- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-406-230/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Antanas Burdulis, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- A. N., V. V.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11342-615/2008, kuria atsisakyta pareiškėjui A. B. atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės 2005 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-581-568/2005, kuria paliktas nenagrinėtu A. B. ieškinys atsakovėms A. N. ir V. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir atskirasis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. 1995 m. kovo 3 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms V. V. ir A. N., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį (civilinė byla Nr. 2-581/2005, 1 tomas, b.l. 4-5 – ieškinys; 2 t., b.l. 11 – patikslintas ieškinys).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms A. N. ir V. V. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia paliko nenagrinėtą 1964 m. red. CPK 245 straipsnio 5 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. 2008 m. birželio 9 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties, taip pat pateikė atskirąjį skundą. Ieškovas nurodė, kad apie 2005 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio laiką ir vietą jam nebuvo pranešta, taip pat nebuvo žinoma apie civilinės bylos atnaujinimą 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi po to, kai 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi ši byla buvo sustabdyta, o Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties sustabdyti bylą. Skundžiama 2005 m gegužės 4 d. nutartis per įstatymo nustatytą terminą ieškovui nebuvo pasirašytinai įteikta. Ši nutartis ieškovui atsiųsta iš teismo faksu 2008 m. gegužės 30 d., o pasirašytinai jam įteikta 2008 m. birželio 5 d. Todėl terminas atskirajam skundui paduoti turi būti atnaujintas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė A. B. prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, atsisakė priimti A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-581-568/2005 ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas taikė Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad apeliaciniam procesui dėl 2005 m. gegužės 4 d. nutarties taikytinos nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančio Civilinio proceso kodekso normos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė 2008 m. birželio 9 d., t.y. praėjus daugiau kaip trims metams nuo skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo. Remiantis CPK 307 straipsnio 3 dalimi prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos. Prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas, nes yra paduotas, praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo nutarties paskelbimo dienos (CPK 338 straipsnis, CPK 307 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
A. B. atskiruoju skundu (b.l. 26-28) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti jo atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties. Nurodo, kad nutartis priimta netinkamai taikant procesines ir materialines teisės normas ir pažeidžia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas (1964 m. CPK 4 str.). Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į jo bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Ginčijamos 2005 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo metu A. B. buvo suimtas nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005, todėl negalėjo žinoti apie civilinės bylos Nr. 2-581-568/2005 atnaujinimą ir apie priimtą 2005 m. gegužės 4 d. nutartį. Skundžiama nutartis priimta jam nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o teismo šaukimo įteikimo pažyma suklastota. Nutartis, priimta už akių, yra absoliučiai negaliojanti. Todėl šios aplinkybės vertintinos kaip svarbi priežastis, kuri apribojo ieškovo teises, todėl terminas paduoti atskirąjį skundą turėtų būti atnaujintas. 2) Pažeista suformuota praktika dėl privalomojo precedento taikymo civiliniame procese. 2003 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teismai civiliniame procese privalo vadovautis ne tik įstatymais ir Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, bet ir kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais. Kauno apygardos teismas yra panaikinęs 2 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis (civ. byla Nr. 2-1559/2004) ir atnaujino B. A. CPK 512 str. numatytą 30 d. terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos. Teismas nustatė, kad buvo pažeistos ieškovės B. A. lygios teisės procese bei Konstitucijos 29 ir 30 str., kadangi ieškovė nežinojo apie skundžiamą antstolio veiksmą ir jai nebuvo apie tai pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Todėl taikant šį precedentą CPK 307 str. numatytas 6 mėnesių terminas nuo nutarties paskelbimo dienos galėtų būti taikomas tik tuomet, jei ieškovui būtų žinoma apie 2005 m. gegužės 4 d. nutartį. Kadangi ieškovas tuo metu buvo tardymo izoliatoriuje, šaukimas jam negalėjo būti įteiktas, todėl įteikimo pažyma su atžyma, kad neva jis atsisakė priimti šaukimą, yra suklastota. 3) Netinkamai taikyta Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 7 str. 1 d. Pagal šį įstatymą apeliacinius ar atskiruosius skundus turi nagrinėti apeliacinės, bet ne pirmosios instancijos teismas. Todėl atskirojo skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti 1964 m. CPK 318, 347, 348 str. reikalavimus. 4) Netinkamai taikyti ir CPK 307 ir 315 str. reikalavimai. CPK 307 str. 3 d. numatytiems reikalavimams, kad praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo nutarties paskelbimo prašymas atnaujinti praleistą terminą negali būti paduotas, CPK 338 straipsnyje yra numatyta išimtis, o būtent šie reikalavimai netaikytini CPK 334-339 straipsnių atvejais. Tiek 1964 m. CPK 348 str., tiek CPK 335 str. yra numatyta, kad jeigu skundžiama nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo. Todėl terminas atskirajam skundui dėl 2005 m. gegužės 4 d. paduoti skaičiuotinas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, t.y. 2008 gegužės 30 d. Taip pat neteisingai nurodyta, kad atskirasis skundas paduotas 2008 m. birželio 9 d., nes jis pašto įstaigai įteiktas 2008 m. birželio 6 d. 5) Nutartis pažeidžia 1964 m. 251 str., CPK 300 str. reikalavimus, nes yra įvykdyti du nusikaltimai, kadangi 1991 m. sausio 2 d. areštavus ginčo butą jis 1994 m. rugsėjo 16 d. sutartimi buvo nusikalstamai parduotas ir 2005 gegužės 4 d. nutartimi vėl įvykdytas nusikaltimas, „išplaunant“ jo nuosavybę.
Atskirasis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, o atskirajame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis numatyta, kad bylose, kuriose sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, apeliaciniai ar atskirieji skundai dėl jų išnagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, t.y. šiuo atveju nuostatų apeliaciniam procesui taikymas išimtinai susiejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data. Ieškovas A. B. padavė atskirąjį skundą dėl 2005 m. gegužės 4 d. nutarties, t.y. dėl procesinio dokumento, kuris priimtas įsigaliojus 2002 m. red. CPK, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. B. atskirojo skundo dėl šios nutarties priėmimo klausimą, pagrįstai rėmėsi dabar galiojančio CPK III dalies XVI skyriaus nuostatomis. Šis skyrius reglamentuoja apeliacinį procesą, kuris apima veiksmų nuo skundo padavimo iki jo išnagrinėjimo reglamentavimą. Todėl apelianto argumentai, jog apeliacinius ir atskiruosius skundus nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, ir pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nurodyto įstatymo nuostata, yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinio ir atskirojo skundo priėmimo klausimus sprendžia būtent pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir pirmosios instancijos teismas juos priimdamas turi remtis CPK III dalies XVI skyriaus nuostatomis.
CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame (t.y. antrame) skirsnyje nurodytas išimtis. Apelianto nuomone CPK 307 straipsnio 3 dalis atskiriesiems skundams negali būti taikoma, kadangi CPK 335 straipsnis numato kitokius terminus atskirajam skundui paduoti, kurių eiga skaičiuojama priklausomai nuo to, ar nutartis priimta žodinio, ar rašytinio proceso tvarka, o būtent nuo nutarties priėmimo dienos arba nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Nors CPK 307 straipsnio 1 dalis ir 335 straipsnis numato skirtingus apeliacinio ir atskirojo skundo padavimo terminus bei jų eigos skaičiavimo pradžią, tačiau atskirųjų skundų apeliacinį procesą reglamentuojančios normos (CPK III dalies XVI skyriaus antrasis skirsnis) nereglamentuoja skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo ir nenumato, kuomet šis terminas negali būti atnaujinamas, t.y. CPK III dalies XVI skyriaus antrasis skirsnis šių klausimų nereglamentuoja, todėl remiantis CPK 338 straipsniu atskirųjų skundų priėmimo atveju taikytini ir CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutarties, turėjo pagrindą remtis CPK 307 straipsnio 3 dalies reikalavimais, kurie numato, kad prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Prašymui atnaujinti terminą paduoti yra nustatytas naikinamasis terminas. Pasibaigus šiam terminui išnyksta asmens teisė į apeliaciją ir asmens parašymas atnaujinti terminą apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti negali būti tenkinamas. Šiuo atveju nėra svarbios aplinkybės, kada apeliantas gavo skundžiamo procesinio sprendimo (nutarties) nuorašą, nes bet kuris rūpestingas asmuo, vykdydamas procesinę pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, per 6 mėnesius turi galimybę bet kuriuo atveju sužinoti apie priimtą procesinį sprendimą.
Ieškovo A. B. atskirajame skunde nurodytas teismo precedentas dėl CPK 512 straipsnyje numatyto termino taikymo neturi jokios reikšmės, kadangi ieškovo nurodytose bylose ir šioje byloje faktinė ir teisinė situacija skiriasi.
Dėl nustatyto teisinio reglamentavimo ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl ko buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, yra nereikšmingos. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. atskirajame skunde teigia, kad jam nebuvo žinoma apie sustabdytos bylos atnaujinimą. Tačiau iš prijungtoje apžiūrai civilinėje byloje Nr. 2-581/2005 esančios Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. nutarties (2 t., b.l. 49-50) darytina priešinga išvada. Šia nutartimi buvo atmestas A. B. atskirasis skundas dėl apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtą ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V., tretiesiems asmenims 199 GNSK, A. N. dėl pajaus ir turto padalinimo bei nuosavybės teisės pripažinimo (civilinė byla Nr. 2-1066/2004). Tai reiškia, kad A. B. buvo žinoma apie užbaigtą civilinę bylą dėl turto padalinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, o būtent ši aplinkybė buvo pagrindas atnaujinti civilinę bylą dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (2-581/2005), kuri buvo sustabdyta paties A. B. prašymu (A. B. patikslintas ieškinys, civ. byloje Nr. 2-581/2005, t.2, b.l. 11, 33). Žinodamas apie išnykusį bylos sustabdymo pagrindą, ieškovas privalėjo domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir pats informuoti teismą apie užbaigtą civilinę bylą. A. B. nurodytos aplinkybės, kad jis buvo suimtas nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. gegužės 5 d. ir kad skundžiama nutartis jam įteikta tik 2008 m. birželio 5 d., nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apskundimo terminą, nes jis ne tik turėjo galimybę sužinoti apie galimą civilinės bylos atnaujinimą, bet ir privalėjo pats domėtis jo iniciatyva iškeltos bylos nagrinėjimu ir jos eiga, tačiau pats būdamas ieškovu daugiau kaip 3 metus visiškai nesidomėjo bylos eiga (CPK 7 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.