- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-2369-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07498-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Liuda Uckienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Liudos Uckienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui I. Š., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2012-05-11 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 niekine ir negaliojančia, pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-12-07 žemės sklypo dalies ir nekilnojamų daiktų dovanojimo ir 2005-03-15 santuokinio turto dalybų sutarčių pagrindu ieškovė R. Š. ir atsakovas I. Š. įgijo lygias teises (po ½) į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. į 0,0320 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0880 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinio – nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2012-05-03 sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, suformuotoje VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotos J. B., pakartotinai yra užfiksuotas tas pats ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenys jau buvo įrašyti 2004-05-06, kadastro byloje Nr. 13/44917. Duomenys yra analogiški, tik užfiksuotas ne 78 proc., o 100 proc. baigtumas bei pakitę kadastro duomenys apie medinius langus. Atsakovė teigė, kad į 2012-05-11 deklaraciją įrašyti duomenys prieštarauja 2012-05-03 suformuotos žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylos Nr. 13-44917 duomenims. Tvirtino, kad ūkio pastatas buvo pastatytas jau 2004 m., o 2012-05-11 deklaracijoje įrašyti neteisingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, todėl šis atsakovo vienašalis sandoris buvo sudarytas apgaule, tikslu užvaldyti turtinę teisę į abiems bendraturčiams lygiomis dalimis priklausantį ginčo pastatą.
Atsiliepimas
Atsakovas I. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ūkinio pastato kaip atskiro Nekilnojamojo turto objekto nebuvo iki 2012-05-21, t. y. kol atsakovas jo neįregistravo Nekilnojamo turto registre, kadangi iki to laiko nebuvo užbaigta statyba. Be to, 2004-12-07 žemės sklypo dalies ir nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartyje nėra nieko užsiminta apie ūkinį pastatą, o visi ieškovei perleidžiami daiktai yra tiksliai išdėstyti šioje sutartyje.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir mano, ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad ginčo pastato kaip nebaigto statyti pastato (baigtumas 78 proc.) kadastro duomenys pirmą kartą buvo užfiksuoti 2004-05-04 ir šiam pastatui suteiktas unikalus numeris, nereiškia, kad šis statinys buvo užregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ar kito nekilnojamojo daikto priklausinys. Kadangi ginčo pastato statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą surašė ir įregistruoti pateikė būtent atsakovas, o V. Š. šio juridinio fakto neginčija, manytina, jog tarp šalių ginčo nėra, o ieškovės nuosavybės teisės į ½ ginčo pastato dalį atsiradimo nepatvirtina jokie dokumentai, todėl jos reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės R. Š. atsakovo I. Š. naudai 1 500,00 Lt/ 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad I. Š. nuosavybės teisė į ginčo pastatą buvo įregistruota vadovaujantis NTRĮ 22 str. 10 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 p. normomis, 2012-05-11 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2012-04-03 parengtos ginčo pastato kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Registruodamas I. Š. nuosavybės teises į ginčo pastatą, nekilnojamojo turto registratorius tinkamai vadovavosi šiomis nuostatomis ir turėjo pareigą registruoti I. Š. nuosavybės teises į ginčo pastatą. Ta aplinkybė, kad ginčo pastato kaip nebaigto statyti pastato (baigtumas 78 proc.) kadastro duomenys pirmą kartą buvo užfiksuoti 2004-05-04 ir šiam pastatui suteiktas unikalus numeris, nereiškia, kad šis statinys buvo užregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ar kito nekilnojamojo daikto priklausinys. Be to, 2004-12-07 dovanojimo sutartyje numatytas ieškovei nuosavybėn perleidžiamas žemės sklypas ir jo priklausinys – nebaigtas statyti gyvenamasis namas, joje nėra nurodyta, kad būtų dovanojamas ginčo pastatas. Kadangi ginčo pastato statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą surašė ir įregistruoti pateikė būtent atsakovas, o V. Š. šio juridinio fakto neginčijo, taip pat ieškovės nuosavybės teisės į ½ ginčo pastato dalį atsiradimo nepatvirtino jokie dokumentai, todėl jos reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atmestas. Byloje taip pat nebuvo pagrindo prielaidai, kad atsakovas norėjo apgaule užvaldyti turtą, nes ta aplinkybė, kad ginčo pastatas iki 2012-05-21 nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ieškovei buvo žinoma iš 2004-12-07 nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties, reg Nr. 1-9940, 10 p. ir 2005-01-02 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į įregistravimą nekilnojamojo turto registre, išduoto ieškovei įregistravus jos nuosavybės teises minėtos dovanojimo sutarties pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ginčo pastatas a priori buvo laikomas priklausiniu. Nepaneigtas ir faktas, kad 2004 m. pirmą kartą registruojant visą nekilnojamąjį turtą, ginčo pastatas kaip nebaigtas statinys praktiškai jau buvo pastatytas ir jo duomenys užfiksuoti Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo kadastrinių matavimų byloje. Ginčo pastatas jau buvo pastatytas ir traktuojamas kaip antraeilis pagrindinio daikto priklausinys. Ginčo pastato ūkinės paskirties ir jo naudojimo pagrindiniam daiktui teismo metu neneigė ir atsakovas.
2. Teismas neteisingai įvertino, kad dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, jog ieškovei būtų dovanojamas ginčo pastatas. 2004-12-07 žemės sklypo dalies ir nekilnojamų daiktų dovanojimo ir 2005-03-15 santuokinio turto dalybų sutartyse nėra išskirtas ir aprašytas ginčo pastatas, todėl preziumuojama, kad jį, kaip antraeilį pagrindinio daikto priklausinį, ištiko pagrindinio daikto likimas, nes sutartyse ar įstatymo nenustatyta kitaip.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2004-12-07 dovanojimo sutartimi ieškovės tėvai V. Š. ir I. Š. ( atsakovas ) padovanojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančius nekilnojamuosius daiktus - ½ žemės sklypo ir jo priklausinio - nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas I. Š. 2005-03-05 santuokinio turto dalybų sutartimi pasidalijo su V. Š. ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindė tuo, kad šis statinys yra jai padovanoto nebaigto gyvenamojo namo priklausinys, todėl ji įgijo nuosavybės teises į šį statinį, nors dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad šis statinys dovanojamas. Tai, kad dovanojimo sutartyje nebuvo nurodytas kaip dovanojamas namo priklausinys, nors jo kadastro duomenys jau buvo užfiksuoti 2004-05-04 ir jam buvo suteiktas unikalus numeris, leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo padovanota tik tai, kas nurodyta dovanojimo sutartyje. Tai, kad vienu iš dovanojančių asmenų buvo atsakovas, jo teigimas, kokį turtą jis dovanojo dukrai, yra reikšmingas, tai leidžia daryti išvadą, kad dovanotojo valia buvo padovanoti dukrai tik dalį gyvenamojo namo, o valios padovanoti ir nebaigto statyti ūkinio pastato dalį, nebuvo. Kad kitokia buvo kitos dovanotojos - V. Š. valia, byloje duomenų nebuvo pateikta, todėl teismo išvada, kad ieškovei nebuvo padovanotas ginčo pastatas, pagrįsta.
CK 4.14 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jei sutartyje nenustatyta kitaip, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Tai, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ginčo pastatas jau buvo dalinai pastatytas, byloje nėra ginčijama, atsakovas pripažįsta šią aplinkybę, taip pat tai, kad ginčo pastatas yra pagrindinio daikto - gyvenamojo namo priklausinys. Tai, kad dovanojimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog ūkinį pastatą dovanotojai pasilieka savo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nereiškia, kad ši aplinkybė negali būti nustatyta, kilus ginčui, įrodinėjant tikruosius dovanotojų ketinimus. Tai, kad dovanojant nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, dovanotojams siekiant padovanoti ir ūkinio pastato dalį nebuvo kliūčių tai nurodyti dovanojimo sutartyje, leidžia daryti išvadą, kad nenurodžius apie ūkinio pastato dalies dovanojimą, dovanotojų valia buvo dovanoti tik turtą, kuris nurodytas sutartyje.
Ieškovė nurodė, kad atsakovui nepasinaudojus įstatymo norma, reglamentuojančia, kad tuo atveju, kai perleisdamas nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą asmuo pasilieka teisę į priklausinį, registruojant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, bendraturčiai turi lygias teises į pagrindinio daikto priklausinį. Tai, kad duomenys apie ginčo pastatą nebuvo įregistruoti Nekilnojamo turto registre iki 2012-05-21, reiškia, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu faktiškai buvęs dalinai pastatytas statinys negalėjo būti perregistruojamas kaip atskiras objektas.
Pripažinus, kad ieškovei ginčo pastatas nebuvo padovanotas, ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, taip pat ginčyti dokumentų, kurių pagrindu pastatas buvo įregistruotas. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2012-05-11 deklaraciją apie statybos užbaigimą atmestas pagrįstai, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovė teigia, kad deklaracijoje turėjo būti nurodyta, kad pastatas jau buvo pastatytas 2004 metais, tačiau byloje padaryta pagrįsta išvada, jog tuo metu pastatas dalinai buvo pastatytas, tačiau nebuvo baigtas, todėl teigimas deklaracijoje, kad pastatas buvo baigtas 2012 metais, atitinka faktinėms byloje įrodytoms aplinkybėms ir vertinti šį dokumentą kaip niekinį ir negaliojantį nebuvo pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.