Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-651/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
1A-39-651/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29731-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Regina Bertašienė
Nuteistasis
G. P.
Kaltinamasis
G. P.
Advokatai
Daiva Ivanauskaitė
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-651/2017

Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29731-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2;1.2.4.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,nuteistajam G. P., jo gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių (1) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė G. P. sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių (1) metų dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžia G. P. nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 14 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016-07-10 iki 2016-11-14.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 25 d. apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini) miške įrengtoje stovyklavietėje, veikdamas bendrai su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, be jokios priežasties, nugriovė ant žemės A. K. ir sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to jis dūrė tris kartus peiliu A. K. į dešinę koją, ir taip bendrais veiksmais minėtam asmeniui padarė nosies sumušimą, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei dvi durtines pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje, vieną dešinėje blauzdoje, dėl ko nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šilutės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad visi byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina įvykio aplinkybes ir G. P. kaltę. Teismas nustatė G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str., 1 d. 2 p.) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, asmenybę, jo jauną amžių ir socialinę brandą, į sveikatos būklę, į tai, kad jis įvykdė nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, praėjus gan trumpam laikotarpiui nuo paleidimo iš pataisos namų atlikus bausmę už anksčiau padarytus nusikaltimus. Teismas įvertino ir tai, kad jis nebaustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Mano, kad teismo paskirta bausmė yra per griežta ir švelninti bausmę prašo atsižvelgus į tai, kad nuo pat pradžių jis pripažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, į jo jauną amžių, į tai, kad turi draugę ir ruošiasi kurti šeimą. Teigia, jog jis siekia pasitaisyti, išėjęs į laisvę ketina susirasti darbą ir gyventi pilnavertį gyvenimą nepažeisdamas įstatymų. Teismo posėdžio metu prokurorė R. Girgždutaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atkreipė dėmesį, jog teismas nuteistajam paskyrė švelnesnę bausmę nei numatytas sankcijos vidurkis. Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdžio metu prašė tenkinti apeliacinį skundą. Naujų motyvų nenurodė. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo G. P. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme. Mano, kad yra per griežta ir prašo švelninti. Būtent dėl bausmės dydžio pagrįstumo apygardos teismas ir pasisako.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam G. P. skirdamas bausmę, išsamiai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsakomybę švelninančią aplinkybę, sveikatos būklę, amžių, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ir paskyrė bausmę, kuri atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.Nesutiktina su apeliantu, jog jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, pažadėjimas pasikeisti sudaro pagrindą paskirti dar švelnesnę bausmę. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog G. P. teistas kelis kartus, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, nusikalstamas veikas darė ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo švelninti bausmės vien todėl, kad nuteistasis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, žada laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. O vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas – prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, nesudaro pagrindo skirti švelnesnės bausmės nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, kuris, beje, įvertinęs visas šias aplinkybes, ir paskyrė bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. P. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo G. P. valstybės naudai 98,43 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Vadovaujantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. P. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėjos Regina BertašienėDalia KursevičienėEdita Lapinskienė