- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- II-6-416/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Pareiškėjas
- R. M.
- Pažeidėjas
- R. M.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovui adv.padėjėjui T. R., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundą dėl 2014-12-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.64N-23710641-14,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-12-30 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Marijampolė AVPK) Kelių policijos skyrius priėmė nutarimą Nr.64N-23710641-14, administracinio teisės pažeidimo byloje dėl to, kad R. M. 2014-12-10 apie 10 val. 40 min., Vilkaviškio r., Šeimenos sen., Giedrių k., Giedrių g. vairuodamas automobilį, nesilaikė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 Stop, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo tai yra važiavo nesustojęs prieš Stop liniją. Už Kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimų pažeidimą pagal LR ATPK 125 str., jam paskirta 144 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu prašo pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės O. P. priimtą 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-23710641-14 ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. pritaikyti ATPK30¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodė, jog pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais ir ATPK 30¹ str. nuostatų pritaikymo klausimo visiškai nenagrinėjo. Pabrėžiama, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais darytina išvada, kad siekiant įvykdyti teisingumą, R. M. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašoma atsižvelgti į Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - Pareiškėjas nuoširdžiai pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą ir labai gailėjosi, taip pat į Pareiškėjo asmenybę, kad Pareiškėjas vairuoja nuo 1980 m., niekuomet nėra baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra neteistas, be to, nėra nustatytų ATPK 32 str. nurodytų sunkinančių aplinkybių. Skunde nurodoma, jog R. M. 2014 m. gruodžio 10 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamu automobiliu „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su auto priekaba, valst. Nr. AP635, transportavo arklį į Šakių miestą, į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skerdyklą priverstiniam skerdimui ir Vilkaviškio r., Šeimenos sen., Giedrių k., Giedrių g., prieš pervažą esantį kelio ženklą „Stop“ pravažiavo labai lėtai, nerizikuodamas nei kelių, nei geležinkelio eismo dalyvių saugumu, taigi iš esmės tik formaliai padarydamas pažeidimą, kuris nesukėlė jokių pasekmių. Akivaizdu, kad Pareiškėjas pažeidimą padarė ne dėl lengvabūdiško požiūrio, o dėl išskirtinių aplinkybių, siekiant išvengti daug didesnių neigiamų pasekmių (auto priekabos apvertimas ir arklio sužalojimas), nei padarytas pažeidimas, be to, padarytas pažeidimas yra ne tyčinis, o atsitiktinio pobūdžio. Darytina išvada, jog pritaikius ATPK 30¹ str., nuostatas, Pareiškėjui paskirta nuobauda, jo padaryto teisės pažeidimo atžvilgiu, atsižvelgiant į šio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nebūtų per švelni. Skunde pabrėžiama, jog Pareiškėjas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla yra prekyba gyvuliais Lietuvoje ir užsienyje, direktorius, minėta įmonė yra nedidelė, Pareiškėjo pagrindinės funkcijos yra tiesioginiai gyvuliu pirkimai iš gyventojų, gyvulių transportavimas, gyvulių kraujo mėginių pristatymas laboratorijoms, reguliarus vykimas į įvairių rajonų veterinarijos tarnybas. Taigi Pareiškėjo vykdoma darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su kasdieniniu važinėjimu tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek užsienio valstybėse. Pareiškėjui turėti teisę vairuoti transporto priemones yra ypatingai svarbu, kadangi Pareiškėjo verslo ir darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su teise vairuoti transporto priemones, t. y. Pareiškėjas pastoviai turi vairuoti įmonės naudojamą transporto priemonę su auto priekaba, nes būtent Pareiškėjas iš visos Lietuvos teritorijos supirkinėja arklius ir juos vežioja į Šakių mieste esančią UAB „(duomenys neskelbtini) " skerdyklą. Minėtą transporto priemonę su auto priekaba gali vairuoti tik „CE“ kategoriją turintis asmuo, todėl nebūtų paprasta surasti asmenį, kuris turėdamas tokią kategoriją būtų be darbo ir sutiktų laikinai dirbti Pareiškėjo įmonėje. Tokiu atveju, jeigu Pareiškėjas negalės vykdyti esminės jam priklausančios įmonės veiklos, t. y. supirkinėti arklių, Pareiškėjui priklausanti įmonė turės stabdyti veiklą, todėl tiek Pareiškėjas, tiek jo įmonėje dirbantys darbuotojai dėl to praras darbo užmokestį, o valstybė praras mokesčius.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su R. M. skundu. Nurodo, jog LR ATPK 20 str., nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda paskirta įvertinus adminsitracinėne atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prašė atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodė, jog visa esmė išdėstyta skunde.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).
Liudytojas B. B. paaiškino, kad 2014-12-10 padėjo pareiškėjui vežti arklį į skerdyklą. Arklys buvo nervingas, vežant, arklys blaškėsi. Buvo dvivietė priekaba, o arklys buvo vienas, todėl jo blaškymasis turėjo įtakos priekabos stabilumui. Vilkaviškio raj., Giedrių kaime, netoli pervažos arklys pradėjo blaškytis, stumdė priekabą. Tai jautėsi net važiuojant automobilyje. Prie pervažos reikėjo sustoti, tačiau dėl arklio blaškymosi, pareiškėjas automobilį tik pristabdė ir visiškai nesustojo. Pervažiavus pervažą, pasiūlė pareiškėjui sustoti ir apžiūrėti arklį. Jiems jau stojant, pasirodė pareigūnai. Jie pasikvietė vairuotoją, o jis pats nuėjo apžiūrėti arklio. Važiuojant pasirinktu maršrutu, jiems visiškai sustoti teko gal keturis kartus, nes reikėjo iš šalutinio kelio išsukti į pagrindinį. Ir iki pervažos buvo vienas Stop ženklas. Visais atvejais sustojo. Arklys visais atvejais stresavo. Bet iki pervažos tais atvejais buvo sustoję. Buvo išlipę pažiūrėti arklio gal du kartus.
Liudytojas Š. M. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK patruliu. Gruodžio mėnesį teko susidurti su pareiškėju. Jam buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo – nesustojimo prie ženklo Stop, esančio prie geležinkelio pervažos. Gruodžio 10 dieną apie 10.40 val. Giedrių kaime kartu su kolege pastebėjo automobilį su priekaba, kuris nesustojo prie geležinkelio pervažos. Jį stebėjo iš šoninės gatvės 50-70 metrų atstumu, todėl viskas puikiai matėsi. Jį sustabdėm. Jam buvo viskas paaiškinta ir surašytas protokolas. Automobilis prieš pervažą ir Stop ženklą tik sulėtino greitį ir nuvažiavo per pervažą. Gerai matėsi jo priekaba. Ji buvo stabili ir nesiūbavo, nebuvo blaškoma viduje esančio arklio. Jie įjungė švyturėlį ir pradėjo vytis šį KET pažeidusį automobilį. Pervažiavęs pervažą, automobilis pats nestabdė. Jis iškart pradėjo greitėti. Kad su juo susilyginti teko važiuoti apie 60 km/h greičiu. Jį sustabdė švyturėlių ir garsinio signalo pagalba. Automobilį sustabdžius, vairuotojas buvo pakviestas protokolo surašymui į tarnybinį automobilį. Kol vairuotojas nuo automobilio ėjo į tarnybinį automobilį, priekaboje buvęs arklys buvo ramus ir nesiblaškė. Kol buvo rašomas protokolas, gyvulys taip pat buvo ramus. Automobilyje buvęs keleivis, kol buvo rašomas protokolas, iš automobilio išlipęs nebuvo ir priekabos neapžiūrinėjo. Rašant protokolą, vairuotojas pažeidimą pripažino, paaiškino, kad prie ženklo ties pervaža tik maksimaliai sulėtino greitį, pristabdė, bet nesustojo. Gailėjosi padaręs pažeidimą. Nesustojimo priežasčių nenurodė. Dėl arklio ir jo elgesio, kaip nestojimo priežasties, nieko neminėjo.
Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, apklausus liudytojus, nenustatė tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.
LR ATPK 30 str. numato, jog skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. LR ATPK 30(2) str., reglamentuojantis baudos skyrimą, numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
LR ATPK 30¹str., nustato, kad Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Šiuo atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti šią normą. Priešingai, teismas konstatuoja, kad pasirinkta taktika siekiama sau palankesnės teisinės padėties, tai yra, siekiama, kad pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, būtų išvengta vienos iš privalomų nuobaudos rūšių – teisės vairuoti transporto priemones terminuoto atėmimo. Kaip išskirtinę aplinkybę stengiamasi pateikti itin sudėtingą gabenamo arklio elgesį transportavimo metu. Tačiau šios aplinkybės protokolo surašymo metu ir nuobaudos skyrimo metu pareiškėjas nurodęs nebuvo. Ji atsirado tik skundo pateikimo metu ir jį nagrinėjant. Liudytojas Š. M. pilnai paneigė šias pareiškėjo ir liudytojo B. B. nurodomas aplinkybes, nurodydamas, kad važiavimo per pervažą metu, priekaba buvo stabili. Pervažiavus pervažą, skirtingai nei teigia pareiškėjas ir liudytojas Š. B., jie dėl arklio neprognozuojamo elgesio sustoti nebandė, o tęsė kelionę net pradėję greitėti. Pareigūnas su pervažą kirtusiu pareiškėjo automobiliu susilygino ir jį stabdė pasiekęs apie 60 km/h greitį. Tai įrodo, kad parodymai dėl arklio elgesio tėra gynybinė versija, kad pateisinti vieną grubiausių KET pažeidimų, už kurį kelių įstatymų leidėjas numato itin griežtą sankciją. Teismas konstatuoja, kad liudytojo Š. M. parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to, teismas vadovaujasi LVAT suformuota praktika šiuo klausimu. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų. Be to, teismas konstatuoja, kad gabendamas arklį, pareiškėjas turėjo jo gabenimui sudaryti ir užtikrinti tokias sąlygas, kad jo gabenimas nekeltų pavojaus pačiam eismo saugumui. Šiuo atveju, pareiškėjas teismui pateikia nelogišką ir protingumo kriterijui prieštaraujančią versiją, pagal kurią, neužtikrinęs tinkamo gyvulio transportavimo ir jo saugumo, jis tai prašo laikyti išimtine sąlyga, leidusia jam pažeisti kelių eismo taisykles ir už tai sulaukti švelnesnės nuobaudos, nei nustatė įstatymų leidėjas.
Teismas laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kad LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Iš apibendrintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs tokių aplinkybių, kaip asmens teigiamas charakterizavimas darbe (a. b. Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006), asmens nebuvimas priklausomybės ligų centro įskaitoje (a. b. Nr. N16-536/2006), asmens išklausymas kurso paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (a. b. Nr. N16-1757/2006), N16-1756/2006), baudų už anksčiau paskirtus pažeidimus sumokėjimas (a. b. Nr. N16-594/2006), paskirtos baudos sumokėjimas (a. b. Nr. N16-1756/2006, Nr. N5-1647/2006), tai, kad asmuo anksčiau nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (a. b. Nr. N16-949/2006, N17-1874/2006), tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi (a. b. Nr. N3-020/2006), tai, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą (a. b. Nr. N14-2082/2006), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis (a. b. Nr. N16-1022/200), tam tikras šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybes (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.) (a. b. Nr. N16-595/2006) išskirtinėmis, pakankamomis LR ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui.
Todėl teismas konstatuoja, kad ši norma pareiškėjui institucijos, paskyrusios nuobaudą, buvo netaikyta pagrįstai, nes nebuvo jos taikymui visų būtinų pagrindų, pareiškėjo nurodomos paties pažeidimo padarymo aplinkybės bei tai, jog jam teisės vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti nėra išskirtinės aplinkybės pakankamos LR ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui.
Institucija priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai paskyrė nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M. skundo netenkinti ir palikti Marijampolės AVPK 2014-12-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.64N-23710641-14 nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK.