- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2675-902/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01107-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- Z. M.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Aldonai Šarmavičienei, L. K., E. V.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotiems asmenims notarei Aldonai Šarmavičienei, L. K., E. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Šarmavičienės 2021 m. vasario 19 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą; 2) įpareigoti notarę išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiu (duomenys neskelbtini), įgyto turto (įskaitant, bet neapsiribojant, nebaigto statyti sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) ½ (vieną antrąją) dalį.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. kreipėsi į Panevėžio rajono 1-ąįį notaro biurą prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiu (duomenys neskelbtini), įgyto turto (įskaitant, bet neapsiribojant, nebaigto statyti sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas)) ½ (vieną antrąją) dalį, tačiau Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė 2021 m. vasario 19 d. Nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėja, Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis A. M. nuo 2009 m. birželio 17 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 0,0685 ha žemės sklypą, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo įregistravimo pagrindas 2009-01-23 Apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-581-589/2009. Atkreipė teismo dėmesį, kad nors pastato - sodo namo statybos pradžia Išraše nurodyta 2008 m., tačiau sodo namas buvo pastatytas Z. M. ir A. M. santuokos metu, tai yra po (duomenys neskelbtini), todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Su skundu pateikė tai patvirtinančius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, statybinių medžiagų ir statybos darbų įsigijimo bei apmokėjimo dokumentus, popieriaus lapus su A. M. ranka darytais įrašais, skaičiavimais, fotonuotraukas. Pažymėjo, kad namo statybos procesas buvo užbaigtas 2021 m. sausio 8 d. 2011 m. lapkričio 28 d. buvo atidaryta A. M. piniginio indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. lapkričio 24 d. atidaryta pensijų kaupimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad galima nustatyti, koks piniginis indėlis 2011 m. lapkričio 28 d. atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukauptas iki santuokos - (duomenys neskelbtini) (asmeninė A. M. nuosavybė) ir koks piniginis indėlis sąskaitoje buvo sukauptas po santuokos (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Taip pat galima nustatyti ir kiek buvo sukaupta 2003 m. lapkričio 24 d. atidarytoje pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) iki santuokos – (duomenys neskelbtini) (asmeninė A. M. nuosavybė) ir kiek buvo sukauptas po santuokos (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Nurodė, jog namo statymas vyko santuokos metu ir buvo vykdomas bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl ne Namo statybos leidimo išdavimas (kuris tik buvo būtina sąlyga teisėtam Namo statybos procesui pradėti) yra nuosavybės teisės į Namą įgijimo pagrindas, o pats vykdomas Namo statybos procesas, kurio pabaiga buvo užfiksuota 2021 m. sausio 8 d. surašius deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1. Mano, kad nėra objektyvaus pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą - išduoti Z. M., nuosavybės teisės liudijimą, kadangi yra duomenų ir galima nustatyti, kiek turto bei kokia dalis buvo A. M. įsigyta iki santuokos – (duomenys neskelbtini). Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu.
3. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė pareiktuose procesiniuose dokumentuose prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad su skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka. 2021 m. vasario 19 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą priimtas, įvertinus paveldėjimo byloje esančius dokumentus: 2021 m. sausio 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančius duomenis apie sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) statybos pradžią (2008 m.) bei 2021 m. vasario 8 d. AB „Swedbank“ banko informacija Nr. S/1099 apie mirusio A. M. atidarytų sąskaitų laiką.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo L. K. pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė pareiškėjos skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog nutarime notarė nurodė aplinkybes, kurios yra neaiškios ir ginčytinos. Tai akivaizdžiai matyti iš pačios pareiškėjos bei notarės pridėtų dokumentų, jog nekilnojamasis turtas pirktas ir statybos pradėtos iki santuokos sudarymo, o statybos darbų pabaiga įregistruota netgi po palikėjo mirties. Panašios aplinkybės yra ir su sąskaitomis banke. Tuo labiau, kad į bylą įtrauktas dar vienas suinteresuotas asmuo, kaip galimas paveldėtojas. Todėl notarės nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad prie oficialių rašytinių įrodymų priskiriami ir išrašai iš VĮ Registrų centro. Kaip matyti iš pridėto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir nėra žinoma kokios lėšos banko sąskaitoje buvo mirusiojo vardu iki santuokos su pareiškėja sudarymo. Tuo tarpu pareiškėja teigia, kad viskas jai aišku. Tačiau tai yra tik pareiškėjos subjektyvi nuomonė, o ne aiškus juridinis (teisinis) faktas. Šiame dokumente nėra net užuominos apie tai, kad ginčo turtas buvo perkamas ir statomas kaip pareiškėjos ir mirusiojo bendroji jungtinė nuosavybė ir pastatytas būtent kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tai analogiškai pasakytina ir apie lėšas banko sąskaitoje.
5. Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog palaiko savo sesers L. K. atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir dėl to, kad Panevėžio apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-11063-1137/2020, kurioje buvo sprendžiamas rašytinio A. M. testamento patvirtino klausimas (prašymas buvo atmestas), pareiškėja Z. M. nebuvo įtraukta į įpėdinių sąrašą, šio testamento faktas sukelia papildomų abejonių dėl pareiškėjos teisės gauti nuosavybės liudijimą į A. M. vardu registruoto turto ½ dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). A. M. sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) Z. M., pilnamečiai vaikai: E. V., L. K..
7. Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarė Marija Laima Kamaraustaitė 2020 m. lapkričio 16 d. išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, kad Z. M. po sutuoktinio A. M. mirties priėmė palikimą, įpėdinei paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
8. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų.
9. Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Aldona Šarmavičienė 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kuriuo notarė patvirtino, kad L. K. po tėvo A. M. mirties priėmė palikimą.
10. Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarė Aldona Šarmavičienė 2020 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. gavo elektroninius laiškus, kuriuose E. V. nurodė, kad yra A. M. dukra, šiuo metu gyvena Škotijoje ir dėl Covid pandemijos negali grįžti į Lietuvą, tačiau nori priimti palikimą po tėvo A. M. mirties.
11. Notarei Aldonai Šarmavičienei 2021 m. sausio 28 d. buvo pateiktas parašymas, kuriame Z. M. prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiu (duomenys neskelbtini), įgyto turto (įskaitant, bet neapsiribojant, nebaigto statyti sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ½ (vieną antrąją) dalį.
12. 2021 m. vasario 19 d. nutarimu notarė Aldona Šarmavičienė atsisakė pareiškėjai išduoti nuosavybės teisės liudijimą į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), piniginį indėlį, esantį AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptus fondo vienetus. Nurodė, kad sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai yra 2008-ieji, t. y. iki santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini). Taip pat iki santuokos, t. y. 2011 m. lapkričio 28 d., atidaryta piniginio indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. lapkričio 24 d. atidaryta pensijų kaupimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakymas išduoti liudijimą motyvuotas tuo, kad nėra duomenų ir negalima nustatyti kiek turto, kokia jo dalis buvo A. M. įsigyta iki santuokos - (duomenys neskelbtini).
13. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. M. nuo 2009 m. birželio 17 d., Pastato-Sodo namo statybos pradžia 2008 m., statybos pabaiga 2020 m. Iš AB „Swedbank“ 2021 m. vasario 8 d. rašto Nr. S/1009 nustatyta, kad A. M. vardu yra banko sąskaita (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta 2011 m. lapkričio 28 d. ir pensijų kaupimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta 2003 m. lapkričio 24 d.
14. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
15. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
16. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
17. Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Tokie duomenys yra patvirtinami įrodymais. Notaro pareiga patikrinti faktą reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareikalauti palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus.
18. Teismas pažymi, kad nors įstatymas numato sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, tačiau šiai prezumpcijai taikyti būtina išsiaiškinti aplinkybes, ar santuokos metu tarp sutuoktinių nebuvo sudaryta susitarimų dėl šiam turtui taikytino teisinio režimo, turto padalijimo ir pan. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
19. Nagrinėjamu atveju įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios nurodytos šios nutarties 8, 13, 16 punktuose, įvertinus skundžiamame 2021 m. vasario 19 d. nutarime nurodytus atsisakymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą argumentus, teismas sprendžia, kad 2021 m. vasario 19 d. notarės atsisakymas pareiškėjai išduoti prašomą liudijimą buvo pagrįstas, todėl notaro veiklą reglamentuojančių teisės normų jis nepažeidė.
20. Teismo vertinimu, nesant pergyvenusio sutuoktinio išreikštos valios dėl bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto dalių, palikėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta įpėdiniui kreipiantis į teismą su prašymu dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo. Dėl to teismas pažymi, kad siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę ir užbaigti palikimo priėmimo procedūrą, pareiškėjai išlieka teisė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti mirusiojo A. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
23. Byloje buvo sprendžiama dėl notarės atlikto veiksmo – notarės priimto nutarimo atsisakyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą atitikties įstatymui, t. y. buvo sprendžiama dėl jos teisių ir pareigų, todėl jos suinteresuotumas dėl bylos dalies – ginčijamo nutarimo panaikinimo ir atitinkamai priešingumas pareiškėjos suinteresuotumui konstatuotini. Pripažinęs, kad notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą yra teisėtas, esant suinteresuotų asmenų skirtingam suinteresuotumui, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimą iš pareiškėjos.
24. Suinteresuotas asmuo L. K., kuri turėjo priešingą suinteresuotumą šioje civilinėje byloje, pateikė įrodymus apie tai, kad už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 100 Eur išlaidas. Pareiškėjos skundo netenkinus, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
25. Suinteresuotas asmuo E. V. (jos vardu advokatas I. S.) taip pat pateikė rašytinį prašymą priteisti iš pareiškėjos Z. M. jos naudai patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šis suinteresuotas asmuo taipogi turėjo išlaidų už teisinę pagalbą, advokatui parengiant prašymą dėl jos įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu, parengiant atsiliepimą į skundą, renkant įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo šių išlaidų iš pareiškėjos jos naudai nepriteisti.
26. Dėl bylos nagrinėjimo susidarė teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,70 Eur. Iš pareiškėjos priteistina 5,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos Z. M. skundą dėl notarės veiksmų.
Priteisti iš pareiškėjos Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš pareiškėjos Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 Eur (penkių eurų 70 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.