- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-6-368/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Liudvika Tupienė, Jolanta Badaugienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., J. S., Kelmės
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L.Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija 26.3.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2008 m. birželio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjai J. Ž., jos atstovei adv. Virginijai Pluščiauskienei, suinteresuotam asmeniui L. S., suinteresuotų asmenų L. S. ir J. S. atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kelmės raj. savivaldybės socialinių paslaugų tarnybai, L. S., J. S., V. S. dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. Ž. Kelmės rajono apylinkės teismo prašė pripažinti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia nuo 1998-03-08.
Pareiškėja nurodė, jog jos motina M. S. serga senatvine demencija, yra beraštė. 1998-03-08 ji persirgo insultu, dėl to labai pasikeitė jos elgesys, mąstymas, ji sunkiai pradėjo atpažinti žmones, nebesugebėjo tvarkytis elementarių buitinių dalykų, gyventi be kito asmens priežiūros. Nesąžiningi giminaičiai pasinaudojo jos nesusivokimu. Šią vasarą paaiškėjo, kad 1998-05-19 M. S. davė L. S. įgaliojimą pagal kurį L. S. pardavė savo žmonai M. S. turtą. Pareiškėja prašo pripažinti neveiksnia jos motiną M. S. nuo 1998-03-08, nes persirgusi insultu ji nebesuvokė savo veiksmų reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjos J. Ž. pareiškimą ir M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažino neveiksnia nuo 1998-03-08.
Teismas nurodė, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jeigu jis dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (LR CK 2.10 str.). Nustatė, kad M. S. sveikata pablogėjo 1994 metais, mirus sūnui Juozui, o 1998 m. kovo mėnesį, po persirgto insulto, labai pasikeitė mąstymas, sutriko atmintis ir elgesys, ji pradėjo neatpažinti žmonių, netgi artimųjų, jos nebegalima buvo išleisti išeiti iš namų, palikti vienos be priežiūros. Teismas rėmėsi liudytojų S. P. – J., D. S. paaiškinimais, kad dar iki ištinkant insultui, M. S. viena gyventi negalėjo, jai reikėjo gaminti maistą, nuprausti, pamaitinti, nuolat su ja būti. Ji mažai bendravo su aplinkiniais, sėdėdavo prie lango, nuolat skundėsi bloga sveikata, skausmais, keistai elgėsi, išėjusi į bažnyčią neberasdavo kelio į namus. Po insulto sveikata dar pablogėjo, išvežta į sanatoriją išbuvo dvi dienas, nes neatrasdavo savo palatos, nenorėdavo keltis iš lovos, todėl teko ją parvežti į namus. Močiutės elgesys ir sveikata pasikeitė po jos sūnaus laidotuvių, ji nebegalėjo gyventi be kitų priežiūros, nežinodavo kada kokius vaistus gerti, neprisimindavo kur pasidėjo kokį daiktą, nepasigamindavo sau valgyti, pati nenusiprausdavo, neskirdavo savaitės dienų, mėnesių. Nurodė, kad M. S. atlikta teismo psichiatrinė ambulatorinė ekspertizė iš kurios išvados matosi, kad M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - įgyta silpnaprotyste - kraujagysline demencija, todėl negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti. Po persirgto išeminio insulto 1998-03-08 M. S. negalėjo 1998-05-19 suprasti savo veiksmų , nes po išeminio insulto ir progresuojančio onkologinio susirgimo bei kartotinės chemoterapijos kursų buvo sutrikusios psichinės būklės. Teismas rėmėsi ir ekspertizę atlikusios ir išvadą davusios ekspertės Vaivos Martinkienės paaiškinimais, kad dėl onkologinio susirgimo, ligos progresavimo, chemoterapijos kursų, intoksikacijos ir patirto išeminio insulto M. S. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, nors dalinė buitinio lygmens orientacija galėjo būti išlikusi. Teismas konstatavo, kad sandoriui sudaryti būtina pilna orientacija ir teisingas priežastinio ryšio suvokimas. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys L. S. ir J. S. teigė, kad M. S. buvo veikli, sąmoninga, tačiau nepateikė įrodymų savo teiginiams patvirtinti. Pažymėjo, kad liudytojai S. V. ir I. M.-05-19 M. S. matė pirmą ir vienintelį kartą, o suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės socialinių paslaugų tarnybos atstovė A. K. nurodė, kad M. S. aplankius namuose 2007 m. sausio mėnesį, ji buvusi sąmoninga, orientuota, protaujanti. Teismas, vertindamas parodymus, svarbesniais laikė pareiškėjos J. Ž., liudytojų S. P. – J. ir D. S. parodymus, kadangi šie asmenys su M. S. bendravo ilgą laiką, ją slaugė, prižiūrėjo, su ja kartu gyveno, jų paaiškinimai neprieštarauja ir ekspertizės išvadoms. Konstatavo, kad M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- įgyta silpnaprotyste, po persirgto išeminio insulto 1998-03-08 ji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl pripažino ją neveiksnia nuo 1998-03-08.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys L. S. ir J. S. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-05-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
1.Nurodo, kad LR CPK 212-213 str. nurodyta, kad teismas skiria ekspertizę - priima nutartį, suformuoja klausimus, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti teismui klausimus, kurie užduotini ekspertams. Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji yra gauta LR CPK nustatyta tvarka, t.y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Tokiu būdu, teismas žinodamas suinteresuotus asmenis ir pareiškime išdėstytas aplinkybes, priėmęs nutartį ne teismo posėdžio metu ir apie tai nepranešęs suinteresuotiems asmenims, pažeidė jų teisę užduoti ekspertui klausimus bei pateikti įrodymus. Tuo teismas pažeidė LR CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą. Toks teismo procesinių teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų pritaikymas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ( LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
2. Nurodo, kad eksperto kategoriškas atsakymas, kad būtent nuo 1998-05-19 M. S. negalėjo suprasti savo veiksmų, ne tik kelia abejonių eksperto išvados pagrįstumu, bet ir prieštarauja M. S. ligos istorijos Nr. 490/147 epikrizėje padarytoms išvadoms apie ligonės būklės padėtį. Nurodyta, kad M. S. gydėsi (duomenys neskelbtini) nuo 1998-03-24 iki 1998-04-11, kur buvo atsiųsta stacionariniam sanatoriniam gydymui. Atsiųsta sąmoninga, orientuota, atmintis pablogėjusi, išrašant į namus ambulatoriniam gydymui nurodyta, kad jos sveikata pagerėjo, sumažėjo ir suretėjo galvos svaigimas, tapo žvalesnė. Į šiuos epikrizėje padarytus įrašus ekspertė neatsižvelgė, jiems nedavė jokio įvertinimo ir visiškai apie tuos įrašus nutylėjo savo ekspertizės akte. Net M. S. asmens sveikatos istorijose pateiktose ekspertizei yra padaryti įrašai, kurie prieštarauja ekspertizės padarytoms išvadoms, t.y. Šaukėnų ambulatorijos M. S. sveikatos istorijoje 2004-01-12 nurodyta, kad ji orientuota save asmenyje, vietoje, laike, noriai bendrauja. Visur akcentuoti jos onkologiniai susirgimai, apsunkintas kontaktas dėl labai blogo girdimumo, sunkiai vaikšto, nurodyti jos pergyvenimai dėl ligos, vienatvės. Iškviesta ekspertė į teismo posėdį taip pat nepasisakė kaip vertinti (duomenys neskelbtini) epikrizėje padarytas išvadas apie M. S. sveikatos būklę. Ekspertizė yra atlikta dar neapklausus liudytojus ir ekspertei nebuvo žinomi liudytojų parodymai dėl K. S. psichinio stovio.
3. Nurodo, kad notarės išduotas 1998-05-19 įgaliojimas patvirtina patį faktą, kad išduodant įgaliojimą, notarė įsitikino M. S. veiksnumu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reguliuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoj e “ 1p. pasakyta, kad teismo pareiga yra apginti asmens pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, kad tai galima padaryti tik nustačius teisiškai reikšmingas, faktines aplinkybes ir teismas negali pažeisti šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo, teisės į nešališką teismą principo. Šių reikalavimų teismas nesilaikė ir vertindamas įrodymų visetą bei nustatęs esminius prieštaravimus, kad M. S. 1998-05-19 buvo neveiksni, privalėjo pats veikti ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Priešingai, ne tik kad teismas nerinko įrodymus, bet dar atsisakė paskirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri galėjo padėti nustatyti objektyvią tiesą. Teismas nesiėmė priemonių ir dėl notarės V. P. iškvietimo ir apklausimo teisme.To pasakoje teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-05-29 sprendimą, apeliacinį skundą atmesti.
1.Nurodo, kad teismas nepažeidė jokių procesinių normų, skirdamas psichiatrinę ekspertizę. Teismo posėdžiuose aktyviai dalyvavo L. ir J. S., susipažino su visos bylos medžiaga, uždavinėjo ekspertui klausimus. Teismas nepažeidė LR CPK 466 str. reikalavimo, nes tokią ekspertizę teismas įpareigotas skirti rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2. Nurodo, kad LR CPK 329 str. 2 d.2 p. negali būti taikomas, nes L. ir J. S. buvo įtraukti į bylą, joje dalyvavo, turėjo galimybę pateikti konkrečius klausimus ir prašymus dėl ekspertizės paskyrimo.
3. Nurodo, kad nors kai kuriose M. S. ligos istorijose yra įrašyta, kad ji yra sąmoninga, orientuota, nereiškia, kad ji suvokė savo veiksmus. Ekspertė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik komos būsenos žmogus praranda sąmonę bei orientaciją, sąmonė yra fiziologinė žmogaus būsena, nesusijusi su žmogaus psichika.
4.Nurodo, kad LR CPK 7 str. įpareigoja teismus bylas spręsti koncentruotai ir greitai, nevilkinti proceso. L. J. S. stengėsi vilkinti procesą ir nepateikė jokių objektyvių argumentų, kodėl prašo skirti pakartotinę ekspertizę, kodėl „bloga" atlikta ekspertizė.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu M. S. pripažino neveiksnia nuo 1998-03-08, remdamasis teismo psichiatrinės ekspertizės aktu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėjimui, asmens psichinei būsenai nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau (LR CPK 466 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pasiruošti teisminiam nagrinėjimui, 2006 m. spalio 10 d. nutartimi paskyrė M. S. teismo psichiatrijos ekspertizę (I tomas b. l. 28), o gavęs teismo psichiatrijos ekspertizės aktą (I tomas b. l. 47-50), 2006 m. gruodžio 19 d. priėmė nutartį bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje (I tomas b. l. 51). T.y. pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK V dalies XXVIII skyriaus antro skirsnio nuostatomis, žodinio nagrinėjimo tvarka, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų nuomonės, liudytojų bei ekspertės parodymų ( I tomas b.l. 78-84, 106-112), priėmė sprendimą pripažinti M. S. neveiksnia. Suinteresuoti asmenys L. S., J. S., jų atstovas advokatas Vytautas Blažaitis dalyvavo teismo posėdžiuose, kuomet buvo apklausiama Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos psichiatrė – ekspertė Vaiva Martinkienė, kiti liudytojai. Suinteresuotiems asmenims buvo išaiškintos jų teisės, numatytos LR CPK 42 str. (I tomas b.l.78-84,106-112), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, LR CPK 212-213 str. nuostatas, ir tai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškumu, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (LR CPK 218 str.). Galima išskirti du medicininius asmens pripažinimo neveiksniu kriterijus - tai psichikos liga ar silpnaprotystė ir asmens galėjimas suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Minėti kriterijai nustatomi atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę. Siekiant pašalinti byloje atsiradusias prieštaringas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paskirta pakartotinė komisijos psichiatrijos ekspertizė (I tomas b.l. 144-145). Pakartotinai byloje atliktame teismo psichiatrinės ekspertizės akte, kurį pasirašė ekspertizę atlikusi keturių ekspertų komisija, nurodoma, kad šiuo metu M. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas- mišrios kilmės demencija. Šiuo metu M. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pateiktoje bylos medžiagoje ir medicininėje dokumentacijoje nepakanka objektyvių duomenų, leidžiančių kategoriškai įvertinti M. S. psichikos būseną ir jos sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 1998-05-19 įgaliojimo surašymo dieną (II tomas b.l. 45-48).
Konstatavus abu būtinus neveiksnumo nustatymo kriterijus (I tomas b.l. 48-50, II tomas b.l. 45-48), atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens pripažinimo neveiksniu byloje svarbiausias įrodymas yra teismo psichiatrijos eksperto išvada, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad M. S. yra neveiksni (LR CPK 2.10 str. 1 d.). Kadangi pakartotiniame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog nepakanka objektyvių duomenų, leidžiančių kategoriškai įvertinti M. S. psichikos būseną ir jos sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 1998-05-19 įgaliojimo surašymo dieną, todėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, pašalinant iš jos nuostatą „nuo 1998 m. kovo 8 d.“ bei nurodant, kad pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš suinteresuotų asmenų L. S. ir J. S. priteistina valstybei po 12,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti, nurodyti, kad pareiškimas tenkinamas iš dalies, bei teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, pašalinant iš jos nuostatą „nuo 1998 m. kovo 8 d.“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. S. ir J. S. valstybei po 12,10 Lt (dvylika litų, 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.