- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-261-372/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Liudvika Tupienė
- Ieškovas
- AB banko „Hansabanko“
- Atsakovas
- S. M., E. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB banko „Hansabanko“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovams S. M. ir E. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas „Hansabankas“ ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. M. ir E. M. 7363,25 Lt skolą, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito 6634,66 Lt sumos, skaičiuojamas nuo paskutinės skolos paskaičiavimo dienos, t.y. 2008-03-21 iki viso kredito bankui grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-02-21 ieškovas ir atsakovė S. M. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovei 7000 Lt kreditą baldų įsigijimui, atsakovei mokant 11 proc. metinių palūkanų. Kredito grąžinimo terminas 2011-02-21. Nurodė, kad Vartojimo kredito sutartyje numatytas 7000 Lt kreditas į atsakovės sąskaitą buvo pervestas 2007-02-21. Pagal sutartį atsakovė kreditą turėjo grąžinti dalimis, kas mėnesį po 181,20 Lt nurašant nuo atsakovės sąskaitos, kas ir buvo daroma iki 2007-06-01, iš viso buvo grąžinta 365,34 Lt kredito, nes sekantį mokėjimo terminą atsakovės sąskaitoje nebebuvo reikiamo kiekio pinigų. Ieškovas teigė, kad apie susidariusią padėtį informavo atsakovę, tačiau situacija nepasikeitė, todėl ieškovas kredito sutartį nuo 2007-10-29 nutraukė. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovė nevykdė įsipareigojimų bankui pagal sutartį, todėl privalo grąžinti tokią pat sumą, kokią negrąžino pagal sutartį, sumokėti sutartines palūkanas. Skolos suma yra 7363,25 Lt, kuri susideda iš 6634,66 Lt negrąžinto kredito, 513,29 Lt palūkanų, 158,55 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą bei 56,72 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, paskaičiuotų iki 2008-03-21. Be to, ieškovas nurodė, kad vartojimo kreditas buvo paimtas atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, todėl remiantis CK 3.109 str. nuostatomis ieškinys dėl skolos priteisimo pareikštas abiems sutuoktiniams.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui solidariai iš S. M. ir E. M. 2634,66 Lt negrąžinto kredito, 220,26 Lt priskaičiuotų palūkanų iki 2008-03-21, 158,55 Lt priskaičiuotų delspinigių už negrąžintą kreditą iki 2008-03-21, 56,75 Lt priskaičiuotų delspinigių už nesumokėtas palūkanas iki 2008-03-21, viso 3070,22 Lt ir 117 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 11 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 2634,66 Lt sumos, skaičiuojamų nuo 2008-03-22 iki šios kredito dalies grąžinimo bankui dienos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2008-05-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš S. M. 4000 Lt negrąžinto kredito ir 404 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 11 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 4000 Lt sumos, skaičiuojamų nuo 2008-03-22 iki šios kredito dalies grąžinimo bankui dienos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2008-05-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje reikšmingas prievolių grupiškumo aiškinimas per priešingos rūšies atitikmenis: asmeninė prievolė - bendra prievolė, dalinė prievolė – solidarioji prievolė. Pažymėjo, kad atsakovai E. M. ir S. M. patvirtino, jog iš paimto 7000 Lt kredito 3000 Lt buvo panaudoti sumokėti įsiskolinimams už komunalinius patarnavimus ir dėl to ginčo nėra. Dėl kitų 4000 Lt panaudojimo atsakovų E. M. ir S. M. nurodomos aplinkybės skiriasi ir toms aplinkybėms patvirtinti atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Todėl teismas nustatė, kad dalį paskolos – 3000 Lt atsakovai paėmė esant abiejų sutuoktinių sutikimui, šios aplinkybės atsakovas E. M. neginčijo, ir ją panaudojo bendriems šeimos poreikiams patenkinti – apmokėti sutuoktinių solidariąją prievolę mokesčiams už komunalinius patarnavimus. Konstatavęs, kad šios prievolės dalykas nedalus, teismas pripažino, jog atsakovai šioje prievolės dalyje ieškovui atsako kaip solidarieji bendraskoliai. Pažymėjo, jog pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito asmens sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad neįrodžius paskolos būtinumo bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir to būtinumo paskolos ėmimo metu, o ne vėliau, iš vartojimo kredito sutarties kylančios prievolės laikytinos asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis. Teismas konstatavo, kad byloje nėra rašytinių duomenų, kad atsakovas E. M. būtų davęs sutikimą ir kitai vartojamojo kredito daliai – 4000 Lt, o savo prieštaravimuose ir bylos nagrinėjimo metu jis tai neigė. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė S. M. tik bendromis frazėmis galėjo paaiškinti, kur panaudojo likusią kredito dalį – rūbams, maistui ir panašiai, ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, teismas padarė išvadą, jog atsakovė S. M. neįrodė aplinkybių, kad kredito dalis, jos paimta be kito sutuoktinio sutikimo, buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl iš vartojimo kredito sutarties kylančią prievolę grąžinti 4000 Lt negrąžinto kredito teismas laikė asmenine S. M. prievole ir šią sumą priteisė iš atsakovės S. M.. Tuo pačiu teismas patenkino ir kitus ieškovo reikalavimus dėl sutartinių ir procesinių palūkanų bei delspinigių priteisimo iš atsakovų. Iš dalies patenkinęs ieškinį teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB bankas „Hansabankas“ prašo iš dalies panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų S. M. ir E. M. 7363,25 Lt skolą, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito 6634,66 Lt sumos, skaičiuojamas nuo paskutinės skolos paskaičiavimo dienos, t.y. 2008-03-21 iki viso kredito ieškovui grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 521 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apelianto motyvai yra tokie:
1. Teismas sumažino ieškovo reikalavimą 293,03 Lt. Tokiu būdu atsakovų bendra skola pagal teismo sprendimą sudaro ne 7363,25 Lt kaip reikalavo ieškovas, o 7070,22 Lt. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato ieškovo pateiktą paskaičiavimą, t.y. teismas atėmė iš 513,29 Lt priskaičiuotų (ir nesumokėtų) palūkanų 293,03 Lt, t.y. palūkanų sumą, kurią atsakovai iš viso sumokėjo per visą kredito naudojimosi laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad tik dalis skolos laikytina solidaria, o likusi dalis priteistina asmeniškai iš S. M.. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad sutuoktiniai svarstė imti kreditą ir dėl jo paėmimo buvo susitarę. Tai, kad kreditas buvo paimtas, atsakovas E. M. žinojo ir dėl to pretenzijų nereiškė. Tačiau teismas suabejojo, ar atsakovas E. M. žinojo ir sutiko su visa kredito suma. Todėl teismas nusprendė, kad šią aplinkybę turi įrodinėti viena atsakovė S. M.. Apelianto manymu, tokia teismo nuostata yra neteisinga, kadangi teismas nustatė, jog kredito paėmimo tikslas buvo šeimos poreikių tenkinimui, todėl ir solidarumo prezumpciją (CK 392 str. 3 d.) dėl visos skolos turėtų paneigti abu sutuoktiniai, o ne viena S. M.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė S. M. nurodė, kad visas kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantas sutinka, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, tačiau atsakovas E. M. taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nustatytą prezumpciją ir leidžiančių teismui tvirtai apsispręsti dėl dalies kredito panaudojimo ne šeimos interesais.
Atsiliepimo į ieškovo AB banko „Hansabankas“ apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčas kilo dėl atsakovų sutuoktinių S. M. ir E. M. atsakomybės pobūdžio pagal 2007-02-21 pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu AB banku „Hansabankas“. Nustatyta, kad 2007-02-21 AB bankas „Hansabankas“ ir S. M. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė 7000 Lt vartojimo kreditą (baldų įsigijimui), mokant 11 procentų dydžio metines palūkanas (b.l. 6 – 8). Ši paskola buvo suteikta šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė S. M., pasirašydama Vartojimo kredito sutartį, garantavo, kad sandorį sudaro sutuoktiniui sutinkant ir tik šeimos poreikiams tenkinti (sutarties 13.1. p.). Atsakovams nesilaikant įsipareigojimų pagal šią vartojimo kredito sutartį, nuo 2007-10-29 sutartį bankas nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovai iki 2007-11-12 grąžintų visą negrąžintą kredito likutį, priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius (b.l. 12). Atsakovams nereagavus į raginimą grąžinti kredito likutį, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – dalį skolos pripažino solidariąja atsakovų prievolę, o dalį skolos priteisė kaip asmeninę S. M. prievolę ieškovui AB bankui „Hansabankas“. Telšių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad tik dalis kredito (3000 Lt) paimta esant abiejų sutuoktinių sutikimui ir bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl šią skolos dalį teismas priteisė iš abiejų sutuoktinių solidariai. Likusią skolos dalį (4000 Lt) teismas pripažino asmenine atsakovės S. M. prievole ieškovui, nurodydamas, kad atsakovė S. M. neįrodė aplinkybių, jog kredito dalis, jos paimta be kito sutuoktinio sutikimo, buvo panaudota bendriems šeimos poreikiam tenkinti. Apeliantas AB bankas „Hansabankas“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo skolą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 str. 1 d. pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Įstatymas nenustato, kad paskolos sutarčiai sudaryti privalomas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Atsakovas E. M., sužinojęs apie sandorį, įstatymo nustatytu terminu jo neginčijo (CK 3.96 str. 1 d.). Nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijoje atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskola buvo panaudota vieno sutuoktinio, o ne šeimos poreikiams (CK 3.109 str. 3 d.). Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta, priešingai, sandoriu gautas kreditas buvo panaudotas M. šeimos interesams tenkinti, t. y. apmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas, S. M. į jos sąskaitą pervesta 7000 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė S. M. pinigus išleido ne tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo CK 3.92, 3.109 str. nuostatų taikymo, nagrinėjant ginčą, pagrįsti.
Kolegijos vertinimu, įrodymų visuma paneigiamas atsakovo E. M. ir liudytojos V. M. aiškinimas, kad dalį paskolos (4000 Lt) pagal ginčo sutartį atsakovė S. M. gavo ir lėšas naudojo tik asmeniniams poreikiams tenkinti; tai reiškia, kad nepaneigta CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija. Šiuo atveju ginčo paskola nėra CK 3.92 str. 4 d. nurodytas sandoris, kurį gali sudaryti tik abu sutuoktiniai; faktai pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti, neįrodinėjami nagrinėjant bylą. Vadinasi, atsakovė S. M., sudariusi ginčo vartojimo kredito sutartį, veikė atsakovo E. M. sutikimu, todėl prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra įrodymų, jog sutuoktinių solidarioji prievolė ieškovui transformavosi į vieno sutuoktinio asmeninę prievolę.
Atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2009 m. vasario 13 d. sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija keičia Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą ir atsakovų įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį ieškovui AB bankui „Hansabankas“ priteisia solidariai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Patenkinus ieškovo AB banko „Hansabankas“ apeliacinį skundą iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą išlaidos (CPK 93 str. 1 d., b.l. 81).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n utaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB bankas „Hansabankas“, buveinė Savanorių pr. 19, LT-03502 Vilnius, į.k. 112029651, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 7363,25 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt trijų litų 25 centų) skolą, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito 6634,66 Lt sumos, skaičiuojamas nuo paskutinės skolos paskaičiavimo dienos, t.y. 2008-03-21 iki viso kredito bankui grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2008-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovų S. M. ir E. M. lygiomis dalimis po 260,50 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB bankas „Hansabankas“ naudai.”
Priteisti iš atsakovų S. M. ir E. M. po 110,50 Lt (vieną šimtą dešimt litų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ieškovo AB bankas „Hansabankas“ naudai.