Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „A.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gudara“, ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. 2018 m. spalio 16 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir išaiškinant atsakovo teisę per 20 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pareikšti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 142 straipsnio, 111 straipsnio reikalavimus, taip pat informuojant atsakovą, jog jam nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovui prašant, teismas gali priimti sprendimą už akių. Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „A.“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios UAB „A.“ administratoriumi paskirtas UAB „Gudara“. Minėta nutartimi UAB „A.“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė, nors pagal turimus įmonės dokumentus šią pareigą atsakovas turėjo atlikti dar 2010 m. Atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, todėl privalo atlyginti įmonės nuostolius. Be to, 2017 m. sausio 17 d. įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarčiai bankrutuojančios įmonės valdymo organas (atsakovas) privalėjo perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus, tačiau jis nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė. Remiantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, jog 2637,38 Eur, tai laikytina bankrutavusios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kuriuose numatyta, kad įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir jiems nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą tiek įmonės vadovui, tiek akcininkui kyla atsakomybė. Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas skolų kreditoriams nesumokėjo, tačiau į teismą atsakovas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nesikreipė. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taikant įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas įmonės vadovu, nesilaikė įstatymo imperatyvaus reikalavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi teismas įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinė atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei visus dokumentus. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 17 d., tačiau vadovas R. R. nei per teismo nustatytą laikotarpį, nei vėliau ir iki šio ieškinio pateikimo dienos teismo paskirtam bankroto administratoriui įmonės turto neperdavė. Pažymėtina, jog žalos dydis – fakto klausimas, susijęs su bylą nagrinėjančio teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas rūpestingai, t. y. laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti mažesni, o ieškovas būtų galėjęs visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl galima konstatuoti, kad yra tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos įmonei atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „A.“ kreditorinius reikalavimus pagal pateiktą sąrašą 2637,38 Eur sumai. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė nemoki buvo anksčiau, tačiau nepaisant pateiktų aplinkybių, aiškiai liudijančių apie įmonės nemokumą, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams. Nagrinėjamu atveju, atsakovui neužtikrinus įmonės turto išsaugojimo bei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo UAB „A.“ kreditoriai patyrė tiesioginę turtinę žalą, lygią teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai (2637,38 Eur).

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, laikytina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteistina 2637,38 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnis).

Terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis), todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, valstybei iš atsakovo priteistina 59,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,58 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratoriaus AUB „Gudara“, juridinio asmens kodas 160283269, iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2637,38 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 38 centus) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2637,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 62,58 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.