Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, profesinio išsilavinimo, neteistas, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini) Anykščių r., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 136 straipsnį ir 286 straipsnį; ir

E. P., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, nesusituokusi, išsilavinimas 11 klasių, neteista, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Anykščių r., kaltinama pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2007-12-15 apie 2 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. J. priklausančio namo, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kilusio konflikto metu tarp jo ir A. V. bei D. K., staiga labai susijaudinęs dėl neteisėtų jų veiksmų, du kartus dūrė A. V. į nugarą ir krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam A. V. kiauryminę durtinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir poodyje, kairės krūtinės ląstos kiauryminę durtinę žaizdą su kairiojo plaučio diafragmos ir skrandžio sužalojimais, kraujo ir oro bei skrandžio turinio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei pilvo ertmėje, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, kaltinamasis E. B. 2012-05-27 apie 22 val. 45 min., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams A. A. ir R. K., atliekantiems viešojo administravimo funkcijas, o būtent: tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L 200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnams rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl jo vairavimo transporto priemonę esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, jis elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policijos pareigūnus, keikė juos necenzūriniais žodžiais, grasino juos sumušti ir sudaužyti tarnybinį automobilį, o bandant uždėti jam antrankius, jis fizine jėga tam pasipriešino, muistėsi, grasino „iškirsti“ pareigūnus, bandė jiems įspirti bei suduoti smūgius rankomis ir spardė tarnybinio automobilio duris.

Be to, kaltinamasis E. B. 2012-06-08 apie 22 val. 45 min., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams A. Z. ir M. E., atliekantiems viešojo administravimo funkcijas, o būtent: tarnybiniame automobilyje „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams pasitikrinti blaivumą, iškoneveikė juos necenzūriniais žodžiais, o jį sulaikant ir uždedant antrankius, aktyviais veiksmais tam priešinosi, stūmė nuo savęs pareigūnus ir toliau koneveikė necenzūriniais žodžiais; vežant E. B. tarnybiniu automobiliu į policijos komisariatą, atidarė automobilio dureles, ir, automobiliui sustojus, iššoko iš jo, o jį sulaikius ir sodinant atgal į automobilį, abiem rankomis smogė pareigūnui M. E. į veidą, padarydamas dešinio skruosto sumušimą, tuo nežymiai jam sutrikdydamas sveikatą; pargriuvęs ant žemės spardėsi, neleisdamas pareigūnui M. E. prieiti prie jo ir tokiu būdu jam pasipriešino.

Kaltinamoji E. P. 2012-06-08 apie 22 val. 45 min., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudodama ir grasindama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams A. Z. ir M. E., atliekantiems viešojo administravimo funkcijas, o būtent: pamačiusi, kad policijos pareigūnai už nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams sulaiko E. B., pribėgusi prie tarnybinio automobilio „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metė į automobilį atsuktą plastikinį alaus butelį, taip alumi apipildama tarnybinį automobilį ir pareigūnus, koneveikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o sulaikoma spyrė pareigūnui A. Z. į kairės kojos kelį, padarydama odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, tuo padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o vežama į policijos komisariatą, bandė pabėgti iš tarnybinio automobilio; būdama policijos komisariate toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus koneveikdama juos necenzūriniais žodžiais ir rodydama nepadorius getus.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino, ir paaiškino, kad kai jį sustabdė pareigūnai A. A. ir R. K., tikslios datos neprisimena, jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus. Pakvietus jį į policijos pareigūnų automobilį rašyti protokolo, jis paprašė vaistų nuo slogos. Jam pasakė, kad kol bus rašomas protokolas, jis turi sėdėti automobilyje. Jis susinervino, pradėjo keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, kai jam norėjo uždėti antrankius jis tam aktyviai priešinosi. Grasino pareigūnams juos sumušti, „iškirsti“.

Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiųjų A. Z. ir M. E. atžvilgiu kaltinamasis E. B. nurodė, kad tai buvo vakare, jiems prie buvusių L. K. namų geriant alų. Atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Jis stovėjo su buteliu, todėl pareigūnai privažiavo ir paprašė pasitikrinti blaivumą. Jis nuėjo prie mašinos, kur jam davė pūsti. Jis atsisakė pūsti. Tada tarp jo ir policijos pareigūnų prasidėjo konfliktas. Policininkai pasakė, kad veš į Anykščius. Jis pasakė, kad ir tegul veža, tada jam surakino rankas, įsodino į mašiną. Kartu paėmė ir Eveliną, nes lauke tarp Evelinos ir policininkų irgi kažkas įvyko. Jau važiuojant automobiliu, jis paprašė, kad jam atlaisvintų rankas, nes labai veržė. Policininkai neatlaisvino antrankių. Tada jis norėjo persinerti rankas per kojas, nes jos buvo surakintos už nugaros. Tai pamatė policininkai, sustojo ir liepė taip nedaryti. Policininkai atidarė automobilio dureles, pripurškė dujų ir ištempė į lauką. Jis rėkė, nes susinervino, sakė, kad paleistų. Nepripažino, kad sudavė pareigūnui, nes jo rankos buvo surakintos, be to, jis nieko nematė, nes akys buvo pripurkštos dujų.

Dėl A. V. sveikatos sutrikdymo kaltinamasis E. B. parodė, kad jis su savo broliu D. buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Išgirdo, kad kažkas į langą mėto akmenukus, ir jis nuėjo atidaryti durų. Ten buvo A. V., E. J., D. K. ir N. K.. Jie atsinešė alaus, degtinės butelį. Visi sėdėjo, išgėrinėjo. Po kiek laiko N. K. pradėjo kabinėtis prie jo brolio, jį įžeidinėjo, liepė stoti į kampą, kibo. Jis pasakė, kad nelįstų prie brolio. Broliui tuo metu buvo 8 metai. Po kurio laiko D. apsiverkęs išbėgo namo, nes jis gyvena kituose namuose. Vėliau D. K. pradėjo kabinėtis prie jo. Jis liepė jam atsikabinti, jie apsistumdė. Tuo kartu taip viskas ir baigėsi, tačiau dar po kiek laiko D. K. vėl pradėjo smaugti jį, pargriovė ant žemės, ir pasakė visiems, kad pultų ir daužytų jį. Prasidėjo muštynės. Jis ištrūko ir bėgo. Norėjo išbėgti į lauką, bet nespėjo. Įbėgo į bobutės kambarį, pamatė ant stalo gulintį peilį ir pagalvojo, kad su tu peiliu pagąsdins juos, kad nelįstų prie jo. Paties įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. V., jis neatsimena. Jis nenorėjo nieko sužaloti, norėjo, tik kad daugiau prie jo niekas nelįstų. Jis neatsimena, kad būtų dūręs su peiliu, nematė, kam galėjo pataikyti. Po susistumdymo koridoriuje jis išėjo į lauką ir nubėgo pas senelį. Po kiek laiko atėjo K. ir pasakė, kad jis įdūrė A. Jis tik tada sužinojo, kad pataikė A. V.. Neatsimena, ar sakė jiems , kad jis turi peilį. Muštynių metu jį mušė visi – D. K. jį laikė užsmaugęs, o A. V. ir E. J. mušė.

Kaltinamoji E. P. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad ji žino, kad kai atvažiavo policijos pareigūnai ji elgėsi agresyviai, jai uždėjo antrankius, bet dėl savo būklės, t.y. neblaivumo, visko tiksliai neatsimena. Ji vadino pareigūnus negražiais žodžiais, priešinosi. Žodžiai buvo necenzūriniai, įžeidžiantys. Ji pati nelabai suvokė ką daro. Kai policijos automobilis sustojo, nes to reikalavo E. B., ji irgi paprašė, kad jai atlaisvintų rankas. Kai atlaisvino, ji išsinėrė iš antrankių ir pradėjo bėgti. Tada ją sugavo, vėl uždėjo antrankius. Gali būti, kad ji rodė nepadorius gestus. Gali būti, kad ji spyrė pareigūnui ir kad metė butelį į policijos automobilį.

Nukentėjusysis A. A. paaiškino, kad jis yra policijos pareigūnas. 2012-05-26 jis su R. K. vykdė viešojo administravimo funkcijas kartu su LNK operatoriumi. Naktį buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime važinėja automobilis, kurį galimai vairuoja neblaivus E. B.. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, pastebėjo atvažiuojantį automobilį VW Jetta. Automobilį sustabdė. Matė, kad prie vairo sėdi E. B.. Jis iš karto išlipo iš automobilio. Priėjus prie E. B. buvo juntamas alkoholio kvapas. Paklausus, ar gėrė, jis paaiškino, kad vartojo alkoholį. Tada paprašė atsisėsti į tarnybinį automobilį. Pradėjus rašyti protokolą, E. B. pasidarė neramus, pradėjo rėkauti, prašė vaistų. Jam buvo duoti vaistai nuo nosies, kuriuos perdavė draugai. Jis norėjo išlipti. Berašant protokolą pradėjo rėkti, kad išdauš duris, suspardys. Jo prašė nusiraminti. Jis kuriam laikui nusiramino. Paskui pradėjo rėkti, kad užmuš. Tada jis buvo ištrauktas iš automobilio. Jis išvien keikėsi, grasino, elgėsi neadekvačiai. Tas visas „cirkas“ truko apie 45 min. Jis smūgių nesudavė, nes jį laikė surakinę ir ant žemės. Pasipriešinimas buvo įtemptas, ilgas, buvo nuolatinis trukdymas darbui. Visą laiką buvo operatorius ir visas įvykis buvo nufilmuotas. Kaltinamasis nebuvo tiek neblaivus, kad nesuprastų savo veiksmų. Jam buvo nustatytas lengvas girtumas, nesvirdinėjo, tik jautėsi alkoholio kvapas. Pasipriešinimas buvo nuolatinis, ilgas.

Nukentėjusysis M. E. parodė, kad jis 2012 m. birželio 8 d., apie 10 val. vakaro dirbo kartu su Prevencijos poskyrio specialistu A. Z. (duomenys neskelbtini) kaime. S. L. centre, sankryžoje pastebėjo, kaip link buvusio Kultūros centro nuvažiavo tamsios spalvos AUDI automobilis. Po kurio laiko išgirdo vyriškio balsą, kuris įžeidžiančiai kreipėsi į juos ir tai truko keletą minučių. Nusprendė nuvažiuoti patikrinti. Nuvažiavus pastebėjo grupelę jaunuolių, kurie sėdėjo. Vienas iš jaunuolių vaikščiojo rankoje nešiodamas plastikinę tarą alaus ir gėrė. Jiems privažiavus ir dar nespėjus sustoti, E. B. demonstratyviai atsistojo priešais tarnybinį automobilį laikydamas 2 l talpos plastikinį alaus butelį. Jis buvo nusiteikęs agresyviai. Žiūrėdamas į juos, pareiškė, kad atvažiavo ir „mentai“. Kadangi minėtas pilietis vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje ir buvo neblaivus, jam buvo pasiūlyta prieiti iki tarnybinio automobilio ir pasitikrinti blaivumą. Jis iš pradžių priėjo. Išėmus alkotesterį jis atsisakė ir bandė bėgti. A. Z. minėtą asmenį sulaikė. Prieš einant pasitikrinti blaivumą, E. B. alaus butelį pastatė ant žemės priešais tarnybinio automobilio priekį. Jam buvo liepta sėsti į automobilį. Jis neklausė, pardėjo muistytis, stumdytis, todėl jam buvo dedami antrankiai. Tuo metu prie plastikinio alaus butelio pribėgo neaukšto ūgio, tamsių plaukų mergina, kuri paėmusi butelį alaus sviedė į tarnybinio automobilio priekį. Butelis buvo prasuktas. Ištiško alus ant automobilio stiklo, stogo. Aptaškė ir jį su kolega, nes tuo metu jie stovėjo prie tarnybinio automobilio ir sulaikinėjo E. B.. Kai buvo uždėti antrankiai, E. B. buvo įsodintas į mašiną. A. Z. nuėjo aiškintis su mergina. Jis matė, kad mergina priešinosi, stumdėsi, rėkavo, keikėsi. Kiek suprato, jos toks elgesys buvo todėl, kad jie sulaikė E. B.. Abu piliečiai buvo sulaikyti ir vežami į policijos komisariatą. Bevežant automobilyje piliečiai elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi. E. B. spardė kojomis sėdynę, bandė išsilaisvinti. Jo rankos buvo surakintos už nugaros. Mašinoje jis bandė persinerti rankas. Suprato, kad jis gali atsidaryti dureles ir šokti iš tarnybinio automobilio. Todėl sumažino greitį ir sustojo. Sustojus, E. B. rankos buvo jau priekyje. Kol jis išlipo iš mašinos, E. B. jau buvo beveik išlipęs. Jis viena ranka jį stūmė atgal į mašinos vidų, o kita ranka bandė uždaryti automobilio dureles, tačiau jis muistėsi, priešinosi. Tuo metu E. B. sudavė jam į veidą, į dešinį skruostą. Jis pamatė, kad neišeis su juo susitvarkyti, įsodinti atgal į tarnybinį automobilį, nes buvo būtina jam rankas sudėti už nugaros, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – dujos. Tam, kad būtų galima nuimti antrankius ir vėl uždėti už nugaros, jis buvo parverstas ant žemės. Tačiau tai padaryti buvo neįmanoma, nes jis spardėsi, voliojosi, sukosi ratu, iškėlęs kojas bandė nusispirti nuo pareigūno. Kolega jam padėti negalėjo, nes automobilyje buvo mergina, kuri irgi bandė bėgti. Po kurio laiko atvažiavo kitas ekipažas. Pareigūnai padėjo perrakinti E. B. antrankius už nugaros, jį persodino į kitą ekipažą. Bevežant kitas ekipažas radijo ryšiu pranešė, kad jie turi kitą skubų iškvietimą. E. B. prie(duomenys neskelbtini) pervažos vėl buvo persodintas pas juos. Kol atvežė į policijos komisariatą, grasino susidoroti, pagauti ne darbo metu. Nuvežus į policijos komisariatą, buvo nustatyti girtumai. Mergina toliau elgėsi negražiai, rodė pirštais, rankomis gestus. Nukentėjusiajam buvo sumuštas veidas. Už jam padarytą neturtinę žalą turėtų atsakyti abu kaltinamieji. Jis patyrė neturtinę žalą, nes jam buvo suduotas smūgis, jis patyrė skausmą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis patyrė nepatogumų.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti nukentėjusiojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas pranešimas, kad A. V. šiuo metu gyvena Airijoje (tomas 3, 34 b.l.).

2007 m. gruodžio 20 d. nukentėjusysis A. V. parodė, kad jis 2007 m. gruodžio mėn., gal 14 d., vakare jis buvo pas E. B.. E. B. yra jo draugas. Tą vakarą jis buvo išgėręs. Pas E. B. dar buvo D. K., E. L.. Gerdami alų nesipyko, žiūrėjo televizorių. Bežiūrint televizorių jis užmigo. Jį pakėlė K. ir pasakė, kad reikia eiti namo. Jis atsikėlė ir ruošėsi eiti ir tuo metu namo viduje prie lauko durų jį užpuolė. Jis buvo mieguistas, nieko nepamena (tomas 1, 26-27 b.l.).

2009 m. kovo 31 d. nukentėjusiojo A. V. papildomos apklausos metu jis nurodė, kad 2007-12-14 jie nuėjo pas B., turėjo alkoholio. E. B. kambaryje buvo su broliu D. Po kiek laiko atėjo N. K. ir J. N. buvo neblaivus, jis pakibino D. Kadangi D. B. lakstė po kambarį, N. pagrasino jį pastatyti į kampą. Po kiek laiko lygtais D. K. pradėjo kibti prie E. B., bet priežasties dėl ko taip darė, jis nežino. Kiek pamena, jis buvo užmigęs. Kas vyko toliau jis nepamena. Gali būti, kad D. susimušė su E. B.. Kiek jam žinoma, D. nepatiko E. šukuosena (E. buvo ilgais plaukais). Jis nepamena, ar pats mušė E., ar ne. Galėjo ir mušti. Tiesiog dėl girtumo jis nepamena. Jis net nepamena, kaip ir kas, o tuo labiau už ką dūrė. Jis sutinka, kad galėjo spirti kelis kartus E. B. be jokios priežasties, matydamas, kad taip daro jo draugai. Jis nepamena, kaip ir kur buvo sužeistas. Sužalojimą gydėsi apie du mėnesius. Šiuo metu jokių pasekmių nejaučia. Jis jokių pretenzijų E. B. neturi. Sutinka, kad jis galėjo jį sužaloti gindamasis, nes, kiek pamena, jis gynė savo brolį nuo N. K. veiksmų, jį drausmino. Jis jokių pretenzijų neturi, todėl civilinio ieškinio nereiškia (tomas 1, 28-30 b.l.).

Liudytojas D. B. parodė, kad jie žiūrėjo televizorių. A. N. K., spyrė į fotelį, jis nugriuvo ant žemės. N. K. norėjo jį sumušti. Nuvedė į kampą, sakė, kad jį apšlapins. Brolis (E. B.) stojo jo ginti. Prie jo priekabiavo N. K., buvo jį paėmęs, pakėlęs į aukštį ir norėjo mesti į žemę, bet nespėjo, nes padėjo brolis. Tada jis pabėgo.

Iš 2007-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini)., Anykščių r. (tomas 1, 22-25 b.l.).

Iš 2008-07-02 specialisto išvados Nr. G 978/08 (05) matyti, kad A. V. buvo padaryti tokie sužalojimai – kiauryminė durtinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu, oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir poodyje, kairės krūtinės ląstos pusės kiauryminė žaizda su kairiojo plaučio, diafragmos ir skrandžio sužalojimais, kraujo ir oro bei skrandžio turinio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei pilvo ertmėje; sužalojimai padaryti paveikiant duriančiai pjaunančiu įrankiu į krūtinės ląstos dešinę ir kairę puses prieš patenkant į Anykščių ligoninę 2007-12-15 4 val. 50 min. Dėl kiauryminių durtinių žaizdų krūtinės ląstoje su vidaus organų sužalojimais sveikata sutrikdyta sunkiai (tomas 1, b.l. 43-44).

Iš 2009-03-31 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta juodos spalvos vyriška striukė, kirvis mediniu kotu, standartinis ir peilis, sulūžęs į dvi dalis (tomas 1, 101-104 b.l.).

Iš 2007-12-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis E. B. patvirtino savo parodymus, parodė, kaip nesitaikydamas dūrė A. V. (tomas 1, 147-15 b.l.).

Iš 2007-12-22 specialisto išvados Nr. G 2111/07 (05) matyti, kad E. B. buvo nustatyti minkštųjų audinių sumušimai veide, kairiajame peties sąnaryje, kairėje alkūnėje, kakle ir kairėje plaštakoje; sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais ir šiurkštų paviršių turinčiais daiktais, sužalojimai galėjo būti padaryti 2007-12-15; E. B. nustatyti sužalojimai penkiose kūno srityse, ne mažiau penkių smūgių poveikyje; dėl kiekvieno sužalojimo atskirai imant, sveikata sutrikdyta nežymiai (tomas 1, 154 b.l.).

Iš 2012-05-27 tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams Nr. 0112000281105 matyti, kad vyr.patrulis A. A. pranešė, kad 2012-05-26 dirbdamas kartu su tyrėju R. K., iš Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK budėtojo gavo pranešimą, kad po (duomenys neskelbtini) kaimą važinėja automobilis AUDI 80, kurio vairuotojas B. be teisių ir galimai neblaivus (tomas 2, 10 b.l.).

Iš 2012-05-27 tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams Nr. 0112000281105 matyti, kad vyr.patrulis R. K. pranešė, kad 2012-05-26 dirbdamas kartu su vyr.patruliu A. A., iš Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK budėtojo gavo pranešimą, kad po (duomenys neskelbtini) kaimą važinėja automobilis AUDI 80, kurio vairuotojas B. be teisių ir galimai neblaivus (tomas 2, 11 b.l.).

Į bylą yra pateiktas laidai „Farai“ rengtas vaizdo įrašas, perkeltas į kompaktinį diską, kuriame yra užfiksuota kaip pareigūnai R. K. ir A. A. surašo protokolą E. B., bei įvykęs E. B. pasipriešinimas policijos pareigūnams (tomas 2, 27 b.l.).

Iš 2012-06-08 tarnybinio pranešimo dėl E. B. ir E. P. veiksmų Nr. 0112000305871 matyti, kad prevencijos poskyrio specialistas A. Z. pranešė, kad 2012-06-08 dirbdamas kartu su patruliu M. E., (duomenys neskelbtini) kaime, sulaikė neblaivų E. B. ir E. P. (tomas 2, 44-45 b.l.).

Iš 2012-06-08 tarnybinio pranešimo dėl E. B. ir E. P. veiksmų Nr. 0112000305871 matyti, kad patrulis M. E. pranešė, kad 2012-06-08 dirbdamas kartu su specialistu A. Z. (duomenys neskelbtini), kaime, sulaikė neblaivų E. B. ir E. P. (tomas 2, 46-47 b.l.).

Iš 2012-06-12 specialisto išvados Nr. G 753/12 (05) matyti, kad A. Z. buvo nustatyta odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje, sužalojimas padarytas paveikiant kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis, įspiriant ar panašiai; dėl nustatyto sužalojimo A. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai; tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu A. Z. galėjo jausti fizinį skausmą (tomas 2, 60 b.l.).

Iš 2012-06-12 specialisto išvados Nr. G 752/12 (05) matyti, kad M. E. nustatyta dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu; vieno smūgio sudavimas šiam sužalojimui padaryti yra pilnai pakankamas; sužalojimas padarytas paveikiant kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis, smūgiuojant rankomis ar panašiai; dėl nustatyto sužalojimo M. E. sveikata sutrikdyta nežymiai; tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu M. E. galėjo jausti fizinį skausmą (tomas 2, 72 b.l.).

Iš 2012-06-08 asmens blaivumo testo Nr. 3147 matyti, kad E. B. 2012-06-08 23:50:16 buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas (tomas 2, 90 b.l.).

Iš 2012-06-08 asmens blaivumo testo Nr. 3146 matyti, kad E. P. 2012-06-08 23:47:21 buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas (tomas 2, 125 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Kaip nurodyta Lietuvos A. T. Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 p., staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Kaltinamasis E. B. parodė, kad pas jį į namus buvo atėję jo draugai N. K., E. J. ir A. V.. Jie visi gėrė alų. N. K. pradėjus kabinėtis prie jo brolio, jis susijaudino, puolė ginti brolio. Tada N. K. ir kiti pradėjo mušti jį. Jis susijaudino, puolė slėptis nuo jų, kitame kambaryje pagriebė peilį ir ketino juos pagąsdinti. Kai išėjo į koridorių nieko nematė, net nesuprato, kad kažkam dūrė peiliu. Teismas vertina, kad po kaltinamojo ir jo brolio atžvilgiu pavartoto smurto, jis patyrė fiziologinio afekto būseną ir nesąmoningai dūrė nukentėjusiajam tuo metu rankoje turėtu peiliu. Nukentėjusysis A. V. suprato, kad nukentėjo dėl savo paties elgesio, kaltinamajam E. B. atleido ir nereiškia jokių pretenzijų. Tokia kaltinamojo E. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo E. B. kaltė, jog jis 2012 m. gegužės 27 d., apie 22 val. 45 min., ir 2012 m. birželio 8 d., apie 22 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais žodžiais bei smurtiniais veiksmais pasipriešino teisėtiems viešojo administravimo funkcijas vykdančių policijos pareigūnų reikalavimams, bei nežymiai sutrikdė pareigūno M. E. sveikatą, visiškai įrodyta, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios E. P. kaltė, jog ji 2012 m. birželio 8 d., apie 22 val. 45 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, įžūliais žodžiais bei smurtiniais veiksmais pasipriešino teisėtiems viešojo administravimo funkcijas vykdančių policijos pareigūnų reikalavimams, bei nežymiai sutrikdė pareigūno A. Z. sveikatą, visiškai įrodyta, jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 9473,00 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (tomas 1, 53-55 b.l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo E. B. veiksmų. Duomenų, kad ši žala būtų atlyginta, byloje nėra, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. B. P. teritorinei ligonių kasai priteistina 9473,00 Lt suma.

Nukentėjusysis A. Z. pareiškė civilinį ieškinį 1000,00 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, 57 b.l.).

Nukentėjusysis A. Z. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė išgyvenimų dėl kaltinamosios E. P. neteisėtų veiksmų, t.y. kelio sužalojimo, dėl ko nukentėjusysis negalėjo sportuoti, dalyvauti iš anksto numatytose sporto varžybose. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamosios E. P. nusikalstamos veikos – smūgio sudavimo į kelio sritį, nukentėjusysis A. Z. patyrė fizinį skausmą, buvo padaryta žala jo sveikatai, be to, nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų. Todėl teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, jog ji niekur nedirba, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamosios, turi būti sumažinta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į neturtinės žalos pobūdį ir mano, kad iš kaltinamosios E. P. nukentėjusiojo A. Z. naudai priteistinas 500,00 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis M. E. pareiškė civilinį ieškinį 1000,00 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, 59 b.l.).

Nukentėjusysis M. E. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamųjų E. B. ir E. P. neteisėtų veiksmų, t.y. dėl E. B. jo atžvilgiu pavartoto smurto, bei dėl E. P. nepagarbaus elgesio jo kaip pareigūno atžvilgiu, jis patyrė fizinių ir dvasinių išgyvenimų.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo E. B. nusikalstamos veikos – smūgio sudavimo į veidą nukentėjusiajam M. E., nukentėjusysis M. E. patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus dėl patirto skausmo, todėl teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl patirto fizinio skausmo, kurį sukėlė kaltinamasis E. B.. Tačiau teismas laiko neįrodytu, jog nukentėjusysis M. E. patyrė neturtinės žalos dėl kaltinamosios E. P. veiksmų, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl kaltinamosios E. P. atmeta. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo E. B. turtinę padėtį, į tai, jog jis niekur nedirba, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo E. B., turi būti sumažinta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į neturtinės žalos pobūdį ir mano, kad iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiojo M. E. naudai priteistinas 500,00 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. ).

Kaltinamasis E. B. padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.). Nusikalstama veika pagal BK 136 straipsnį padaryta veikiant afektine tyčia, esant ribotoms galimybėms valdyti savo veiksmus, todėl už šią nusikalstamą veiką E. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu BK 136 str. sankcijoje numatytas tos rūšies bausmės vidurkis. Nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnį padarytos tiesiogine tyčia, t.y., darydamas nusikalstamas veikas, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra padarytas prieš valstybės tarnautojus ir viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų veiklą, nusikaltimai yra baigti. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas (tomas 2, 116 b.l.), baustas administracine tvarka (tomas 2, 107-110 b.l.), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra lengvinančių aplinkybių. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga E. B. skirti už nusikalstamų veikų padarymą sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nustatant sankcijos ribose, arčiau minimumo. Teismo nuomone, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2012 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. (tomas 2, 32; 39 b.l.), ir nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. birželio 10 d. (tomas 2, 95; 104 b.l.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. paliktinos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Kaltinamoji E. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t.y., darydama nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra padarytas prieš valstybės tarnautojus ir viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų veiklą, nusikaltimas yra baigtas. Vertindamas kaltinamosios asmenybę teismas atsižvelgia į tai, jog ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, yra jauno amžiaus, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jog prisipažino ir gailisi padarius nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai, bausmės dydis skirtinas artimas bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. birželio 9 d. (tomas 2, 123; 133 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)303 str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį ir paskirti 1 metų (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį dėl 2012-05-27 įvykdyto pasipriešinimo Anykščių rajono PK pareigūnams ir paskirti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį dėl 2012-06-08 įvykdyto pasipriešinimo Anykščių rajono PK pareigūnams ir paskirti 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 63 str. 1 d., ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 m. ir 6 mėn. (vienerių metų ir šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus: - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Į bausmės laiką įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-27 iki 2012-05-28 ir nuo 2012-06-08 iki 2012-06-10.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir paskirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant ją po 30 valandų per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-06-08 iki 2012-06-09.

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į.k. 191351679), atstovaujamai Panevėžio teritorinės ligonių kasos, iš E. B. priteisti 9473,00 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris litus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam M. E. iš E. B. priteisti 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo M. E. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiajam A. Z. iš E. P. priteisti 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. Z. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.