Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-31 · Byla Nr. N-62-452-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
N-62-452-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-452/2011Procesinio sprendimo kategorija 41.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimo V. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. nutarimu pripažino V. O. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio („Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog V. O., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, akcininkui V. Š. jo 2009 m. lapkričio 13 d. prašymu atsisakė išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų, atsisakė pastarąjį įregistruoti akcininkų registracijos knygoje kaip asmenį, įgijusį dalį bendrovės akcijų, taip pažeisdamas V. Š. turtines ir neturtines teises, įrodo: 2009 m. liepos 15 d. mainų sutartis, pagal kurią V. Š. įgijo paprastas vardines (duomenys neskelbtini) akcijas, 2009 m. lapkričio 10 d. raštas, 2009 m. spalio 19 d. pranešimas, 2009 m. gruodžio 1 d. V. O. raštas, iš kurio matyti jo atsisakymas išduoti išrašą, kadangi mainų sutartis apskųsta teismui. Teismas nurodė, jog nors galiojantys teisės aktai nenumato, per kiek laiko akcininkų registravimo dokumentuose turi būti įregistruotas naujas akcininkas, tačiau tai turi būti padaryta per protingą laiką, o ta aplinkybė, kad V. O. kreipėsi į teismą dėl akcijų perleidimo sutarties nuginčijimo, jokios reikšmės šiuo atveju neturi, nes V. Š. teisės buvo pažeistos V. O. pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 11 dalies ir 41 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 2000 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, V. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad ATPK 50⁵ straipsnis taikomas tais atvejais, kai pažeidžiamos akcininko teisės aiškiai suformuluotos Akcinių bendrovių įstatyme ar bendrovės įstatuose, o šiuo atveju nei įstatymas, nei įstatai akcininko teisės į akcijų apskaitos tvarkymą nenumato. Pažymi, jog savo 2009 m. gruodžio 1 d. rašte V. Š. tik nurodė, kad prašomas išrašo išdavimas atidedamas iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne atsisakoma pripažinti V. Š. akcininku. Nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties apriboti akcininko V. Š. turtines ir neturtines teises, nors tai įpareigoja ATPK 286 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino V. O. kaltu pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį. ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Kaip matyti iš akcininko V. Š. pareiškimo apylinkės teismui, šis siekė patraukti (duomenys neskelbtini) direktorių V. O. atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnį, nes šis atsisakė įregistruoti jį akcininkų registracijos knygoje ir neišdavė išrašo iš akcininkų registracijos žurnalo, taip pažeisdamas jo turtines ir neturtines akcininko teises. V. O. nesutinka su apylinkės teismo nutarimu teigdamas, jog atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį galima traukti tuomet, kai pažeidžiamos akcininko teisės aiškiai suformuluotos Akcinių bendrovių įstatyme ar bendrovės įstatuose, ko šiuo atveju nėra.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. O. kaltė, padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu) 16 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios neturtines akcininkų teises, 6 punktas numatė, jog akcininkai turi kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises, t. y. minėtame straipsnyje pateiktas nebaigtinis neturtinių teisių sąrašas. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 11 dalis įtvirtino, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams. Ginčo byloje, kad bendrovėje nematerialiųjų akcijų apskaita nėra perduota sąskaitų tvarkytojams, nėra, taigi šiuo atveju už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą atsako V. O.. Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numatė, jog bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, straipsnio 4 dalis įtvirtino, jog sąskaitų tvarkytojas, kuris yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr.1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 3 punktas įtvirtina, jog akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialias akcijas, nematerialių akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose, 18 punkte numatyta, jog kitais atvejais, nei nustatyta šių Taisyklių 15–17 punktuose, atitinkamai išrašą iš akcininko sąskaitos arba išrašą iš akcininkų registravimo žurnalo akcijų apskaitos tvarkytojas privalo pateikti akcininkui jo reikalavimu. Taigi iš to, kas nustatyta, matyti, jog akcininkas turi teisę gauti informaciją apie jo akcijų apskaitos tvarkymą ir tokia jo teisė pirmiausia išplaukia iš įstatymo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad V. Š. 2009 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į V. O. prašydamas išduoti išrašą iš asmeninės vertybinių popierių sąskaitos, į ką buvo nepagrįstai atsakyta, jog išrašas bus išduotas tuomet, kai įsiteisės teismo sprendimas priimtas dėl mainų sutarties, kurios pagrindu V. Š. įgijo bendrovės akcijų (b. l. 3, 24). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei teigia apeliantas, pasisakė dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties apriboti akcininko V. Š. turtines ir neturtines teises šios bylos kontekste, teisėjų kolegija apylinkės teismo motyvus palaiko ir nebekartoja.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius