Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d. ir 181 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 181 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. I. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. I. priteista O. P. 3400 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, panaudodamas prieš nepilnametį nukentėjusįjį psichinę prievartą, t. y. 2009 m. vasario 3 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmęs A. P. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K610i“ ir grasindamas jo negrąžinti, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai pareikalavo, kad A. P. duotų jam pinigų, o jų negavęs pareikalavo perduoti kitą turtą ir tokiu būdu, panaudodamas psichinę prievartą, gavo iš A. P. jo motinai O. P. priklausantį 200 Lt vertės auksinį žiedą, 300 Lt vertės auksinius auskarus ir 100 Lt vertės MP3 grotuvą su pakrovėju, iš viso gavo turto už 600 Lt.

Tą pačią dieną, apie 16 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, grąžinęs prieš tai paimtą 200 Lt vertės auksinį žiedą ir 300 Lt vertės auksinius auskarus, pamanęs, kad šie juvelyriniai dirbiniai nėra pagaminti iš aukso, todėl nevertingi, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai pareikalavo, kad A. P. duotų jam kitą auksinį žiedą, panaudodamas psichinę prievartą, jog priešingu atveju jis išsineš visus O. P. priklausančius auksinius dirbinius ir tokiu būdu gavo iš A. P. O. P. priklausantį 550 Lt vertės auksinį žiedą. Šiais savo veiksmais E. I. padarė LR BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

E. I. taip pat nuteistas už tai, kad prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, t. y. 2009 m. vasario 18 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo A. P. duoti jam pinigų ar kitą turtą, o pastarajam atsakius, kad jų neturi, panaudojo fizinį smurtą - sudavė du kartus kumščiu, padarydamas A. P. veido sumušimą su nosies minkštųjų audinių paburkimu bei poodine kraujosruva - nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu gavo iš A. P. 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K610i“ su pakrovėju.

Tą pačią dieną, apie 17 val., E. I. , tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai pareikalavo, kad A. P. duotų jam dar pinigų, nurodydamas, kad lombarde už minėtą mobiliojo ryšio telefoną duoda per mažai pinigų, grasindamas panaudoti prieš jį fizinį smurtą, t. y. sumušti, bei panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas atimti raktus nuo buto ir išnešti jo kompiuterį, tokiu būdu gavo iš A. P. 70 Lt. Šiais savo veiksmais I. I. padarė LR BK 181 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Apelianto įsitikinimu, yra teisinis pagrindas taikyti jam LR BK 62 str. nuostatas, kadangi jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, žala yra visiškai atlyginta, be to, privalo išlaikyti savo mažametę dukrą. Pažymi, jog švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės paskyrimas, netrukdys pasiekti bausmės tikslų, numatytų LR BK 41 str.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistojo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo E. I. apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Iš nuteistojo E. I. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo įvertinti, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, o šiuo metu jo sugyventinė, pasiskolinusi pinigus, atlygino jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

LR BK 59 straipsnyje yra išvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmos dalies 3 punkte atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ši: kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, o 4 punkte, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, padaryta žala nukentėjusiajai O. P. iki nuosprendžio priėmimo nebuvo atlyginta, todėl buvo patenkintas jos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo priteista 3400 Lt. Nuteistasis E. I. prie apeliacinio skundo pridėjo Swedbanko nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus nuorašą, iš kurio matyti, kad nuteistojo sugyventinė S. B. 2009-06-18 į nukentėjusiosios O. P. sąskaitą pervedė iš E. I. priteistus 3400 Lt ir tokiu būdu atlygino žalą. Tai patvirtina ir nukentėjusioji O. P., parašiusi pakvitavimą, jog pretenzijų nuteistajam neturi, nes žala atlyginta (2 t. b. l. 6,7). Nors žala atlyginta po nuosprendžio priėmimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl, kolegija, vadovaudamasi LR BPK 59 str. 1 d. 3 p., tai pripažįsta E. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apelianto prašymas pripažinti, jog nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, netenkinamas. Duomenų apie tai, kad prieš darant nusikaltimą E. I. buvo labai sunkioje turtinėje arba beviltiškoje padėtyje, byloje nėra. Jis yra darbingas, baigęs 10 klasių, tačiau niekur nedirbo ir nesiėmė jokių priemonių susirasti darbą ir įsidarbinti, į darbo biržą nesikreipė.

Netenkinamas ir E. I. prašymas taikyti LR BK 62 str. normas. Kaip matyti iš skundo argumentų, apeliantas net nenurodė, kokią LR BK 62 str. dalį jis prašo taikyti.

LR BK 62 str. yra numatyti atvejai, kuomet teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatyta tokia galimybė, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kadangi E. I. pats savo noru neatvyko, nepranešė apie padarytą nusikaltimą, todėl jam šis įstatymas negali būti pritaikytas.

LR BK 62 str. 2 d. norma numato galimybę paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, esant joje įvardintų aplinkybių visumai, t. y. kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų 1-6 punktuose. Tačiau byloje tokių aplinkybių visumos nėra. Nors apeliantas teigia, kad jis privalo išlaikyti dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 80), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad mažametė jo dukra K. I. gyvena su motina S. B. (jo sugyventine), kuri, kaip vaiko motina, privalo ją išlaikyti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad E. I. išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Be to, nėra ir kitų aplinkybių, nurodytų LR BK 62 str. 2 d., todėl E. I. paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę nėra įstatyminio pagrindo.

Kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, jau įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl į jas neatsižvelgiama.

Apelianto prašymas sušvelninti paskirtą bausmę atmetamas. LR BK 181 str. 1 d. sankcija numato areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų; LR BK 181 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Apeliantui paskirtos bausmės atitinkamai – 6 mėnesiai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo, o galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Ši bausmė yra labai artima sankcijose numatytam bausmės minimumui (LR BK 50 str. 2 d. numatyta, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių). Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą (1 – sunkus, 1 – apysunkis) ir pavojingumą visuomenei, nustatytas dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog anksčiau neteistas, tačiau nedirbo, paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, priešingai, ji yra labai švelni ir dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Paskirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais LR BK 54 str., 1 d., 2 d., taip pat LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi bei jame iškeltais uždaviniais. Kadangi E. I. nuteistas trumpalaike laisvės atėmimo bausme, jis turi realią galimybę įrodyti, kad pateisins teismo pasitikėjimą ir daugiau nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

E. I. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 181 str. 1 d., 181 str. 2 d. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis atlygino nukentėjusiajai O. P. nusikaltimu padarytą 3400 Lt žalą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. I. yra priteistas O. P. 3400 Lt žalos atlyginimas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.