- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-342-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-16512-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė (pran.), Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- T. B.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 36 000 Lt skolos priteisimo, parengiamojo posėdžio metu reikalavimas sumažintas iki 32 400 Lt, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: žyminio mokesčio – 972 Lt bei išlaidų už teisines paslaugas – 500 Lt priteisimo iš atsakovo. 1997-01-01 atsakovas pasiskolino iš ieškovo 36 000 Lt pagal 1997-01-01 paties atsakovo rašytą sutartį; pažadėjo iki 2000-01-01 pinigus grąžinti. Nors atsakovas nuolat žadėjo pinigus grąžinti, tačiau pažadų netesėjo ir pilnai nevykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti 25 600 Lt dalimi. Nurodė, jog iš ieškovo pasiskolino 6 000 JAV dolerių, pagal paskolos suteikimo dieną galiojusį valiutų kursą tai buvo 24 000 Lt. Iki skolos grąžinimo termino dalis skolos buvo grąžinta prekėmis, kurių vertė buvo 2 500 JAV dolerių (pagal galiojusį valiutų kursą 10 000 Lt), tačiau prekių perdavimas nebuvo raštiškai įformintas. Nuo 2001 m. gegužės paskolą grąžino dalimis ir iki 2002 m. vasario sugrąžino 3 600 Lt. 2002 m. ieškovui kaip skolinių įsipareigojimų vykdymą siūlė perduoti automobilį, tačiau jis su tokiu atsiskaitymo būdu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-10-28 sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovui T. B. iš atsakovo R. K. 32 400 Lt negrąžintos paskolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 972 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato pakalbai apmokėti, iš viso – 1 472 Lt; priteisė valstybei iš atsakovo R. K. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 19,80 Lt; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui – T. B. 108 Lt žyminio mokesčio; netenkino atsakovo R. K. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Nustatyta, kad ieškovas jo ir atsakovo R. K. paskolos startinių santykių faktą įrodinėja į bylą pateikta 1997-01-01 paskolos sutartimi, kurioje nurodyta, jog atsakovas R. K. iš ieškovo T. B. paėmė 36 000 Lt, kas 1997-01-01 valiutos kursu atitinka 6 000 USD, kuriuos pasižada atiduoti iki 2000-01-01. Atsakovas patvirtino, jog 1997-01-01 paskolos sutarties tekstą rašęs jis. Atsakovo rašytoje sutartyje po atsakovo ir ieškovo specifinių asmeninių duomenų (asmens kodo ir gyvenamosios vietos adreso), aiškiai (pinigų sumą nurodant tiek skaičiais, tiek ir žodžiais) parašyta, jog iš ieškovo atsakovas paėmė 36 000 Lt pinigų sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2000-01-01. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, jog pinigų perdavimo faktą įrodo pačiame paskolos rašte esantis patvirtinimas būtent apie 36 000 Lt gavimą, vienos iš šio sandorio šalių T. B. paaiškinimai teismui. Paskolos rašte esantis įrašas „atitinka 1997-01-01 valiutos kursu 6 000 USD“ nepaneigia tos aplinkybės, jog paskola buvo suteikiama litais ir turi būti grąžinama litais. Byloje pateiktas rusų kalba ieškovo rašytas raštelis apie jam dalimis atsakovo sugrąžintus 3 600 Lt bei jame esantys įrašai, jog skola grąžinama litais, taip pat patvirtina, kad prievolės valiuta buvo litai. Atsakovas nurodydamas, jog iš ieškovo pasiskolino 6 000 JAV dolerių, o paskolos suteikimo dieną Lt ir USD santykis buvęs 4/1, negalėjo paaiškinti kaip skaičiavo paskolintos sumos atitikimą litais ir kodėl paskolos raštelyje nurodė 36 000 Lt, o ne 24 000 Lt, nors pagal atsakovo nurodytą valiutų santykį 6 000 JAV dolerių suma atitiktų 24 000 Lt sumai. Paskolos raštelyje įrašą apie JAV dolerius teismas vertino kaip skirtą kreditoriaus interesams apsaugoti. Teisme apklausto liudytoju O. L. nurodytos pinigų perdavimo aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas atsakovui perdavė būtent 6 000 JAV dolerių. Kadangi paskolos dalykas buvo pinigų suma litais, tai paskolos gavėjas ir privalo grąžinti nominalią sumą litais, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus (CK 6.873 str. 6 d.). Paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs ir atsakovui atsiradusi pareiga grąžinti paskolą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad dalį skolos ieškovui grąžino prekėmis; rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas yra sugrąžinęs ieškovui 3 600 Lt. Šios sumos grąžinimą pripažįsta ir ieškovas. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendė, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 32 400 Lt dydžio įsiskolinimas bei procesinės palūkanos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas pareiškė prašymą teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 10 (dešimties) metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovą iki atitinkamo mėnesio 15 dienos ieškovui sumokėti po 1/120 dalį skolos. Ieškovas su atsakovo prašymu nesutiko. Įvertinęs pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, tai jog paskolos grąžinimo terminas suėjo 2000-01-01, šiai dienai atsakovas yra grąžinęs tik nedidelę, t. y. 1/10 skolos dalį; nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (ieškinys atsakovui įteiktas 2010-01-17) atsakovas ieškovui nei paskolos, nei jos dalies negrąžino, teismas sprendimo įvykdymą atsisakė išdėstyti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo R. K. ieškovo naudai 5 600 JAV dolerių; kviesti ir liudytoju apklausti V. S.; išdėstyti sprendimo vykdymą 10 (dešimties) metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovą R. K. kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, sumokėti ieškovui T. B. po 1/120 dalį teismo sprendimu priteisto sumos; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas padarė klaidingą išvadą dėl ieškinio sumos ir valiutos. Priešingai nei nurodoma sprendime, paskolos raštelyje nėra aiškiai nurodyta, kad paskolos suma ir valiuta 36 000 Lt. Paskolos raštelyje, nurodant suteiktos paskolos ekvivalentą JAV doleriais, pažymėta „kas atitinka 6.000 JAV dolerių“. Lito ir JAV dolerio kursas niekuomet nebuvo toks, kad 6 000 JAV dolerių suma atitiktų 36 000 Lt sumą. Teismas netinkamai įvertino liudytojo O. L. parodymus, kad pinigai paskolinti JAV doleriais. Nurodo, jog jei yra prieštaravimų byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, teismas turi vadovautis kitais įrodymais, įskaitant liudytojų parodymus.Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismui atliekant įrodymų vertinimą privalo būti pašalinti visi tarp įrodymų ir aplinkybių esantys prieštaravimai.Teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius buvo nesąžiningas, o skola iki šiol nebuvo grąžinta ir dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 str.), kas yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę. Ieškovas beveik septynerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad atgautų skolą, nors turėjo galimybę susisiekti su atsakovu. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas siekė grąžinti skolą, siūlė ieškovui perimti automobilį. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo. Nurodo, jog pateikė teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį, iš kurių akivaizdu, kad apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos sumokėti visą teismo sprendimu priteistą sumą iš karto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apelianto prašymas dėl liudytojo V. S. apklausos apeliacinės instancijos teisme atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Prašymas kviesti ir apklausti liudytoju V. S. buvo pareikštas tik apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu apeliantas jo apklausti neprašė, nors turėjo tokią galimybę. Teismas sprendžia, kad liudytojas galėjo būti apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir procesinių pagrindų skirti byloje žodinį nagrinėjimą bei apklausti liudytoją apeliacinės instancijos teisme nėra.
Vilniaus apygardos teisme gautas V. S. pareiškimas – rašytiniai liudytojo paaiškinimai; šis dokumentas negali būti priimtas kaip rašytinis įrodymas apeliacinės instancijos teisme dėl analogiškų motyvų; pažymėtina, kad apelianto prašymo priimti šį rašytinį įrodymą nėra.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Apeliantas be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino rašytinį įrodymą – atsakovo parašytą paskolos raštelį ir be pagrindo konstatavo, kad paskolos raštelyje aiškiai nurodyta, jog iš ieškovo atsakovas pasėmė 36 000 Lt pinigų sumą, kurią įsipareigojo grąžinti; apeliantas nurodo, kad tokia teismo išvada prieštarauja paskolos raštelio turiniui bei liudytojo O. L., mačiusio, kad ieškovas pinigus paskolino JAV doleriais, parodymams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rašytinį įrodymą – atsakovo ranka surašytą paskolos raštelį, kuriame nurodyta „...paėmiau pas B. T. 01.01.97 36 000 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius litų) atitinka 01.01.97 valiutos kursui 6 000 USD...“. Bylos nagrinėjimo metu paskolos santykių buvimo atsakovas neneigė, ginčas tarp šalių kilo dėl perduotos pinigų sumos. Teismas įvertino atsakovo parašytą paskolos raštelį ieškovo ir atsakovo paaiškinimų kontekste, pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl į paskolos raštelį buvo įrašyta 36 000 Lt, jeigu pagal atsakovo nurodytą paskolos suteikimo dieną Lt ir USD santykį 6 000 JAV dolerių suma atitiktų 24 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskolos raštelis surašytas paties atsakovo, kad paskolos raštelyje nurodyta paskolos suma litais, tik po to, kaip šalutinė aplinkybė, nurodyta paskolos suma JAV doleriais bei atsižvelgęs į tai, kad įrašas apie paskolos sumą doleriais buvo įrašytas kreditoriaus interesams apginti, pagrįstai pripažino, kad paskolos suma sudaro 36 000 Lt, kad toks paskolos sutarties vertinimas atitinka CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus.
Teismas, vertindamas liudytojo O. L. parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Liudytojas parodė, jog matė, kaip maždaug 1996 metų pabaigoje prieš Naujuosius metus atsakovas paėmė iš ieškovo pinigus, matė, kad įvyko pinigų perdavimas doleriais, sumos nematė (protokolas, b.l. 98). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas kartu su ieškovu ir atsakovu tris ar keturis metus važinėjo į Maskvą ir Lenkiją verslo reikalais, pinigai buvo skolinami ne vieną kartą, liudytojas pakankamai tiksliai nurodė laiką, kai jis matė dolerių perdavimą, sprendžiama, kad liudytojo parodymai yra silpno sąsajumo su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, o teismo išvada, kad liudytojo parodymai nepatvirtina pinigų perdavimo fakto pagal 1997-01-01 paskolos raštelį JAV doleriais, yra pagrįsta ir logiška. Mažesnės, nei 36 000 Lt pinigų sumos perdavimo liudytojo parodymai taip pat nepatvirtina; apelianto argumentai dėl netinkamo liudytojo O. L. parodymų vertinimo atmetami.
Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pagal 1964 m. CK 43 str. 1 d. 3 p. ir 2000 m. CK 1.73 str. 1 d. 1 p. nuostatas aplinkybės, susijusios su paskolos suma ir valiuta turi būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, atmetamas. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoju O. L., sprendime motyvuotai vertino jo parodymus, t. y. pripažino liudytojo parodymus leistinu įrodymu sprendžiant šalių ginčą dėl paskolos sumos ir valiutos. Ta aplinkybė, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie paskolos sumą ir valiutą teismo nebuvo pripažintos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistos CPK 177 arba 185 str. nuostatos.
Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad kreditorius buvo nesąžiningas, paskola nebuvo grąžinta ir dėl kreditorius kaltės ir tuo pagrindu nesumažino skolininko atsakomybės, atmetamas. Apelianto nurodytos aplinkybės – tai, kad ieškovas nuo 2002 m. iki 2009 m. nesiėmė jokių priemonių tam, kad atgautų skolą bei atsisakė perimti atsakovui priklausantį automobilį, neįrodo kreditoriaus kaltės dėl skolos negrąžinimo; byloje nėra duomenų, kad skolininkas nuo 2002 m. neturėjo galimybės grąžinti neginčijamą skolos dalį.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimu netenkinti apelianto prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo. Galimybė išdėstyti sprendimo vykdymo tvarką yra įtvirtinta CPK 284 str. 1 dalyje; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Teismai privalo vertinti ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, ar bus išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra.
Apeliantas prašo teismo sprendimo dalį, kurioje jo prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo atmestas pakeisti ir patenkinti jo prašymą, išdėstant skolos mokėjimą 10 (dešimties) metų laikotarpiui mokant kiekvieną mėnesį po 1/120 skolos dalį, motyvuodamas tuo, kad turi nedidelės pajamas, privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, t. y. jo turtinė padėtis yra sunki. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog neigiamų padarinių dėl skolos išdėstymo gali kilti ne tik skolininkui, kai yra vykdomas priimtas teismo sprendimas, bet ir kreditoriui, kai tokio sprendimo vykdymas atidedamas, teismas, atsižvelgdamas į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus ir atsakovo neveikimą, t. y. net ir jo pripažįstamos skolos dalies nemokėjimą, pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą; išimtinų aplinkybių, leidžiančių išdėstyti skolos mokėjimą 10 metų, apeliantas nenurodė.
Apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jį palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.