Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-151-72/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
1S-151-72/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Kategorijos
  • 2.1.16.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Nr.1S-151-72/2013 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3.;

2.12.4.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. sausio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Danutei Baltrušaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, vedusio, teisto, skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria įtariamajam R. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. įtariamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 10 val. 50 min., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, paskambino nukentėjusiajai B. A., gyv. (duomenys neskelbtini) , į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs jos anūku, pranešė, kad padarė eismo įvykį ir jo metu sužalojo vaiką, po ko tęsdamas pokalbį su nukentėjusiąją B. A., melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, kad norint jog anūkas neturėtų jokių problemų dėl avarijos reikia sumokėti 3000 litų, o nukentėjusiajai B. A. sutikus su šia suma, tą pačią dieną apie 11.00 val. atvykęs į Zarasų miestą, Taikos g. 3, tikslu paimti apgaule išviliotų pinigų nukentėjusiajai B. A. prisistatė policijos pareigūnu ir iš nukentėjusiosios apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - B. A. priklausančius 3000 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. A. 3000 litų turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.

Be to, jis įtariamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.35 val., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, paskambino nukentėjusiajai Z. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną Nr (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs anūku, pranešė, kad padarė avariją ir sužalojo tris žmones, po ko, tęsdamas pokalbį su nukentėjusiąją Z. J., melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodė, kad norint jog anūkas neturėtų jokių problemų dėl avarijos, reikia sumokėti 10 000 litų, o nukentėjusiajai nurodžius, kad gali sumokėti 600 litų, ir jam sutikus su šia suma, tą pačią dieną, apie 19.05 val., atvykęs į Zarasų rajoną, Salako seniūniją, Gulbinės viensėdį, tikslu paimti apgaule išviliotų pinigų, nukentėjusiajai Z. J. prisistatė policijos pareigūnu ir iš nukentėjusiosios apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - Z. J. priklausančius 600 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. J. 600 Lt turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Įtariamasis R. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2013 m. sausio 10 d. Tą pačią dieną skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam R. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis R. Č. prašo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į namų areštą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Įtariamasis nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka įstatymu numatytų reikalavimų jos turiniui, nes surašyta nesuprantamai ir nemotyvuotai. Nutartyje nenurodytas bylos numeris, posėdžio pradžios ir pabaigos laikas bei terminas, per kurį gali būti apskųsta nutartis.

Skunde nurodoma, kad teismas nutartį priėmė, neįsigilinęs į kardomajai priemonei skirti reikšmingas aplinkybes – tai, kad šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, išlaiko jis vienas dirbdamas pas dėdę miško darbus, registruotas darbo biržoje, šeimos pajamos yra tik 159 Lt. Įtariamasis sutinka su teismo argumentu, kad paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje tinkamai nevykdė, tačiau nurodo, kad su policijos pareigūnu palaikydavo ryšį telefonu, informuodamas dėl neatvykimo priežasčių. Kviečiamas nebuvo atvykęs į policijos įstaigą dėl objektyvių aplinkybių, nes tuo pačiu metu dalyvavo jo atžvilgiu atliekant kitus proceso veiksmus dėl kitos nusikalstamos veikos.

Įtariamasis nurodo, jog jis prisipažino padaręs veikas tik dėl policijos pareigūno grasinimų suimti ilgam laikui. Skunde išvardinti ir kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, įtariamojo manymu, padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai atliekant akistatą bei asmens parodymą atpažinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Įtariamasis skundu prašo suėmimą jam pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę - namų areštą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tenkinti tokį jo prašymą šioje proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas neturi jokios galimybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sprendimus dėl kardomosios priemonės skyrimo, jos termino pratęsimo ar kardomosios priemonės pakeitimo gali inicijuoti tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras.

Suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Įtariamasis skunde tiesiogiai savo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas neneigia, tačiau tvirtina prisipažino kaltu tik dėl policijos pareigūno grasinimų. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, įtariamojo kaltės klausimo nesprendžia - tai yra bylą iš esmės nagrinėjančio teismo prerogatyva. Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų įtarti R. Č. nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 182 str. 1 d., pakanka. Šie duomenys užfiksuoti įtariamojo, nukentėjusiųjų Z. J. ir B. A. parodymuose, asmens parodymų atpažinti protokoluose, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, telefoninių pokalbių išklotinėse bei kituose bylos dokumentuose.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas bei jo terminas pratęstas, kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Skundžiama nutartimi įtariamajam R. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas paskirtas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., tai yra, kad suimtasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas už BK 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas R. Č., numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). Nors įtariamajam inkriminuoti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), tačiau iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2012-10-05 skirtą švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje yra ne kartą pažeidęs, nors buvo įspėtas dėl kardomosios priemonės pažeidimo pasekmių. Skunde nurodoma, kad dėl su laisvės suvaržymu susijusios kardomosios priemonės paskyrimo įtariamojo šeima liktų be pajamų, kurias jis gaudavo iš atsitiktinių darbų, tačiau šią aplinkybę akivaizdžiai nusveria tai, kad įtariamasis vengia atvykti į policijos įstaigą pagal šaukimus, pažeidinėja švelnesnes kardomąsias priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, padarė išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei skyrė suėmimą BKP 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas suėmimą skyrė ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t.y. padaręs išvadą, kad įtariamasis gali daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus. Tačiau šiuo pagrindu suėmimas gali būti paskirtas tik tuomet, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Kaip matyti, R. Č. pareikštas įtarimas dėl dviejų nesunkių, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, kurie neįeina į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, bylos medžiagoje nėra, jų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl šis BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas pagrindas iš nutarties šalintinas.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pagrindų nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienai šiame įstatyme nurodytai aplinkybei.

Taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau be analizuojamos teisės suvaržymo šioje byloje nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų - užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir kt., nes, kaip minėta, švelnesne kardomąja priemone šie tikslai pasiekti nebuvo.

Įtariamasis nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka įstatymu numatytų reikalavimų jos turiniui, nes surašyta nesuprantamai ir nemotyvuotai, joje nenurodytas bylos numeris, posėdžio pradžios ir pabaigos laikas bei terminas, per kurį gali būti apskųsta nutartis. Su tokiais suimtojo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nutarties skirti kardomąją priemonę turinys reglamentuotas BPK 125 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, nutartyje skirti kardomąją priemonę turi būti nurodoma: 1) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta; 2) nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo įtariamas, šios veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas; 3) duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką; 4) tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, – suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli šio Kodekso 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai.

Kaip minėta, teismo BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu suėmimas skirtas nepagrįstai, jis iš nutarties pašalintas, tačiau BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas motyvuotas pakankamai išsamiai, nurodant, kad šaukimais kviečiamas į policijos komisariatą ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti neatvyksta, švelnesnę kardomąją priemonę pažeidinėja. Šių motyvų pilnai pakako nustatant minėto pagrindo buvimą. Nutartyje nurodyti bylos numerį, posėdžio pradžios ir pabaigos laiką bei kitus skunde nurodytus, įtariamojo manymu, būtinus nutarties sudėties elementus, įstatymas nurodyti nereikalauja. Skunde nurodytas nutarties trūkumas – rezoliucinėje dalyje nenurodytas apskundimo terminas šios nutarties negaliojančia nedaro, juolab, kad įtariamasis, kurio interesai posėdžio metu buvo ginami advokato J. B., skundą dėl nutarties apylinkės teismui pateikė nepažeidęs jos apskundimo termino.

R. Č. skunde išvardino ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimai padarytus proceso pažeidimus: netinkamai atliktą akistatą, asmens parodymą atpažinti ir kt. Tačiau minėti pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami BPK Penktajeme skirsnyje (Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu) numatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo pagrįstumą, šių klausimų nenagrinėja.

Įtariamojo R. Č. prašymas jo skundą nagrinėti jam dalyvaujant atmetamas. BPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad skundui dėl suėmimo paskyrimo nagrinėti rengiamas posėdis, į kurį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Įstatymas nereglamentuoja būtino įtariamojo dalyvavimo tokiame posėdyje, klausimą dėl suimtojo pristatymo į teismo posėdį sprendžia teismas. Šiuo atveju teismas tokios būtinybės nenustatė.

Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutarė:

Įtariamojo R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius