- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- ATP-1224-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti D. G. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. P. 2014 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13 d. jam paskiriant 1500 Lt baudą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. P. 2014 m. liepos 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-15473280-14, D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 13 d. ir jam paskirta 1500 Lt bauda dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 26 d., apie 21.00 val., būdamas baustas pagal ATPK 110 str. 10 d., viešoje vietoje – sodų bendrijų gatvėse, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedžiojo savo šunį, vardu B., be pavadėlio ir antsnukio, dėl to šis įbėgo į neaptvertą svetimo namo teritoriją ir sukandžiojo ten buvusį, palaidą, be antsnukio, B. M. priklausantį šunį, vardu A..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi netenkino D. G. skundo dėl minėto nutarimo, kuriuo buvo prašoma priimta nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo jo atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį bei Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. P. 2014 m. liepos 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, taip pat skirti ekspertizes, kurios nustatytų B. M. šuns žaizdų pobūdį bei kilmę ir ar galėjo tokius sužalojimus padaryti jo šuo, kviesti liudyti D. V. G..
Nurodo, kad B. M.. A. M. ir G. M. skirtingai nurodo įvykio aplinkybes, o būtent: B. M. teigia, kad jis su šunimis po pasivaikščiojimo grįžo prie savo vartelių, jo šuo Berta pasileido į Macijevskių kiemą, jis liko miškelyje prie savo namų, kur B. M. su juo pakalbėjo, miškas buvo iš vakarų pusės; A. M. teigia, kad jis stovėjo krūmuose prie miško, jį matė pro virtuvės langą, B. M. pokalbio su kaimynu negirdėjo, kai pasirodė kaimynas, mama G. M. buvo šalia virtuvėje, miškas buvo iš vakarų pusės; G. M. teigia, kad jis po įvykio praėjus dviems minutėms atėjo iš miško iki įvykio vietos, tada B. M. su juo kalbėjo ir G. M. citavo pokalbį, kurio neminėjo B. M., miškas buvo iš rytų pusės. A. M. tik teisme paminėjo aplinkybę dėl to, kad jis iš miško atėjo po dviejų minučių, šios aplinkybės ji nenurodė pirminėje apklausoje, nors tai nurodė jos motina G. M.. Pažymi, kad A. ir B. M. pareiškime nurodyta, jog jis stovėjo krūmuose, tačiau tie vadinami krūmai yra nepraeinami brūzgynai. Nurodo, kad G. M. 2014 m. birželio 13 d. paaiškinimas prieštarauja kitų šeimos narių paaišinimams. B. M. teigė, kad jis neišėjo iš krūmų, A. M. teigė, kad jis išėjo iš krūmų ir ties riba stovėjo. G. M. teigė, kad jis išėjo iš miško į jų kiemo vidurį ir tada su juo aiškinosi B. M.. Ir dar G. M. išgirdo vidury kiemo jį atsakant B. M. „tau viskas susisapnavo”, to necitavo pati B. M.. Tuo tarpu A. M., liudydama teismo posėdyje nurodė, kad mama G. M. buvo virtuvėje tuo metu, kai ši matė tolumoje miško pakraštyje jį, kuris toliau į kiemą nėjo. G. M., pagal dukros A. M. liudijimą įvykio metu buvusi virtuvėje, negalėjo girdėti B. M. pokalbio su juo nes pati A. M. liudijo jo negirdėjusi. Atkreipia dėmesį į tai, kad būdama ne daugiau kaip 40 m. ir nesant jokių medžių ar krūmų, kurie galėtų užstoti vaizdą ir garsą, 2014 m. balandžio 26 d. apie 21.00 val. šalia vakarojusi kaimynės A. P. Ž. šeima negirdėjo triukšmo ir nepastebėjo įvykio ar kito kokio sujudimo.
Nurodo, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K. G. parodė, jog jis yra pastarojo sūnus, 2014 m. balandžio 26 d. pas jį namuose dažė spintelę, kadangi jis buvo susižeidęs ranką, tai atsimena, kadangi tai buvo pirma išeiginė diena iš karto po Velykų, sūnus atvažiavo pavakary, kažkur apie 18 val. ir buvo gal iki 21.00-21.30 val., gal išvažiavo prieš 22 val. Teismo vertinimu, tokie liudytojo parodymai nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog jis būtent apie 21.00 val., t.y. įvykio metu, buvo visai kitoje vietoje, nei nustatyta. Nurodo, kad įvykio dieną saulė leidosi 20.41 val., t.y., 20 min. iki tariamo įvykio. Liudytojų M. teigimu, įvykio metu jau temo. Pagal A.K. G. liudijimą, kad jis išvažiavo namo temstant, t.y. pagal M. parodymus, apie 21.00 val., atvykti iki namų fiziškai galėjo tik po 20 min., todėl, jei būtų vedęs šunis pasivaikščioti, tai būtų jau sutemę, apie 40 min. po saulės nusileidimo. Tą dieną, šunis pavedžiojęs iki 18 val., tėvų spintą dažė ilgai, maždaug iki 21.45 val., namo išvažiavo apie 22.00 vali., buvo tikrai tamsu. Teismo posėdyje jo tėvas jautėsi blogai, buvo priešinsultinės būsenos, negalėjo prisiminti tikslių aplinkybių.
Pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjas J. D. byloje buvo šališkas, trukdė susipažinti su bylos medžiaga. Su dalimi (26 lapais iš 41) medžiagos leido susipažinti tik nutarimo surašymo dieną, t.y., 2014 m. liepos 17 d. Gautos bylos kopijos buvo nekokybiškos, nuotraukose nebuvo galima įžiūrėti šuns žaizdų. Asmens duomenys, įskaitant elektroninio pašto adresą, užtušuoti. Su originalia byla susipažino tik 2014 m. spalio 22 d. teismo raštinėje. Atkreipia dėmesį į 2014 m. birželio 11 d. B. M. elektroninį laišką tyrėjui: iš adreso (duomenys neskelbtini)@policija.lt adresu (duomenys neskelbtini)@policija.lt apačioje pasirašo: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresnioji specialistė. Taigi, akivaizdu, kad B. M. yra tyrėjo kolegė, kas galimai turėjo įtakos tyrėjo šališkumui šioje byloje.
Atkreipia dėmesį, kad jam kelia abejonių, jog B. M. šuniui tokio masto sužalojimus galėjo padaryti kitas šuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausioji tyrėja A. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai išanalizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog D. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 13 d.
Atsakomybė pagal ATPK 110 str. 13 d. kyla tam, kas pažeidė gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisykles, dėl ko atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje, septintojoje ar dešimtojoje dalyse numatytus pažeidimus.
Pagrindinis apelianto kaltės įrodymų šaltinis šioje byloje yra nukentėjusiosios B. M., liudytojų A. M. ir G. M. parodymai. Šie parodymai skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Nors apeliantas nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, šie parodymai nesutapo tik smulkmenose, tačiau esmines įvykio aplinkybes jos nurodė tokias pačias, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtų liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šie parodymai yra informatyvūs ir patikimi apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad D. G. parodymai apie tai, jog įvykio metu jo šunys buvo užrakinti namuose, yra paneigti nukentėjusiosios B. M. parodymais, o būtent, kad ji D. G. šunį atpažino, kadangi anksčiau yra mačiusi, kad kaimynas jį vedžioja, šiuos parodymus patvirtino liudytojos A. M. ir G. M..
Nors apeliantas teigia, kad liudytoju apklausto jo tėvo A.K. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo tikslūs dėl jo blogos savijautos teismo posėdžio metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto kaltei nustatyti visiškai pakanka aukščiau aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų. Prašymas kviesti liudyti D.V. G. atmestinas, nes apeliantas nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes ji galėtų paliudyti nagrinėjamo įvykio kontekste.
Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl tyrėjo J. D. šališkumo. Visų pirma, šis tyrėjas pirmos instancijos teisme parodė, jog D. G. anksčiau nepažinojo ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, jog šis tyrėjas nurodė ir B. M. nepalankias aplinkybes, t.y. tai, kad sklypas yra aptvertas tik iš vienos pusės, prasta metaline tvora, taip pat tai, jog ir pačios pareiškėjos šuo kieme buvo palaidas ir be antsnukio. Ši aplinkybė paneigia apelianto keliamą versiją, kad tai, jog nukentėjusioji B. M. ir tyrėjas J. D. dirba Vyriausiajame policijos komisariate ir yra kolegos, galimai įtakojo J. D.. Atkreiptinas dėmesys, jog tyrėjas ir nukentėjusioji dirba skirtinguose Vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose, t.y. tyrėjas yra (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, tuo tarpu nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini) pareigūnė, šių asmenų nesieja pavaldumo santykiai, be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad iki šios bylos nagrinėjimo jie buvo pažįstami asmeniškai. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto keliamos pretenzijos dėl nekokybiškų bylos kopijų turėjo būti keliamos minėtas kopijas išdavusiai institucijai.
Apelianto prašymas skirti ekspertizes, kurios nustatytų B. M. šuns žaizdų pobūdį bei kilmę ir ar galėjo tokius sužalojimus padaryti jo šuo yra nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančios UAB “(duomenys neskelbtini)” veterinarijos gydytojo M. A. išduotos pažymos, nukentėjusiosios B. M. šuniui nustatytos būtent kastinės žaizdos.
Apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 110 str. 13 d., todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.