0491 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,1839 ha Vilniaus rajone; S. S. – į 1,9966 ha, iš kurių 1,7635 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0491 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,1839 ha Vilniaus rajone; V. S. – į 0,9983 ha, iš kurių 0,8818 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0246 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,0919 ha Vilniaus rajone; Č. S. – į 0,9983 ha, iš kurių 0,8818 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0246 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,0919 ha Vilniaus rajone (2 t., 142 – 145).

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų 2017 m. balandžio 18 d. skundą dėl Rašto, 2017 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 1SS-2382-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ iš esmės patvirtino Rašte pateiktą informaciją ir pareiškėjų skundo netenkino (1 t., b. l. 6–7).

Ši administracinė byla 2018 m. balandžio 10 d. teismo nutartimi buvo sustabdyta, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3785-790/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01712-2017-4), 2019 m. kovo 20 d. nutartimi byla atnaujinta, išnykus sustabdymo pagrindui (1 t., 183–184, 2 t. b. l. 2–3).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) duomenimis, administracinėje byloje Nr. I-3785-790/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01712-2017-4), kurioje spręstas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. S. nacionalizuotą 7,9863 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui Č. S., kuris yra pareiškėjas ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendime (toliau –ir VAAT sprendimas), be kita ko, konstatavęs, kad A. S. vaikams nuosavybės teisės turėjo būti atkuriamos kiekvienam iš jų į ketvirtadalį buvusio savininko turėtos žemės, įpareigojo NŽT Vilniaus m. skyrių nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui Č. S. vykdyti į 0,8818 ha Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje. LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal NŽT apeliacinį skundą dėl VAAT sprendimo, 2019 m. sausio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2832-1062/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-6-01712-2017-4) (toliau – ir LVAT sprendimas) iš esmės konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas A. S. vaikams turėjo būti vykdomas į 1/4 buvusio savininko turėtos žemės kiekvienam iš jų ir įpareigojo NŽT, atstovaujamą NŽT Vilniaus m. skyriaus, spręsti klausimą dėl kompensacijos dydžio skyrimo pareiškėjui Č. S. už negrąžintiną natūra 0,1377 ha žemės sklypo dalį Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje buvusio savininko A. S. (A. S.) nuosavybės teisių atkūrimo byloje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), galiojusio nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. liepos 9 d., šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatos.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pareiškėjams likusių neatkurtų žemės sklypų plotų, susidarius situacijai, kai vienam iš pretendentų atkurta didesnė žemės dalis, nei priklausė pagal įstatymą.

Šiai bylai aktualus minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2832-1062/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-6-01712-2017-4), kurioje pareiškėjas buvo Č. S. (kuris yra vienas iš pareiškėjų nagrinėjamoje byloje), atsakovai – NŽT ir NŽT Vilniaus m. skyrius (jie yra atsakovai ir nagrinėjamoje byloje), tretieji suinteresuoti asmenys – J. S., V. S., Z. S., H. M., I. S., E. S. (jie yra pareiškėjai nagrinėjamoje byloje) ir kurioje buvo nagrinėtas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Č. S. į to paties buvusio savininko A. S. nacionalizuotą 7,9863 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, taigi, konstatuotina, kad LVAT sprendimas ir jame suformuota praktika turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Konstatavus, kad LVAT sprendimas turi prejudicinę reikšmę, jame nustatyti faktai nėra įrodinėjami nagrinėjamoje byloje, o būtent: gyvi buvę A. S. vaikai sūnus S. S., dukros G. L. ir A. K. bei mirusiojo sūnaus E. S. vaikai Č. S. ir V. S. laiku pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą 7,9863 ha žemę ir turi teisę atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią dalį, remiantis galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 2 punktą ir šiuo metu galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį; atsižvelgiant į tai, kad teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. turėtą žemę turi ne vienas, o keli pretendentai, kiekvienam iš jų, nesant susitarimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo tam tikromis dalimis, nuosavybės teisės pagal Tvarkos 106¹ punktą turi būti atkurtos žemėtvarkos institucijos nustatytomis proporcingomis dalimis, nepažeidžiant kiekvieno iš jų teisių ir teisėtų interesų, t. y. kiekvienam iš vaikų – po 1/4 buvusio savininko žemės: G. L., A. K., S. S. ir E. S. – po 1,996575 ha, suapvalinus – 1,9966 ha; A. K. nuosavybės teisės buvo atkurtos į didesnę, negu priklausė, dalį – į 2,44 ha, ir tai nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusi institucija įvykdė dėl aplaidumo, o ne dėl teisinio reguliavimo spragų ar paveldėtojų kaltės.

Konstatuotina, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos į ne didesnį, negu buvęs savininkas nuosavybės teise turėjo, žemės plotą, o susiklosčiusius situacijai, kai dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos kaltės pretendentams atkuriamos nuosavybės teisės į mažesnę, negu priklausė, žemės dalį ir negali būti atkurtos teisės į visą kiekvienam pretendentui priklausantį žemės plotą, vadovaujantis prejudiciniu sprendimu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl teisingos kompensacijos išmokėjimo už tą plotą, į kurį negali būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl atsakovė NŽT, atstovaujama NŽT Vilniaus m. skyriaus, įpareigotina išmokėti teisingą kompensaciją. Pažymėtina, kad buvusio savininko A. S. paveldėtojai įgijo teisėtą lūkestį į teisingą ir teisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, o teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris yra vienas iš neatsiejamų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, suponuoja, be kita ko, valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d., 2013 m. vasario 15 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad buvusio savininko A. S. vaikams G. L. ir S. S. neatkuriama žemės ploto dalis iš viso sudaro po 0,1478 ha (1,9966 ha (į tokią dalį turi būti atkuriama) – 1,8488 (į tokią dalį NŽT priėmė sprendimą atkurti) = 0,1478 ha), mirusiojo E. S. vaikams Č. S. ir V. S. neatkuriama žemės ploto dalis sudaro po 0,074 ha ([1,996575 ha/2 = 0,9983 (0,99828) ha] – 0,9243 ha (į tokią dalį NŽT priėmė sprendimą atkurti) = 0,074 ha), į šiuos plotus patenka žemė, esanti Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, Vilniaus miestui po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir Vilniaus rajone, todėl NŽT, atstovaujama NŽT Vilniaus m. skyriaus, apskaičiuodama kompensaciją pareiškėjams, turi nustatyti kiekvienam iš pareiškėjų tenkančias neatkuriamo žemės ploto dalis, esančias tik Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir Vilniaus miestui po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, o nustačiusi nurodytas dalis, kiekvienam iš pareiškėjų kompensuoti atitinkamas sumas. Akcentuotina, kad pareiškėjui Č. S. kompensacijos klausimas dėl Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje jau išspręstas LVAT sprendime.

Vadovaujantis prejudiciniu LVAT sprendimu, apskaičiuojant kompensaciją ir sprendžiant, kurių metų nekilnojamojo turto rinkos kainos turi būti taikomos, NŽT, atstovaujama NŽT Vilniaus m. skyriaus, apskaičiuodama piniginės kompensacijos už natūra negrąžintiną turtą dydį, turi nustatyti nekilnojamojo turto vertę, buvusią jo grąžinimo A. K. metu ar sprendimų dėl nekilnojamojo turto atkūrimo G. L., S. S., V. S. ir Č. S. priėmimo metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia.

Teismas, vadovaudamasis LVAT sprendime pateiktais išaiškinimais ir įvertinęs pareiškėjų ginčijamus NŽT Vilniaus m. skyriaus ir NŽT raštus, konstatuoja, kad NŽT Vilniaus m. skyrius 2017 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 49SF-971-(14.49.104.) „Dėl tenkančių atkurti žemės dalių“ ir NŽT 2017 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 1SS-2382-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ neteisingai ir neteisėtai nustatė, kad pretendentams tenkančios atkurti žemės dalis būtų / yra: G. L. – 1,8488 ha, iš kurių 1,5381 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0655 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,2452 ha Vilniaus r.; S. S. – 1,8488 ha, iš kurių 1,5381 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0655 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,2452 ha Vilniaus r.; V. S. – 0,9243 ha, iš kurių 0,7690 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0327 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,1226 ha Vilniaus r.; Č. S. – 0,9243 ha, iš kurių 0,7690 ha Vilniaus m. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 0,0328 ha Vilniaus m. po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,1225 ha Vilniaus r., taigi, NŽT Vilniaus m. skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. raštas Nr. 49SF-971-(14.49.104.) „Dėl tenkančių atkurti žemės dalių“ ir NŽT 2017 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. 1SS-2382-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ neatitinka teisingumo ir teisėtumo principų, todėl jie naikinami.

Panaikinus skundžiamus Raštus, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, įpareigotina spręsti klausimą dėl kompensacijos dydžio skyrimo pareiškėjams už negrąžintiną žemės sklypo dalį buvusio savininko A. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir Vilniaus miestui po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. S. (J. S.), V. S. (V. S.), Z. S. (Z. S.), H. M., I. S., E. S. (E. S.), Č. S. (Č. S.) skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 49SF-971-(14.49.104.) „Dėl tenkančių atkurti žemės dalių“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 1SS-2382-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, spręsti klausimą dėl kompensacijos dydžio skyrimo pareiškėjams J. S. (J. S.), V. S. (V. S.), Z. S. (Z. S.), H. M., I. S., E. S. (E. S.), Č. S. (Č. S.) už negrąžintiną žemės sklypo dalį buvusio savininko A. S. (A. S.) nuosavybės teisių atkūrimo byloje Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir Vilniaus miestui po 1991 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.