Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovui Almantui Padimanskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo L. Z. buvo pripa­žin­ta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys L. Z. ir E. O. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašo pripažinti L. Z. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jos sveikata nepagerėjo, ji yra neįgali nuo vaikystės, jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, jos darbingumas yra 20 procentų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. Z. nesuvokia kas yra pajamos ir išlaidos, nežino pinigų nominalų ir nesuvokia jų vertės, nesuvokia jai užduodamų klausimų ir pateikiamos informacijos esmės, nesiorientuoja aplinkoje ir laike, ją reikia nuprausti, aprengti, nuvesti į tualetą, ji negali pasigaminti maisto, nesuvokia savo sveikatos būklės ir negali ja pasirūpinti, politinės situacijos nesuvokia.

Suinteresuotas asmuo E. O. Z. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos dukros L. Z. sveikatos būklė po jos pripažinimo neveiksnia nepagerėjo ir ji pati nieko savarankiškai negali daryti. Dukrą ji turi pamaitinti, nuprausti, dukra pati nevaikšto jeigu jos neprilaiko. Judėti ji gali, bet nesuvokia, kad reikia rūpintis savimi, nesuvokia ką reikia daryti. Dukra net nesuvokia, kad maistą reikia kramtyti, todėl jį reikia sutrinti ir pamaitinti. Apie pinigus dukra nieko nesupranta, skaičiuoti nemoka, rašyti, skaityti nemoka. Savo sveikatos būklės nesuvokia. Sutinka, kad dukra turi būti pripažinta neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. Z., nes teismo psichiatrinės ekspertizės akte rekomenduojama jos nekviesti į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendi­mu civilinėje byloje Nr. 2-448-393/2010 L. Z. pripažinta neveiksnia. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą jai buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei nustatyti. Iš civilinėje byloje Nr. -448-393/2010 esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad L. Z. konstatuotas sunkus protinis atsilikimas ir ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinė L. Z. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose L. Z. yra neveiksni.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad L. Z. nepaeina, nepavalgo, neapsirengia, po kambarį šliaužioja, maitinama tik trintu maistu, į klausimus atsakinėja nesuprantamai, aplinka nesidomi, socialinių įgūdžių neturi, stebimas grubus intelekto sutrikimo laipsnis, savimi pasirūpinti negali, jai konstatuojamas sunkus protinis atsilikimas. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog L. Z. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jos globėja patvirtino, kad sveikatos būklė negerėja nei kiek, o byloje pateiktas 2017-04-07 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad L. Z. neįgali nuo vaikystės, neorientuota laike, vietoje, prasmingos veiklos nevykdo, jai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas ir ji negali tvarkytis jokiuose turtiniuose ir asmeniniuose neturiniuose santykiuose.

Nesant jokių duomenų apie neveiksnia pripažintos L. Z. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-448-393/2010 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad L. Z. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 20 procentų darbingumas. Į bylą pateikta 2017-07-21 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-19 dėl L. Z. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad ji visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Išvadoje nurodoma, kad ji nesuvokia informacijos esmės, negali įvertinti aplinkybių, numatyti pasekmių ir priimti sprendimo, pinigų nežino ir nesuvokia jų vertės, pati negali pasigaminti maisto, negali tinkamai prižiūrėti gyvenamosios patalpos, nepasirūpina savo higiena, nesuvokia savo sveikatos būklės, ji nesugeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesugeba savarankiškai ir nuosekliai paaiškinti savo sprendimo ir priežasties.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos L. Z. sveiktos būklė nepagerėjo, todėl pripažinti ją nei ribotai veiksnia, nei juo labiau visiškai veiksnia turtinėse ir jai aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, L. Z. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti L. Z. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad L. Z. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jos sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji turi tik 20 procentų darbingumą, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl sveikatos būklės. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra būtinybės.

Riboti L. Z. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti L. Z. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu galima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje L. Z. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad L. Z. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų ir nesiorientavimo laike, erdvėje L. Z. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia tai daryti, reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jos priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jai pačiai. Todėl šiose srityse L. Z. pripažintina neveiksnia.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti L. Z. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėja turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendi­mą civilinėje byloje Nr. 2-448-393/2010, kuriuo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, ir pripažinti L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.